Labutis visoms...esu naujokė. Ši tema apie panikos priepuolius man aktuali, todėl šiandien ją visą perskaičiau
Esu labai jautri ...bet iki pernai metų dar nesuprasdavau kaip kitiems gali būti bloga autobuse ar kitoje vietoje, kol pačiai taip neatsitiko. O man pačiai taip atsitiko, nes turbūt buvau pavargusi, viską labai imu į galvą, darbas atsakingas, turiu daug bendrauti.Taigi, grįžus iš darbo, būna, kad negaliu atsijungti, sukasi visokios mintys galvoje, visokie sprendimų variantai

Tuomet ir mintis į galvą šovė, kad galiu ir išprotėti

Tik tokia mintis kilo vyro paklausti, ar mane mylės, jei staiga išprotėsiu, ar bent kažkaip įspėti, kad man taip gali atsitikti...Bet nieko nesakiau, nes bijau, kad pagalvos, kad man visai

Ir taip dažnai skundžiuosi: tai man kažką skauda, tai kaip bus ir pan., vienu žodžiu teigiamų emocijų mažai, o neigiamų (nerimavimo) daug (visai kaip tam filme). Bet, manau, kad mėgstu analizuoti, pasiskaityti apie visokias problemas, ligas ir pan., ir kad man čia tik tokia neurozė su panikos ir nerimo elementais. Pastebėjau, kad daugiau pailsėjus, paatostogavus, atsipalaidavus man būna daug geriau
Prieš metus panikos priepuoliai užklupdavo autobuse arba parduotuvėje (trūksta oro, daužosi širdis, per kūna perbėga virpuliai), tuo metu, kai užeidavau, skambinu vyrui, kad blogai jaučiuosi, kai pasakau, pradedu jaustis gerai , na, ir būna viskas o.k. Tuomet nusipirkau Nervoheel homeopatinių ir , kai jaučiu, kad bloga ar nerimauju, sučiulpiu po liežuviu. Padeda

(patarė vaistininkė), vietoje vaistų kartais naudodavau Halls ledinukus, nukreipia mintis nuo nerimo čiulpimas ir vėl viskas OK. Taip panikos atakų sumažėjo ir beveik pranyko...liko tik tai, kad vis dar dažnai dėl visko nerimauju...