Agorafobija

Lietuvoje ir manes niekur nesiunte, nezinojo kas yra, sake tik gal nuvargus, gal issekus, pykciai gal problemos, tik Olandijoje diagnozavo kas man yra, papasakojo daktaras nemazai, papasakojo apie hiperventiliacija plauciuose, maisei ir visa kita. issinagrinejau ir jauciu, kad sveikstu

Sveikos, kaip laikotes pries sventes?
Man tai taip gera buvo vakar, tiek daug nuveikiau, buvau spektaklyje su vaiku, eglute pasipuosem, dovanas supokavau, tokia kaledine nuotaika uzejo. Pirma karta per siuos metus.
Bet atejau ryte i darba...ir vel blogai...Cia tokia itampa, viena kolege ant manes uzpykus,dar priesais mane sedi, nesneka, kiek kalbinu nulis emociju...Tureciau kazkaip ismokt nuo to atsiribot, bet nemoku.....Trenke vel panikos priepolis...net du...
O sakykit,merginos, kokios mintys isprovokuoja jums panikos priepolius...As skaiciau, kad kenciantys nup panikos priepoliu klaidingai ir katastrofiskai interpretuoja savo pojucius.Vieni bijo numirt, kiti bijo isprotet...Man tai net baisu rasyt ko as prisifantazuoju 2:Na bet, tam straipsnyje parasyta, kad reikia parasyt ant popieriaus lapo, kaip interpretuoji savo pojucius,cia vienas is gydymo metodu, tai parasysiu jums Pvz., smesteli kas nosr pries akis...nu nzn, koks taskelis, ar siaip uz ko nors akis uzkliuna, toliau pradeda veikt fantazija, gal as maciau ta ir ta,dar fantazija nupiesia ka nors, paskui mintis gal as jau visiska psichine, man jau turbut haliucinacijos Pas mane labai didele isprotejimo baime....dar plius esu prisiskaicius apie visus isprotejimo simptomus Ir tada prasideda....sidies dauzymas, oro trukimas, prakaito pylimas....Paskui nusiraminu, tada pagalvoju, kad viska as prisifantazavau...ir pati save gazdinau.........Tada pagalvoju....man jau visai blogai.....jeigu issigastu savo pacios vaizduotes....Taip ir sukuosi uzdaram rate....
Na tiesiog matyt truksta teigiamu emociju.....vakar ju buvo uztektinai, jauciausi puikiai...siandien darbe tokia itampa, ir man negerai
Pasidalinkit ir jus kaip interpretuojat savo pojucius...ka galvojat panikos metu, kaip save "piesiat"...sako kai parasai, tai tarsi "isimi" is savo visaus, gali daigiau pasiziuret is sono...

Sveikos mamytes, per tuos darbus neturiu laiko prisijungti, perskaiciau visus jusu laiskucius, kas del kaklo ir nugaros skausmu, mane jie ir kamuoja, dar buvo ir spranda surakine, negalejau niekaip pasukt i kaire puse, dar ir dabar jauciu skausma, bet tai nuo persalimo.Siandien buvau pas psichologe, tai issikalbejau visa valanda Gavau knyga-kaip paciam iveikti nerima, tai turesiu skaityti ir analizuoti.
Panikos priepuolius man issaukia eiliniai galvos skausmai ar skrandzio sutrikimai.Prisigalvoju , kad man jau bus insultas ar infarktas ir pradedu panikuoti.Geriu vaistus, kuriu visai nereikia, bet man atrodo , kad nuo ju bus geriau
O jums nebuna tokio jausmo,lyg galva aptirptu? atrodo pasuki i reikiama pusia ir vel atsistato viskas i vietas?

Papildyta:

Labutis, puikiai tave suprantu, as visa vasara namie prasedejau, nes bijojau kur nors iseiti, kadangi vyras dirba visa diena, tai taip ir tunodavau su vaikuciu namie.Buvau prisigalvojus, kad man galva svaigsta ir bijojau nugriuti kur nors.Paskui supratau, kad taip ilgai netversiu ir perzengiau per visus negaliu , pradejau vaikscioti viena po lauka, uzsiemiau namu remontu ir po biski reikalai gereja.Tik kai pervargstu, tuomet blogiau, nes kartojasi visi tie nemalonus pojuciai, bet ir tai ismokau juos susivaldyti ir nepulti i panika
Pasistenk apie tai negalvoti, kad ir jauties blogiau, pagalvok ka nors grazaus, pasiimk tau miela daikta i rankas ar pabandyk giliai kviepuoti.

Pas mane nualpimo baime. Kai kur nors bunu viesumoje ir pradeda darytis bloga tada save raminu, kad man istikruju nebloga, as pati prisigalvoju, dar sau sakau : Nu gerai, davai alpk, kas atsitiks? Nenumirsi, pakels ir atgaivins ,aplink pilna zmoniu Jei nepraeina, ziuriu i koki daigta kuri ipratus matyti namie , pvz mobiluji, dar padeda pasikuisti rankineje, nes ten taip pat akiai iprasti daigtai, mane tai ramina, praeina tas nerealumo vaizdas ir jausmas. As saves neissigastu, o kaip tik nuraminu,nezinau, gal tai pasamone kalta?

Tukutis- dekui, taip ir stengiuosi daryt, perlauzt ta isitikinima, kad iseisiu ir bus bloga:rolleyes: Man galva neaptirpsta, o tik buna toks jausmas lyg tuoj prades drebeti. Budavo seniau kai labai isitempus bandydavau gerti is puodelio, tai drebedavo .

Gintek- gal ir geriau jautiesi, kai zinai,kas su tavim vyksta As taip pat pirmomis dienomis kol nezinojau kas kaip, blogai isvis buvo, o dabar pasiskaitau, pas gydytojus buvau, kazkaip ramiau ir geriau , maziau itampos ir blogu minciu

papasakosiu kaip pati prisisaukiau paskutine PA. zodziu, pradejau jausti, kad desine koja vis paspaudzia po keliu per sulenkima - nei meslungis, nei skausmas, kazkas neaiskaus. aisku nerimas apeme (velgi turbut del to neadekvataus ir perdeto pojuciu vertinimo). visa savaite vis vaiksciojau galvojau - kas cia gali but, ir galiausiai "sugalvojau", kad gal man koks kresulys ten susidare ir uzstrigo. tada prisidejo baime, kad jis man tuoj pajudes kur nors i plaucius, sirdi ar smegenis. atsiguliau miegot ir toliau bijau, nuo tos baimes jauciu kaip surakina kakla, pradeda galvoj tvinkciot, dar labiau issigastu, nutirpsta puse veido, ranka - viskas desinej pusej, kaip ir koja. isivaizduoju, kad taip gali buti prie insulto. saltas prakaitas upeliais pila. keliuos ir einu gert valerijono ir arbatos nuo nervu. tada isijungiu kompa ir ieskau insulto simptomu - dalis atitinka, baime dar labiau sustipreja, panika nenormali, visokios mintys, kad tuoj mirsiu ir t.t. zadinu vyra ir verkdama liepiu vezt i ligonine. jisai ramina, kad man vel "tos nesamones", as netikiu, nes a) nera sirdies plakimo kaip seniau veido nutirpimo ankciau niekada nebuvo c) labai ilgai nepraeina (as kokia gera valanda pralaukiau, kol pradejau vyra kelt). nu ir ka - ligoninej 3 val. laukiau kol tikrino krauja, slapima, sirdi, netgi plaucius galiausiai patrukciojo peciais ir kadangi as pasakiau, kad man yra buve ankciau pan. dalyku ir kad jau geriau - konstatavo, kad cia PA ir paleido namo, liepe pailset. jauciaus kaip kokia durne ir pries gydytojus ir pries vyra. gryzus vel sedau prie kompo, susivedziau i google "panikos atakos" ir radau si foruma. pasiskaiciau ir supratau, kad visos mano "nesamones" buvo samoningai isprovokuotos mano pacios. niekada gyvenime nepatikeciau, jei paciai taip nebutu atsitike... taip kad reik but labai atsargiom su savo mintim gyveni ir mokais

Mirėja, aš taip pat labai jautri..bet ...nemanau, kad iš tikrųjų išprotėsiu, nes pasiskaitau ir suprantu, kad čia tik nerimas ir baimė Manau, reikia kažkaip išmokti džiaugtis gyvenimu, kiekviena smulkmena.Na tai, kas, kad kolegė ne nuotaikoje, na tai kas, kad vyras, atrodo nebemyli taip stipriai kaip anksčiau, na tai kas, kad galiu darbą prarasti, na tai kas, kad ištiks insultas...(čia visos mano baimės)...Reikia rasti kuo pasidžiaugti: gražus oras, miela dovana, smagus pokalbis, skanus vynas, ir vėl gražiai atrodau, temperatūros neturiu Reikėtų į sunkumus žiūrėti kaip į gyvenimo pamokas, kurios išmoko kažko tai teigiamo nesvarbu kokios skaudžios bebūtų...Na, pavyzdžiui, kolegės nuotaika tai yra grynai jos problema, tai tegu jinai ją ir sprendžia...Be to idealių kolegių nebūna, o mums nebūtina jų mintis skaityti ir bandyti pralinksminti (nors pati tai dažnai darau).

o šiaip tai smagu, kad jūs visos tokios esate į mane panašios, nes aš irgi daug ko bijau ir nerimauju
Papildyta:
Papasakosiu, kaip aš vieną kartą b a i s i a i supanikavau ir gąsdinau kitus Buvo problemų su virškinimu, atrodo, nieko nevirškina, pykina...bloga Paskambinau mamai, papasakojau. O mano mama irgi panikuotoja matyt. Sako, laikykis griežtos dietos, gerk tik arbatą, košeles, nes gali būti ir kasos uždegimas, nuo kurio gali ir numirti.Nu, man baimės pilnos akys Taigi, atsibundu naktį, ketvirtą nakties (tokiu laiku visi dažniausiai miršta), jaučiu, kad labai troškina, bloga, nubėgu į virtuvę, spėju vandens atsigerti, ir galva susvaigo. Apėmė nerealumo jausmas (buvau viena namie), spėjau duris atrakinti, kad greičiau mane rastų, atsiguliau, šaltas prakaitas išpylė, galvoje spengia, viską matau kaip per rūką, baimė didžiulė, pereina per kūną PA su virpėjimu.Skambinu mamai į kitą miestą. Atsiliepė.Sakau, kad turbūt mirsiu, nes labai bloga Ramino, ramino ir nurimau. Pasakė, kad bet kam gali naktį galva apsvaigti..Na, tai va...
Dabar jau man geriau, į viską linksmiau žiūriu, o tada bijojau viena pasilikti. Dabar jau galiu

Atrodo tik galvoji, o is to galvojimo ir ligoniu tampi Kuo daugiau galvosim, kad mums tas ar anas, gali buti taip ar kitaip, tuo blogiau jausimes Reikia isvis stengtis vyti mintis tolyn, kurios susije su PA



Tikrai smagu, as taip pat dziaugiuosi,kad jus radau, nes maniau jog daugiau niekam taip pasaulyje nebuna Pasirodo buna , net ir baisiau

O svarbiausia, kiti nesupranta. Ypac drauges. Sako : tai pailsek, pervargai. Bet nesupranta ir nesupras kas tai per busena, kad ji nepraeina issimiegojus

Laneja- ko gero ir blogiausiai pasidaro, kai nieko nera salia As sianakt buvau viena namie su vaiku pirma karta . Vyras komandiruotej, mama isejo i darba (gyvenam pas tevus). Visa vakara bijojau likt viena, jau net nelaukiau kada mama iseis. Kaip tik pro duris isejo, man sirdis baladotis pradejo. Jauciu lyg tas nerealumo jausmas uzeit nori, bet nepasidaviau. O baime didziule del to, kad sunelis nemiegojo dar, galvoju jei man kas atsitiktu, jis praklyks iki ryto Dar zirzt pradejo, o mane tas zirzimas varo is proto Tai uzsupau vezime , uzmigo ir pernesiau i lovyte , galejau lengviau atsipusti
Poto vel, ejau parukyti i balkona Rukau ir galvoju, o jei dabar staigiai nualpciau Su chalatu, tas pats kas lauke guleti , mirtinai susalciau, nes balkonas nestiklintas Taip ir praejo vakaras, nuo 22h lovoj gulejau, nors miegot ejau 3 nakti

Labukas visoms Dažnai skaitau apie ką rašot ir pati dažnai parašau,bet matau kad mūsų padaugėjo. Žinot perskaičiau kaip pačios sau PA sukeliat tai gal kas ir supyks bet net juokas apima . Kaip viskas panašu. Man vyras ne karta sake kad moku taip sukoncentruoti save į blogus dalykus kad pati jau kaip kokia ragana galiu prišaukti sau PA. ir kitas bedas. Aišku jokas per ašaras bet yra kaip yra. Galiu irgi aprašyti ne viena PA kada pati sau ja ir sukėliau Ir butent viskas prasidedavo nuo kažkokio fizinio skausmo,bet kartais užeidavo net iki šiol nelabai suprantu priežasties
O kada užeina PA( tfiu,tfiu,tfiu) jau senei ji mane aplankydavo, tai galiu pasakyti kad mintis sukasi apie viską tik ne apie realius dalikus. Bijau nežinoma ko,bijau numirti, galvoju kad tai ne PA o koks infarktas,insultas , negaliu nieko daryti,jaučiosi kaip sapne,užeina silpnumas ir t.t.

issimiegojus tikrai nepraeina, cia tokia situacija, kai reikia keistis is esmes - ypac keisti savo mintis, poziuri, zodziu "dirbti" su savim. kartais reikia ir pagalbiniu priemoniu: raminanciu, AD, psichologo pagalbos, kvepavimo pratimu ir pan. - indivudualiai pasirinkti kas kam tinka ir padeda.

O kodėl psichologė mūsų nekonsultuoja šiame skyrelyje?
Aš sutinku, kad dauguma ligų atsiranda dėl to, kad kažkaip tai ne taip gyvename, ne taip jaučiame. Todėl psichologinė pagalba , manau, veiksminga būtų...
Aišku, kad negaliu atmesti, kad man panikos priepuoliai yra ir nuo kaklo problemų, nes ir rankos naktimis tirpsta, ir kaklą paskauda, ir galvą pasvaigsta. Bet ir imu viską į galvą. Studijuoju ligas internete, noriu viską sužinoti.Kaip gyventi, jau turint sveikatos problemų, žinant, kad jos niekur nedings ir mažiau panikuoti?
Dėl to bijau ir antro vaikelio lauktis. Džiaugiuosi, kad kai buvau jaunesnė, labai norėjau vaiko, ir turiu dukrą. Labai noriu antro, tiesiog gamtos šauksmas kaip patinka maži vaikai...bet nesiryžtu. Todėl jaučiuosi nepilnavertė, nes vyras norėtų antro vaiko, o ir visi draugai jau susilaukę antro arba laukiasi...
O šiaip visoms linkiu linksmų švenčių

Oi zinok kaip juokiausi perskaicius...ir pagalvojau kaip viskas pazystama... Pastoviai ir as visokiu baisybiu prisigalvoju.... Ir kaip pastebejau dazniausiai vsikas nukreipta i savo pojuciu analizavima...
Bet merginos, pakykit man,is kur tas noras pas mus pastoviai save gazdint? Nu va gal vezys, nu va gal kresulys, nu va gal pamisele....Cia gi pastovus saves gazdinimas....Niekaip nesuprantu....juk turim pacios sau geros but, save mylet , ne gazdint o atvirksciai nuramint. Juk su draugais esam draugiskos, kodel negalim but draugiskos pacios sau....