Jūsų santykiai su motinomis

sorry,ne į tą temą parašiau

O ka daryti, kai mano suvokimas gyvenime, santykiuose, apskritai daug kur, visiskai skiriasi nuo mamos. Man jos mastysena, vertybes yra nepriimtinos, kaip ji elgiasi su savo vyru dviese, prie giminiu, prie mano draugu, daug kur. Manau pas mus prasilenkia issilavinimai ir panasus dalykai. Man mama labiau panasi i maza vaika, uzsiskiedzianti kazko, kartais purkstaujanti ir panipuliuojanti kitais. Taciau laikui begant su savo rato artimais zmonemis, kurie ja pazista, jai tai daryti sekasi vis sunkiau.

Ir cia as susiduriu su kazkokia gal tai moraline problema ar kazkuo pan. Juk vis delto ji mano mama. Ji labai mylinti yra, visada manim besirupinanti, nu jau neduog dieve jos vaikai ne taip nusikoses ir pan. Leks po ligonines, darys viska. Zodziu ji kaip tokia rupestinga mama atitinka visus standartus ir daugiau. Bet mane tiesiog nervina kai kurie jos poelgiai ir matau, kad daznai jai esu siurksit, bet kitokia but labai sunku. Atrodo bunu toliau nuo jos, pabunda sazine, na ka as cia, kaip as taip galiu elgtis su mama, kuri mane myli, atrodo turiu but jai geresne, nuolaidesne ir pan. Nu bet uztenka gero pusdienuko ir vel ji mane isveda is kantrybes. Stengiuos viska apgalvot, kas butu jei viena diena (ta prasme artimu metu) jos netekciau, paskui mane uzgrauztu sazine, kad tokia buvau, bet veikia kokiai valandai.

Gan sunku paaiskint tokia situacija. Kas svarbiausia as pati ja smerkiu uz jos kvailus veiksmus ir poelgius, aiskinu jai ka ji daro blogai, arba nekreipiu dem, bet jei kazkas kitas ja puola is salies uz tuos pacius poelgius, as ja pradedu ginti nagais ir dantimis. Tada jau kaip ir priestarauju sau. Daznai taip buna su mano draugu. As jam pati pasipasakoju kaip viskas yra, bet kai jis pats pamato koki viena is mano mamos 'perliuku' ir ja sukritikuoja, as ja ginu.

Zodziu kaip cia deretu suderinti ta meile, tolerancija mamai, kad likti mylincia dukra, bet kartu istikimai savo gyvenimo tiesoms, kurios smarkiai prasilenkia su mano mamos?

neaiškinkit mamai kaip gyventi. Ir kaip tie išsilavinimai prasilenkia? Ji dar prastesnė rašytoja nei jūs?

As visai nebloga rasytoja sakyciau niekada nesiskundziau minciu raiska ir lietuviu kalboj man viskas neblogai sekes. As mamai kaip gyventi neaiskinu, ji manes paklausia patarimo - as jai patariu. Kartais neiskentus savo nuomone pasakau, visvien daro pagal save.

Issilavinimai prasilenkia tuom, kad ji baigus kazkokia profke, pas mane universitetinis issilavinimas. Galit dabar cia skiest, kad oj gyvenimo mokykla jai dave savo ir t.t. ir tai tiesa, bet zinokit visvien bendraujant su zmogum kartais jauciasi, kad kai kuriom temom su juo nepadiskutuosi ir aiskiai matyt destomu minciu sklandumas, tiksliau jo nebuvimas ( nesakau, kad su visais, turejau grupiokiu, su kuriom ir nelabai ka pasnekesi, o atrodo zmones ant mokslo gabus). Na ne tame esme, ne apie issilavinima ir jo svarba as cia noriu kalbet. As tik norejau paklausti kaip cia man dabar su mama bendraut, kai as ja ir myliu tuo paciu labai ir visiskai jos gyvenimo filosofijai nepritariu. Tiesa pasakius kartais man geda uz jos poelgius

Kad aiskiau butu apibudinsiu viena situacija is gyvenimo.

Mama isvare su savo vyreliu papramogaut i kita miesta (60 km kazkur nuo ju gyvenamos vietos). Na ir bepramogaujant vyras atsiskyre, gal i kita pirti nuejo zmogus, nzn. Mama aisku uzpyko iki paskutinio, kaip ne su ja vyrelis, skambino, jis aisku telefono prie saves neturejo (nes tuo metu tai buvo netgi ir neimanoma). Mama pasieme masinos dokumentus, vyro pinigine, sedo i autobusa ir isvare. Zodziu pavaziavo iki kito miesto ir skambina dukrelei, kad ja pasiimt laikas. Nu ir ka as varau kokius 30 km pasiimt mama. O ji juokias kaip va savo vyrui pamoka dave. Nu ir ka as sakau, sorry mamyt, bet man cia apsurdo riba tavasai elgesys. Bet ka man daryt, nu nepaliksiu as jos likimo valiai, pasiimt turiu, tuo labiau, kad jau buvo velus metas, gal net paskutinis autas.

Grizo vyras, scena didziausia, mama i asaras, vos ne mustynes namuose. Ir ka, as ji pilnai suprantu, nu kam sitaip erzint zmogu, norejai islekt, OK lek, bet kam ta pinigine, dokumentus imt, jam paskui ten kazkokiu problemu kilo su susimokejimu uz pramogas ju. Bet is kitos puses vel negaliu ziuret kaip mama 'skriaudzia', o ji tada ijugia savo 'aukos' vaidmeni.. eina guodzias, skambina visiem, koks vyras despotas. Gal skamba ziauriai kai as taip tiesiai varau, bet zinokit sunku tokiose situacijose, negali ziuret kaip mylimas zmogus verkia, bet ir ji glostyt guost negali, nes nepritari jo poelgiam.

Cia tik viena is situaciju, dar daug geresniu fruktu mamule iskretus

Išlavino mamytė dukrelę sau ant galvos Lietuvoje beveik visi yra antra ar trečia karta nuo žagrės. Ir, kaip matyti, išsilavinimas neturi įtakos prigimčiai. Išties išsilavinęs žmogus neniekins to, kurio išsilavinimas žemesnis. Tuo labiau mamos
Papildyta:



Būtent - labai pritariu

O viespateliau, moteriskes. As mamos neniekinu, as ja myliu. jei nesuprantat visiskai esmes post'u ir ko as klausiu ir kokiu patarimu prasau, nu tai ka jau neniekinu as zmoniu nei nuo zagres nei is kolkozo Moteris kuri uzaugino mano mama man yra autoritetas, nors ji tebaigus 8 klases is jos galima ir isminties pasisemti ir pasneket normaliai, viskas ok su tuo issilavinimu, sakau ne ten problema. kai prisikabins prie vieno aspekto is visos rasliavos..
Papildyta:

Tai as dabar dar ir niekinu ja.. uuuuuu nu sakes, tikrai dukrele, tiesiog ispera

manau leiskit jai gyventi savo gyvenima, kaip nori tegul ir elgiasi, o uz savo poelgius tegu ir atsako pati... gal kai zinos, kad tokiose kvailose situacijose, kurias sukelia pati, nebus kam gelbeti tai gal labiau sedes uodega prispaudus...

Hmm na tiesa pasakius man kazko kito ir nelieka, as nesikisu i jos gyvenima is esmes, nei laiko tam neturiu nei noro.

"kai zinos, kad tokiose kvailose situacijose, kurias sukelia pati, nebus kam gelbeti tai gal labiau sedes uodega prispaudus". Va va apie tai ir snekta.. Nu, pasakykit kaip man jos negelbet? Nu skambina vakare, as jau ten ir ten atvaziuok pasiimt. Sakau tai ko taip padarei, pati kalta, kad prisidirbai, niekur nevaziuosiu, o ji verkt i rageli, kokia as dukra bloga, kad mane taip mylejo, niekad nieko negailejo, diedo i namus neparvede... Ji taip moka manipuliuoti.. Ir nezinau, visvien nuvaziuoju, ka man daryt belieka, negi paliksiu viena. Tik galvoju kiek tai gali testis...

pabandyk ramiai pasikalbėt su ja apie tai,na ką tu galvoji,kad nepritari jos kai kuriems poelgiams,neužmiršk pabaigti pokalbio,pasakydama,kad ją myli.
Nors ,aišku,lengviausia patarinėti.Pas mane panaši situacija,ir viską esu išbandžiusi,tiesiog žmogaus suaugusio neišauklėsi,reikia taikytis prie mylimo žmogaus,o jei antrasis to nesupranta,na ką gi,teks vienai pusei labiau pasistengti.

Kalbu as su ja.. Bet pro viena ausi ieina pro kita iseina zinokit Ji pasako vienaip, paskui daro kitaip. Ir kas svarbiausia labai labai daug meluoja. Labai nemegstu zmoniu, kurie nesilaiko savo zodzio.. O cia daznai su tuo susiduriu.

Butent, kad suaugusio zmogaus neisauklesi. Nu ir nesistengiu jos aukleti, is esmes as pati dar su jos visais pribumbasais galiu taikstytis, bet pateikiu dar viena elementaria situacija. Pvz. supazindinu savo mama su mano busimo vyro tevais. Mano busimo vyro tevai man atrodo labai protingi, tolerantiski zmones, na man labai patinka, viskas jiem ok. Ir vat vakarui isivaziavus mama atsipalaiduoja ir prasideda jos bajerukai.. Isgalvotos istorijos, vaidyba. Na zinau, manasis tik paziuretu i mane su sypsena, o jo tevai kaip tolerantiski zmones susizvalgytu ir tragedijos kaip ir nera. Bet man nesmagu, as pati nepritariu jos snekoms, bet is kitos puses nenoriu, kad jie susidarytu vien neigiama nuomone apie ja.. Juk is esmes ji linksma, siuolaikiska moteriske. Tai taip kartu ir pikta but, kartu ir toks apmaudas, kad va cia jie mato tik jos fokuselius.

Kai as pasakiau, kad esu vyriausia musu seimoje, draugas is manes juokesi, kai pazino mano mama, nuomone pakeite

Čalykušu, rašot jūs prastai, tai faktas.
Kokio velnio lekiat mamos paimt ir tada skundžiatės? Kitą sykį nevažiuokit ir tiek.
Abi viena kitos vertos.