Agorafobija

sveikos, pagaliau radau sia tema, ir su kuo pabendraut apie savo liga, kurios gydytojai nenustato, tik israso raminamuju, nuo kuriu esu priklausoma pora metu jau, padarau pertraukas ir vel geriu, kai reikia.............
kai gryzau is gydytojos ir uzejo priepolis pradejau pati ieskotis savo ligos, ir radau, tik neisiviazduoju kaip ja isgydyt, gydytojai sako, kad ir gydoma raminamaisiais, bet gi kai juos baigi gert toliau tas pats uzeina............ir tad vel bandai pabegt nuo to.........negaliu net darbo normaliai ieskotis darbo, bijau, kad uzeis...pasipasakot ir mazai kam, retas kuris isivaizduoja kas tai yra...gal kas turit kokiu patrimu is patirties?

Gaila aišku, kad tenka sakyti - sveika atvykus
Su darbu tai suprantu tave. Aš nors ir turiu darbą, bet dažnai užeina priepuoliai būtent darbe, nes ten gan įtempti santykiai su kolegomis. Tad ėjimas į darbą pastovus stresas. Kažkuo dar užsiimt, kažkokios papildomos veiklos negaliu Ėjau į anglų kalbos kursus, seniai norėjau, džiaugiaus, kad pagaliau atsirado proga. Bet...įtampa pastoviai persekiojo. Visas dienas gerai, o kai tik kursų diena - priepuoliai Sekėsi man labai gerai, bet tas vidinis jaudulys kišo koją. Kai tik mokytojas manęs ko nors paklausdavo iš kart išpildavo karštis ir drebulys prasidėdavo. Labai norėčiau stot studijuot, bet bijau, kad negalėsiu susitvarkyt emociškai...
Dėl pasipasakojimo kam nors ir supratimo, tai niekas kitas nesupras kas pats nėra su tuo susidūręs. Pati irgi būčiau galvojus, kad čia kažkokia durnystė ir tiek, prisigalvojimai
Durniausiai kai tenka aiškintis tiems kas žino kas man yra. Net jie nesupranta. Užsipuola pvz. per kokį baliuką, ko atseit sėdžiu pikta, užsiraukus Juk neatsistosi ant stalo ir nešauksi visiems - chebra, dėmesio, man blogai dabar.....

labutis,

Jei kalbi apie panikos priepuolius, tai tu teisi, vaistais nerimo sutrikimo (kuriam priskiriama panika) tikrai neišgydysi, jie gali būti tik kaip laikina priemonė, kol išmoksi su nerimu tvarkytis pati. Tačiau aišku visada išlieka klausimas ar panika tikrai yra tavo vienintelė problema, ar nėra kitų sunkumų, dėl kurių gydytojas primygtinai siūlo tau gerti vaistus nuolat.
Pati panika sėkmingai gydoma psichoterapijos pagalba. Lietuvoje, aišku, vis dar vyrauja įsitikinimas, kad psichikos problemos yra kažkoks everestas ir be vaistų čia, tai jau ne iš vietos, bet pasaulinė praktika rodo, kad vaistai panikos atveju kaip tik daro meškos paslaugą: žmogus prisiriša prie jų ir nebetenka motyvacijos šalinti tikrųjų savo bėdos priežasčių. Todėl labiau išsivysčiusiose šalyse pirminis pagalbos būdas esant panikai - psichoterapija. Beje, psichoterapijos specialistai tarpusavyje kalba, kad panika yra pats lengviausiai sutvarkomas psichologinis sunkumas....o tiek žmonių nuo jo kenčia vienumoje, baimindamiesi bent jau pasinaudoti prieinama pagalba

Taigi, linkiu tau stiprybės ir smalsumo, kad siektum daugiau sužinoti apie savo bėdas ir turėdama daugiau informacijos, pasirinktum tinkamą pagalbos sau būdą.

Vovere bet tai kokios fainuoles tavo leles
simuliaa sunku su sita liga labai sunku, kai kurie gydytojai sako kad ji neisgydoma, kai kurie sako kad isgydoma, dar yra versija tokia kad tai ne liga. Siaip tai gerai gydoma ji yra ne raminamaisiais o antidepresantu gydomaja doze t.y. tokia doze (ji nustatoma individualiai) kuri iveikia visus simptomus ir paskui gydytis reikia apie metus. Pati taip buvau pagijusi, taciau kadangi pati sau pakenkiau tai prasidejo vel viskas is naujo, o dabar pastojau ir guliu ligonineje nes negaliu gerti jokiu vaistu, tad mane priziuri, kad nebutu visai blogai. Ar tu gydeisi kadanors antidepresantais ar tik visada su raminamaisiais "zaidei"?

Ačiū
Galiu pasakyti atvirai, dėl tų lėlių - man tai vienas iš terapijos būdų Labai atsipalaiduoju, pailsiu ir išsikraunu jas darydama. Nemoku jų tobulai daryti, su anatomija šlubuoju kol kas, bet užtat tiek meilės ir teigiamų emocijų joms duodu, kad man jos pačios atrodo kaip vaistai Va taip visai netikėtai radau sau vieną iš tokių užsiėmimų, kuris labai teigiamai veikia

Net pyktis ima, kai matau, kad gydytojai sako išgydysiantis vaistais.. Aišku, teisingai sakė, kad neaišku, ar tik panikos priepuolius gydo.. Su rimta depresija, matyt, be vaistų neapsieisi. Bet paniką, nerimus ir pan. tikrai žmogus tik pats gali išsigydyti, nebent dar su artimųjų ar panašius siaubus išgyvenusių parama. Bet pirmiausia turi susitarti su savimi. Kad ir kaip tai atrodytų neįmanoma ir kad ir kiek pastangų pareikalautų... Man po dviejų metų atsinaujino šios "linksmybės" ir kai po žiauraus širdies permušimo priepuolio (atsitūpiau darbe tūlike ir maniau reikės šliaužti iki lauko, nes atstoti nuo oro trūkumo negalėjau..), nubėgau į polikliniką, gydytoja išrašė xanaxo.. Pagėriau tris vakarus ir mečiau, nes visu organizmu jaučiau, kad man to tikrai nereikia.. Apsiribojau vitaminais (stress B) ir širdies lašiukais Ir eilinį kartą supratau, kad jei širdies permušimų nejauti fiziologiškai (netrūksta oro, nesvaigsta galva, neprakaituoja ir nešąla delnai ir pėdos), geriau nesitikrinti pulso. Nes jei pamatysi, kad per greitai plaka, prasidės ir priepuolis... Žodžiu, mažiau tyrinėti save reikia ir ieškoti problemų.. O žmonės su tokiom nervų problemom, pastebėjau, labai linkę tai daryti... Visgi, jei fiziologiškai jaučiamus priepuolius dar įmanoma valdyti, tai su nerimu ir staiga kylančiu įsiūčiu tvarkytis man daug sunkiau... Kartais pagalvoju, kad reikėtų man, kaip rugsėjo mėn. Motery skaičiau, savaitės Alpių kalnuose ajurvedinėj sanatorijoj... Atrasti sielos ir kūno harmoniją

Tai va išsiliejau čia.. nes kažkokia labai emocinga šiandien jaučiuosi..



Va va, apie tai ir kalbu Ir pati artimiausiu metu ruošiuosi įsigyti sintezatorių, nes noriu pagaliau išmokti normaliai groti – man tai irgi kaip stebuklinga terapija atrodo

ne antidebresantu nevartojau, geriu lexotanili, ir xanax po puse tabletes, paskutinioji gydytoja dar ir notos prirase, atseit sustiprina poveiki raminamuju...
as kai pastojau buvo man tie priepuoliai, paskui pasigimdziau, isnyjko 4 menesiems, tada su laime, kad nebebus istojau mokytis, bet po 2 kursu nebegaliu mokytis, ypac mano specialybej, dau kalbejimu ant scenos, viena karta teko eit kalbet, taip blogai pasidare, nemaciau nieko, net eiluciu, daugiau to patirt nenoreciau, uztat ir begu kuo toliau......
galima gal paklaust kaip sau pakenkiai, ir kaip tie antidebresantai vadinas?
Papildyta:

man ir draugai kas zinojo, sako kaip gali but neimanoma susitvarkyt su savi, as nieko ta akimirka negaliu padaryt, kojos linksta, drebu kaip suniukas gatvej paliktas, dar ir maziukas su manim dazniausiai buna, taip ir nesuosu ji linkstanciom kojom, ir eini, o atrodo visi mato kas tau daros, ir ziuri kaip i tikra psichini zmogu
Papildyta:

gydytoja dar man liepe kvepuot giliai, karta bandziau taip parduotuvej prie kasos, kasininke kaip i durne pasiziurejo tai daugiau taip nemeginu...
jo gydytojai visi skirtingi, viena psichoterapiaute pasaka, kad nepakeliu nastos augint vaika, per anksti pagimdziau, o pagimdziau 22, ir tikrai nemanau, kad man per sunku

Padeda kvėpavimas tikrai ir, kaip jau minėjau anksčiau, reikia trumpai įkvėpt ir ilgai iškvėpinėti ir tikrai tai galima daryti nepastebėtai, ne kartą dariau Tiesiog kvėpuoji per nosį – greitai ir giliai įkvepi ir tada lėtai lėtai iškvėpinėji ir tikrai nesimatys

O vaikas manau labiau vaistas, nei ligos priežastis

gal i per sena parsyma papuoliau bet as gyvenau alytuj, dabar du menesiai klaipedoje, mazai ka cia pazystu todel sunkoka......
beje pas gydytojas ir psidhoterapiauta ejau alytuj, niekas ten man nepadejo...tik gavau vaistam priklausomybe....man taippat dazniausiai parduotuvej prie kasos, viena karta taip ir vazinejau pirmyn atgal nuo kasos kol pasiryzau atsiskaityt, vos nenugriuvau bededama prekes, neturejau kur dingti, ir tik kai uzveriau savo namu duris nurimau...dabar stengiuosi neiti viena i parduotuve, kad kas kitas uz mane galetu atsiskaityt

Beje, nežinau kodėl, bet man irgi dažnai prie kasos laukiant darosi silpna – oro ima trūkti, galva svaigsta...

nu man ir baisiausia ten...kol negalvoju viskas gerai atrodo, kai tik pradedu mastyt kas bus jaigu bus, o vat tada ir prasideda...

simuliaa na as asmeniskai geriau zoloft'a ir fluankxol'i, nes pas mane yra depresija su afektiniais sutrikimais. Atsimenu pati kai pries 7 metus gydziausi 9 men. ir nutraukus vaistus su gydytojo leidimu puse metu labai gerai jauciausi, taciau buvo smrkus vakareliai, daug alkoholio, kuris man ir pakenke. Siaip alkoholis labai isaukia per pagirias panikos priepuolius ir tada jie kaip karusele isisuka.

Atvirai kalbant man taip pat parduotuvese blogiau darosi, bet mane kamuoja dereliazacija pastoviai, o kai jaudinuos ar isitempiu ji pasidaro didesne tas ir isgazdina ir atsiranda PA. Man kadangi vaistai nuima visus simptomus todel as ir ju nevengiu, man taip yra lengviau.