Agorafobija

truputėlį norėčiau pataisyti gintek. Panika pasireiškia naktimis. Ir tai pakankamai dažna jos forma. Įsiaudrinęs organizmas į natūralius organizmo pokyčius, kurie atsiranda keičiantis miego fazėms, sureaguoja kaip į pavojaus signalą, ir pakelia žmogeliuką jau visame panikos priepolio gražume. Nervinė įtampa dieną, alkoholio pavartojimas dažnai būna tie veiksniai, kuriuos galima atsekti kaip "prisidėjusius" prie naktinio PA pasireiškimo.

Naktimis priepoliai istinka, deja Ir su tokiais fiziniais skausmais, kad tikrai labai jau sunku patiketi, jog tai psichologiniai dalykai. Va jau metai kaip man tulzes pusle pasalinta, sitiek laiko praejo po operacijos, o as vis dar iki siol naktimis pabundu nuo skausmo. Man vis dar uzeina skausmai, vis dar skauda neesama pusle
Jau gerokai laiko nebuvo man dienomis PA. Dziaugiausi, kad jau matyt sveikstu ir viskas praeityje. Tik viena vakara besedint su draugais pajutau, kad pareina PA Labai nusiminiau. Juk nei streso nei nerimo kazkokio, viskas gerai ir staiga grizo priepoliai. Vaistu negeriu, lankau grupine psichoterapija. Kai dabar uzeina PA as net nebekovoju su tuo, leidziu visai simptomu puokstei suveikti ir praeina savaime. Tik vat kas labiausiai suneramino - man vel buvo sirdies ritmo sutrikimas Juk nuo to viskas ir prasidejo pries pusantru metu. Tada irgi nei is sio nei is to sutriko sirdies darbas ir as buvau isvezta i ligonine. Normalus mano ritmas 50 ar 60 ta diena sukilo iki 192. Pas mus reanimacijoj kelias valandas dare viska ka galejo, bet nepadejo nieko, veze i Klaipeda ir adrenalino soku atstate ritma. Po to man praejus menesiui atsirado PA. Dazniausiai mane jie istinka kai suduria sirdi, vis issigastu, kad vel ritmas sutriks. O ar man tikrai sirdi skauda? Ar tas durimas tikras ar isivaizduojamas? Tyriausi kelis kartus. Turiu auksto kraujospudzio liga, bet nuo to taip ritmas nesutrinka. Va ir dabar, pries pora savaiciu vakarieniavom su seima, kalbejomes kazka ir as pajutau, kad asyse spengt pradejo, tirpt galunes, dusint ir toks kaip smugis i krutine ir sirdis baladotis pradejo. Ne siaip stpriau plakt, o siaubingai greit plakt, net pamate namiskiai kaip krutinej ji duodasi. Issigandau siaubingai, vel aritmija Nuejau siaip netaip iki lovos ir pasiemiau matuokli. Tik uzsidejus ant rankos ir pripumpavus, kad uzsispaustu ranka staiga viskas baigesi. O as kaip lapas kritau ant lovos. Be jegu visiskai. Nesuprantu kodel taip sirdis issiderina. Juk tai ne siaip greitesnis plakimas, tai rimtesni sutrikimai kurie patys ir neatsistato, kaip buvo pirma karta. Tai ir norejau suzinot. Kai sakot, kad sirdis duodasi,kai panikai uzejus ji pradeda stipriai plakt, tai kiek tas stipriai? Ar esat kada ismatave ta ritma? Ir ka darot tokiais momentais? Ritmas pats atsistato?

Atsistato. Turi atsistatyt, ypač, kai žmogus jaunas ir iš esmės sveikas. Juk aktyviai judant ar susijaudinus širdelė irgi labai greitai plaka, o nurimus vėl sulėtėja iki normalaus ritmo. Man asmeniškai fiziškai pradeda jautis maždaug apie 100 kartų per minutę. Dabar, kai jau valdau (bent labai stengiuosi) visą tai, tai neleidžiu labai užsiplakti. Bet būdavo, kai dar nebuvau įsisąmoninusi kas man, ritmas pasiekdavo apie 150. O yra kažkada Holterio aparatas paryčiais miegant užfiksavęs ir 170, nors aš nieko nepajutau, miegojau sau

Ką darau... visų pirma, kaip masažistė kažkada pamokė ir paskui daug kur girdėjau ir skaičiau, stengiuosi ramiai ir giliai kvėpuoti – svarbiausia, greitai įkvėpti (tai padaryti lengviau per burną) ir lėtai lėtai ilgai iškvėpinėti (aš iškvėpiu per nosį), o iškvėpus dar net kiek pabūti neįkvepiant. Sekant pulsą, iškart jaučiasi, kad viską iškvėpus ir sulaikius kvėpavimą, ritmas sulėtėja, o įkvėpus vėl kiek pagreitėja. Bet dažnai kokios 5 min. tokio kvėpavimo padeda, aišku jei nėra labai stiprus priepuolis, kai nebegali susiimti ir nusiraminus kvėpuoti. Dar Validolis labai padeda, nors jis iš esmės yra placebas, bet kažkada man visai paklaikusiai, kad šakės, įbėgus į vaistinę, vaistininkė davė didelę baltą tabletę ir pasakė, kad padės – padėjo ir nuo to laiko aš tuo tikiu Na faktas, kad geriausias šios siaubingos ligos vaistas – savitaiga

Netikėtai daug prirašiau, bet apie tai galėčiau kalbėti ir kalbėti... Reikia gal susikaupti ir visą savo istoriją parašyti, nes bent jau man skaityti apie kitų patirtis labai padėdavo

Justesea patarimas apie kvėpavimą - superinis Labai svarbu tai, kad įkvėpiama trumpai ir organizmas neapnuodijamas deguonimi (nuo ko prasideda papildomi PA simptomai - dusimas, svaigimas ir t.t.), o iškvėpiama ilgai. Dar geras dalykas tame, tai, kad susitelkus į kvėpavimą nėra "užvedinėjimas" baimės variklis, galvojama apie tai kaip kvėpuoti, o ne apie tai, kad pvz. bus širdies priepuolis ir t.t.

Aha, aš prieš kelis metus, kai buvo žiaurus pikas, užėjus priepuoliui gulėdavau lovoj ir įsivaizduodavau didelius žalius skaičius mažėjančius nuo 100 iki 1 – ir tik į juos susikoncentruodavau. Padėdavo O ilgainiui pastebėjau, kad labai padeda bendravimas ir ne apie šiuo metu kamuojančius požymius. Tiesiog visiškas dėmesio nukreipimas ir elgimas taip, tarsi nieko nebūtų, nes iš tiesų juk nieko ir nėra

Man kai pirmą kartą priepolis ištiko dar nežinojau, kad turiu PA. Viskas prasidėjo nuo to, kad man operavo anginą ir po operacijos niekaip nepraėjo gerklę skaudėt. Po poros savaičių kai skausmo nebeliko, liko toks kaip smaugimo jausmas, užstrigusio kąsnio. Kiek ėjau pas LOR gydytoją - nieko nerado. Po kažkiek laiko praėjo savaime. O dar po kelių mėnesių mirė mano tėtis ir man pradėjo siaubingai skaudėti galvą. Bet ne ilgai kaip kad būna migrenos metu, o tokiais kaip pliūpsniais. Toks jausmas, kad kokia kraujagyslė trūksta ir tokia karščio banga nuvilnyja galvoje, vis atrodydavo, kad išsiliejo kraujas ant smegenų Darė kompiuterinę tomogramą, nes buvau turėjusi galvos traumą, tai galvojo gal koks krešulys susiformavo. Viskas gerai, nieko nerado. Praėjus mėnesiui po laidotuvių, ėjau iki draugės ir beeinant staiga ištiko tas priepolis su širdim. Nuėjau pas ją į darbą ir visi puolė man sakyt, kad turiu į ligoninę važiuot, nes vaizdas kai matosi kaip širdis šokinėja - visus tikrai šokiravo. Kol nuvažiavau iki ligoninės, kol ten priėmė, paguldė ir bandė atstatyt ritmą praėjo apie 3 val. Man suleido papildomai raminančių ir aš beveik miegojau kai su greitąja vežė į Klaipėdą. Tas lėkimas su sirenom, išsigandę veidai ir skubus lėkimas ligoninės koridoriais į reanimaciją, ten krūva daktarų ir jų koneveikimas mūsų ligoninės, kad atseit va dar truputį ir galėjau mirti - man aišku ramybės nepridėjo Iš antro karto tik su adrenalino injekcija pavyko atstatyt ritmą. Po to kelios dienos ligoninėj nieko nerandant, na šiokių tokių bėdelių yra su širdim, bet sakė, kad tai neiššaukia aritmijos. Liepė tirtis skydliaukę, ten aišku irgi viskas tvarkoj. Ir tik po mėnesio su trupučiu atsirado tie PA tokie kaip ir dabar yra. Ir kaip jau rašiau man PA dažniausiai tada kai pajaučiu suduriant širdį, vis baisu, kad pasikartos tas pirmasis aritmijos priepolis. Ir kai jis pasikartojo - siaubingai išsigandau. Vat ir bijau, kad ne visada savaime nurims...

O dėl validolio kaip placebo tai man nošpa padeda kai naktimis užeina tie neesamos tūlžies pūslės skausmai.

Kvėpavimas - jau kažkaip pradėjau taikyt tą metodą, labai jau sunku panikos metu sau pasakyti - kvėpuok ramiai Bet jau, jau po truputį išmokau ramiai reaguot. Net kai šiaip galvoj trūkinėja, ar smaugimas tas užeina - tiesiog lėtinu kvėpavimą.

O as dar ir pastojau tai is vis jokiu vaistu negaliu vartoti tai vaikstau dabar kaip apspangusi kaip nesitame pasaulyje:(

Aš irgi noriu lėliuko, bet bijau tokios būsenos būdama
O kodėl negalima pastojus jokių vaistų? Net jokių lengvų nėra? Įdomu man kaip būtų. Jau dabar visko bijau, o tai pastojus juk dviguba baimė

Oi nezinau kaip cia bus toliau, dar vaistai veiks kokis dvi savaites, nes ju negeriu tik nuo sestadienio o tai yra apie 3 dienas, todel dar dideliu baimiu nera, bet jau jauciu netikrumo jausma, nu ta delerizacija ar kaip ji ten.

Wiskas bus ok Mums dabar 9 savaiteles, AD nutraukiau kazkur pries daugiau kaip menesi-ir ka gyvenu Su nuotaiku pasvyravimais, greiciau susinervinu, bet visa kalte nestumo hormonams suverciu ir tiek na galbut tas, kad pas mane paprastas nerimo sutrikimas buvo, be parduotuviu baimes ir panasiai, na bet vistiek slykstus dalykas Na ir tik tiek mane guodzia, kad kai pastojau tebegeriau jau puse minimalios dozes AD, tai leliui neturejo pakenkt

Šaunuolė, kad taip sakai. Nes aš tai nevadinu to paprastu sutrikimu Nebijau ir aš parduotuvių ar kitų vietų, nejaučiu to netikrumo, daug ko nejaučiu ką kiti, bet vis tiek man per akis ir to ką jaučiu
Vaistus gėriau trumpai, aš išvis nesupratau kam man juos išrašė Man PA ir iššaukė AD. Nes anuos man išrašė kai jaučiau galvos įtampos skausmus. Taip man neurologė pasakė ir išrašė tų vaistų. Kai juos pradėjau gerti po poros savaičių prasidėjo PA. Tie simptomai kurių prieš tai net nebuvo ir jaučiausi gyvenanti pilnavertį gyvenimą. O pradėjus gert AD pasijutau tik blogiau. Todėl aš jų atsisakiau ir net nebandžiau gert kitokius. Kai labai labai blogai užeina tai sučiulpiu ypsiloheel, jie lengvi, nepikti vaistukai. Tik nėštumo metu net nežinau kaip būtų, juk tikrai ir taip nuotaikų kaita ir kiti panašūs dalykai

na pas mane taitas vadinamasis generalizuotas nerimo sutrikimas-kai atsibusdavau is ryto ir jausmas kaip pries egza-toks nerimas apemes ir nezinau ko Bet ad viska sunormalizavo, beje mano AD vadinasi Seroxat, jie geriausiai nuo nerimo sutrikimu ir padeda Na o dabar didziausias mano ginklas kai AD nebegaliu gerti-saviitaiga, tiesiog kad ir blogai pasijuntu, perlipu per save ir vistiek bandau dziaugtis gyvenimu Beje eisiu i relaksacija Neuromedoje, tik vis neprisiruosiu uzsirasyt na ir ka, be AD laikausi sesija, dirbu, zodziu nera blogai