Ar jūsų vyrai pilnai išlaiko šeimą?

Manau,kad visu seimos skirtingos,yra 2suauge zmones,turintys savo nuomones ir kaip jie susitaria tarp saves ir jeigu jie yra laimingi,jeigu net vyras pilnai islaiko seima,tai koks skirtumas ka apie tai galvoja kiti.Cia jau reikia ne forumuose diskutoti,o susedus su vyru namuose.O jeigu nuomones nesutampa,tai ieskoti kazkokio ausko viduriuko.Vieni zmones jauciasi laimingi vienaip gyvendami,kiti kitaip.Tai tiek Nera laimes formules,zmones, jos nera!Ir tegu jauciasi laimingi visi ir darboholikai ir karjeristes ir tos-namu seiminkes,kurios namie seimai kepa pyragus.

Ar nebūna sunku? Nuoširdžiai įdomu. Nes kartais tenka stebėti atvejus, kai nebesupranti ar tikrai nesiseka vyrui, ar tiesiog nededama pakankamai pastangų...

kas liečia teises, pritariu visiškai.
vyras privalo GALĖTI išlaikyti šeimą. tačiau po kurio laiko žmonos (ex) požiūrio, kad mao pinigai yra bendri, o jos - tik jai, tai ėmė nepatikti, nes tekdavo atsisakyti sau ko nors, kai tuo tarpu ji neatsisakė nieko.

Kai buvau jauna, nevedusi ir labai feministe, sakiau, kad niekada neskalbsiu, nevirsiu, netapsiu nuobodzia namu seimininke, ir, zinoma, neimsiu is vyro nei lito -- geriau jau viskam uzdirbsiu pati. Dabar man link 40, gerus 15 m. istekejusi -- ir ka jus manot -- sedziu savo vyro kisenej o nutiko taip, kad as, pilna ambiciju studente, sutikau keliais metais vyresni labai perspektyvu specialista... kuris, beje, bendro gyvenimo pradzioje uzdirbdavo maziau nei as, nes dirbo labai norima, bet menkai mokama darba; o as dirbau ne tai, kas trauke sirdi, o tai, kas zenkliai gerino seimos biudzeta, kol maniskis tobulinosi profesiskai. Po keliu metu vaikas -- ir tada supratau, kaip SVARBU, kad vyras galetu islaikyti seima, nes su mazu vaiku pasijutau tokia bejege (nepaisant visu mokslu ir graziu profesiniu perspektyvu)...O toliau ivykiai klostesi visai ne pagal mano jaunystes scenariju: vyras intensyviai kope karjeros laiptais, bet tai reiske, kad beveik nebelikdavo laiko seimai, ir visa buitis, vaiko prieziura ir didzioji dalis auklejimo, taip pat ir namu zidinio kurstymas ir namu jaukumo palaikymas krito ant mano peciu. Paauginusi iki darzelio vaika, panorau ir as galu gale rasti sirdziai miela darba. Radau (su seimos galvos palaiminimu) -- uz grasius, lyginant su jo isibegejusia karjera. Ir vel uzburtas ratas: bandydama isitvirtinti naujame darbe, turejau tempti ir visa buities, namu nasta ir negalejau atsiduoti profesinei veiklai. Taip yra iki siol, tik dabar jau turiu ir maziuka namie, t.y. dar daugiau rupescio ir demesio ir puodu bliudu. Velniskai norisi dirbti! bet niekada darbo saskaita neapleisciau seimos, nenoreciau, kad mano vaikai bastytusi kiemais nepriziureti...Tai ir laviruoju -- truputis darbo ir daug namu. Maziukui augant tikiu ta proporcija keisis darbo naudai. Taciau taikausi su mintimi, kad turbut niekada jau nebepadarysiu vau kokios karjeros...

O mes siuo metu gyvenam is mazdaug 1.5 algos. T.y. mano pilna ir vyras dalinai prisideda. Nes susidare tokia situacija, kad vyras neteko darbo, taip pat nusprende truputi keisti profili, taigi laika skiria studijoms ir biski uzdarbiauja kaip freelance. Aisku, gyvenam ne LT, esam be vaiku, tai tu pinigu kaip ir uztenka viskam. Na mes taip nusprendem - investuoti ta vyro laika i studijas, i zinias, tsakant investicija i ateiti ir busima darba naujoj salyje Man tai jokio skirtumo, esam seima, kazkada turesim leliuka, tai as nedirbsiu, vyras islaikys, siuo metu jis studijuoja, as islaikau. Esam komanda, o tas svarbiausia.

Maniskis man i darba neleidzia eiti, tai sedziu namie, na o jis tikrai gerai uzdirba ir netureciau del ko pergyventi, tik noreciau dirbti jau pradeti, bet ka tu, zys poto maniskis kad nenori jog as vargciau.

Ir paklusti taip saldu saldu...

O ką jums leidžia? Šiaip įdomu.

Kaip nepaklusti jei myliu, ir anokia cia problema buti namie valgyt vaisius ziureti tv ar tvarkytis, tik sakau dabar noreciau kurnors pradeti dirbti.
O leist tai labai daug ka leidzia.

o dieve....nuoširdi užuojauta.

kaip kiaulei-jokios.

Kam jos? As pavizdziui jam irgi daug ko neleidziu.

užuojauta dėl hmm nuostabių santykių. ir nesuvokimo, kokiam š... sėdit.