Agorafobija

man buna ziaurus mirgejimas, kartais net sunku i kompa ziureti, mirga arba nefokusuoja is arciau.. Ir visa laika bijau, kad neihsproteciau.. tada stengiuosi pabnedrauti su zmonemis kurie neturi supratimo apie ligas..

sveika mireja.kiek pamenu tu linkejai visoms cia rasiusioms pasveikti,ir buvai pilna optimizmo.tai kas gi atsitiko? tikrai liudna del taves.... bet manau kad viskas bus gerai,tu issikapstysi.o del musyciu man buna daznai,ir mirgejimas,ir raibuliavimas...ir minciu visokiausiu buna....ypac kai lieki viena....laikykis...


kartais ir man atrodo kad nefokusuoja vaizdo....o del minciu...as stengiuosi eiti kazka daryti-per jega,nukreipti mintis-knyga paskaityti,ar paprasciausiai-grindis išplauti,ir apie nieka negalvoti-tik kaip cia as dabar grindis plaunu .kartais padeda... visoms geros nuotaikos...ir gero vakaro..

[quote=rjolancikas,2008 12 19, 22:53]

as ziauriai nemegstu grindu plaut - pats nemaloniausias namu ruosos darbas bet prisiversti aisku tenka - ir po to malonu ziuret i savo darbo vaisius apskritai kai aplink tvarka geriau jauciuos - o kai geriau jauciaus, maziau kvailu minciu lenda

nu va...buvau pilna optimizmo, bet "sugriuvau" vel...Kaip bebutu gyvenimas tesiasi....Viena diena geriau kita blogiau....Kai isisamonini, kad tai laikina...net taip ir baisu buna...Siandien as pilna veikos.....susitvarkiau kambarius, padariau seimai naminiu koldunu, nusipirkau eglute.....atlikau kvepavimo pratimus...
As irgi pastebejau, kai bunu viena man blogiausia buna...Prisigalvoju visokiu baisybiu...Siandien irgi buvau bepradedanti panikuot, betkazkaip sustabdziau save....sakau viskas tik del to, kad pati sabe gazdinu, cia tik mano mintys ir fantazijos...daugiau nieko, gyvenimas tesiasi toliau.....Nu ir nieko...kazkaip atslugo....Nors ir jauciu dar,kad tarsi mano viduje tarsi tiksinti bomba Bet suvokiu, kad tai tik nerimas nori "islipt"
Gero sestadienio vakaro Jums merginos...

Man paskutiniu metu irgi stogas važiuoja...Lyg pradėjo skrandis streikuot, žarnynas, lyg ir visą nugarą maudžia, mentes ypatingai. Bet vis verčiu bėdą šiai ligai. Nuėjau pas vidaus gydytoją del skrandžio ir nežinau ką sakyt: nėra taip kad skaudėtų- tik žarnos vartosi, pilvas gurgia ir šonus maudžia. Tai prirašė tokių vaistų, kuriuos pati gėriau. Jau nebežinau kas darosi, ypatingai blogai naktį būna: atrodo, kad man žarnyno vėžys, kad plaučių kokia liga (nes mentes ir nugarą maudžia),kad nesulauksiu ryto ar dar kokio bieso prisigalvoju

Labutis visoms...esu naujokė. Ši tema apie panikos priepuolius man aktuali, todėl šiandien ją visą perskaičiau
Esu labai jautri ...bet iki pernai metų dar nesuprasdavau kaip kitiems gali būti bloga autobuse ar kitoje vietoje, kol pačiai taip neatsitiko. O man pačiai taip atsitiko, nes turbūt buvau pavargusi, viską labai imu į galvą, darbas atsakingas, turiu daug bendrauti.Taigi, grįžus iš darbo, būna, kad negaliu atsijungti, sukasi visokios mintys galvoje, visokie sprendimų variantai Tuomet ir mintis į galvą šovė, kad galiu ir išprotėti Tik tokia mintis kilo vyro paklausti, ar mane mylės, jei staiga išprotėsiu, ar bent kažkaip įspėti, kad man taip gali atsitikti...Bet nieko nesakiau, nes bijau, kad pagalvos, kad man visai Ir taip dažnai skundžiuosi: tai man kažką skauda, tai kaip bus ir pan., vienu žodžiu teigiamų emocijų mažai, o neigiamų (nerimavimo) daug (visai kaip tam filme). Bet, manau, kad mėgstu analizuoti, pasiskaityti apie visokias problemas, ligas ir pan., ir kad man čia tik tokia neurozė su panikos ir nerimo elementais. Pastebėjau, kad daugiau pailsėjus, paatostogavus, atsipalaidavus man būna daug geriau
Prieš metus panikos priepuoliai užklupdavo autobuse arba parduotuvėje (trūksta oro, daužosi širdis, per kūna perbėga virpuliai), tuo metu, kai užeidavau, skambinu vyrui, kad blogai jaučiuosi, kai pasakau, pradedu jaustis gerai , na, ir būna viskas o.k. Tuomet nusipirkau Nervoheel homeopatinių ir , kai jaučiu, kad bloga ar nerimauju, sučiulpiu po liežuviu. Padeda (patarė vaistininkė), vietoje vaistų kartais naudodavau Halls ledinukus, nukreipia mintis nuo nerimo čiulpimas ir vėl viskas OK. Taip panikos atakų sumažėjo ir beveik pranyko...liko tik tai, kad vis dar dažnai dėl visko nerimauju...

As irgi vyrui bijojau sakyt - jausdavau, kad rankos tirpsta, sirdis virpa ir pan., bet tylejau. Pati nesupratau tuo metu, kas su manim daros. O viduj prisigalvodavau ir pritaikydavau sau visa kruva baisiausiu ligu. Budavo, kad dar nespejus uzmigt, man vel pradeda lyst mintys pvz., kad gal man koks auglys smegenu, nuo tu minciu kyla baime, sirdis pradeda kalatotis, ir prasideda PA. Saltas prakaitas ispila - vyras issigasta, kad as slapia, klausineja kas man yra, ka daryt ir t.t. Paprasau langa atidaryt, lasu sirdziai, arbatos, pasiziuriu kaip laksto, kaip ramina ir praeina viskas. Per visokius daktarus ejau - sirdies, kraujagysliu ligu ieskojau ir pan. Galiausiai atradau sita tema ir man prasviesiejo akyse. Paskaiciau, kaip moterys jaucias - pagalvojau, aciu dievui dar neinu proto. Vyrui iskart pasakiau kad, ne man vienai taip buna - ir jam ramiau ir man irgi. Dabar tikslingai gydau nervus ir stengiuos kontroliuoti mintis. O kai gera nuotaika tai dar ir pasijuokiam abu - nauja liga "masinis moretu psichozas"

Truth, tavo vyras jautrus...o maniškis sako, kad "nieko čia tau nėra, praeis". Nors vieną kartą norėjo atvažiuoti į stotelę iš autobuso pasiimti, kai man buvo PA, bet sakiau nevažiuoti, nes praėjo...O šiaip...įkyriu aš jam su tais savo skundais Na, nesu optimistė.

Mano vyras tiesiog dazniausiai buvo salia, kai mane istikdavo PA ir matydavo, kaip atrodau, tikriausiai veido israiska ir issigandusios akys pasakydavo daugiau nei as pati. Del to ir pradejo spaust, kad eiciau pas gydytojus ir ieskociau priezasties. O priezastis kaip pasirode galvoj tupi As irgi ne optimiste, bet labai stengiuos is esmes pakeist savo poziuri i gyvenima, nes dabar jau zinau prie ko gali privest visokie negatyvus pamastymai...

Šiaip dažniausiai PA mane ištinka, kur nėra artimų žmonių (autobuse, parduotuvėje). Bet kartą buvo žiūrint filmą, labai ten kažkas bloga tam filme nutiko, kad ir man bloga pasidarė: pradėjo mirgėti akyse, plakti širdis, aptirpo rankos - atrodė, kad mirsiu, bet greitai praėjo, kai pasakiau, kad man bloga.. Dar kartą taip nežymiai buvo koncerte, tai įsikibau vyrui į ranką - irgi praėjo..paskui sėdint prie pusryčių stalo pas uošvienę, jaučiu, kad apalpsiu, ir nei kaip išeiti, visi valgo, šnekasi (ir aš pasakoju, įsijautusi į kažkokią jaudinančią temą)... bet nuėjau, pagulėjau ir praėjo
O dėl psichologinių problemų - taip, manau, kad jos prisideda prie PA kilimo..Nuo vaikystės dėl daug ko nerimaudavau, ypač mokykloje, todėl labai gerai mokiausi, ruošdavau pamokas.O kadangi mokykloje sekėsi, tai ir man viskas buvo gerai..Šeimoje mama labai valdinga, neretai konfliktuodavo su tėvu Taigi, jau seniai žinojau, kad turiu psichologinių problemų ir dar kai nebūdavo PA esu buvusi pas psichologę.Ir dabar, manau, reikėtų gilesnės psichoanalizės, bet laiko tam neturiu, nes turiu eiti į darbą, auginu pirmokę dukrą, tai rūpesčių per akis.Bandau pati savarankiškai ieškoti informacijos apie PA ir sau padėti

Ir dar tuo sunkiu laikotarpiu, prieš pusmetį, kai buvau labai įsijautrinusi, pastebėjau, kad PA kyla ne tik nerimaujant, bet ir nuo per daug teigiamų emocijų..Kartą su seserim telefonu šnekėjau, buvo labai juokinga, juokiuosi vos ne iki ašarų ir jaučiu, kad ateina PA. Kadangi jau buvai delfi skaičiusi Navaičio straipsnį apie paniką, kad priimti kaip bangą, tai taip ir padariau. Nupurtė visą kūną ir praėjo..
Bendradarbė mane suprato, sakė , kad jai irgi vegetodistonija, kad ja dažniausiai serga moterys. Patarė daugiau pamiegoti, pailsėti. Ir tikrai...nes man labai trūko miego, kartais naktį atsibusdavau ir vartydavausi (nuo darbo streso, man taip atrodė). Tai pakeičiau savo režimą. Noriu miego po darbo, krentu į lovą ir pamiegu arba paguliu nors valandėlę. Savaitgaliais stengiuosi atsimiegoti. Žinoma tuo sukėliau vyro nuostabą. O ir man pačiai reikėjo atsikratyti nuostatos, kad čia ne tingėjimas, o reikia išsimiegoti.Tai va, pradėjau daugiau dėmesio skirti sau ir pasidarė geriau. Todėl patariu savaitgaliais daryti pižamų vakarėlius, t.y. gerai išsimiegoti

Del issimiegojimo tikrai tau pritariu. As irgi skaiciau, kad organizmui kovojanciam su stresais ir depresijom labai svarbu laikytis dienos rezimo - stengtis valgyti, miegoti, ilsetis tam tikru laiku. Pastebejau, kad pervargus i viska daug jautriau reguoju, PA gali isprovokuoti triuksmas, blogos naujienos per zinias ar netgi smurto scenos filmuose. Siaubiaku paskutiniu metu isvis neziuriu Ir dar nezinau ar tai gerai, bet susipykus mane pirmiausia taip patraukia miegot - tiesiog nieko negaliu ir nenoriu nei aiskintis, nei galvot - pirmiausia griunu i lova ir miegu kaip uzmusta. Gal cia apsaugine organizmo reakcija Nes siaip pyktis labai bloga emocija, kaip ir baime - gaila nesupratau to anksciau ir tik dabar pradejau mokytis valdytis. Na bet svarbiausia suvokti, kad reikia sau padeti, kaip ir tai - kad galim. Kiekvienai aisku, manau, tinka skirtingi metodai, nes ir priezastys daug maz individualios, bet kas iesko - tas randa. Ir labai gerai, kad yra si temele, kur galim dalintis savo patirtim ir atradimais Viskas bus gerai