Agorafobija

MadCost, iš tiesų sunku komentuoti skirtumą tarp "terapinės" ir "gydomosios" dozių, jei tai minėjo gydytojai. Nusistebėjau, nes, mano manymu, tai tas pats. Gal kažko iki galo nepasakė, gal dar kažkas.

Pasivarčiau literatūrą apie panikos priepuolius. Įdomu, kad iš tikrųjų nekomentuoja, kodėl skiriami antidepresantai. Radau, kad pastebėta, jog jie turi teigiamą poveikį slopinant nerimą panikos priepuolių metu, tad ir skiriama, biologinio paaiškinimo kol kas nėra. Beje, rašo, kad neretai prireikia maksimalios dozės. Tas ir paaiškintų, MadCost, kodėl tau kažkada buvo skirta daug didesnė dozė, nei dabar, ir ji daug geriau veikė.

Aš pati daugiau galėčiau pakomentuoti apie psichoterapiją. Sutinku su nuomonėmis, kad vaistai pagerina simptomus, bet už tų simptomų yra ir kitų dalykų, dėl kurių nerimas ir panikos priepuoliai pasireiškė. Efektyviausia iš tiesų yra kognityvinė-biheivioristinė terapija, poveikis greitas, nežinau tik, ar ilgalaikis, bet bent jau kuriam laikui palengvina gyvenimą. Kitas variantas - psichoanalitinė-psichodinaminė terapija, ji ieško giluminių priežasčių, todėl ir poveikis gali pasimatyti labai negreitai, bet, iš kitos pusės, jos pagalba galima "pakapstyti" giliau.

nors nesu psichiatrė, ir toli gražu ne vaistų specialistė, bet labai norėčiau "pahipotezuoti" kodėl panikos ar kitų nerimo atvejų metu skiriami antidepresantai. Nors, manau, tikro vaistų žinovo komentaras būtų labai ne pro šal.

Panika retai būna viena pati, be jokių papildomų lydinčių bėdelių, ypač, kai tai ta panika su agorafobija. Žmogus ima save riboti, neretai atsisako savo profesinių siekių įgyvendinimo, riboja asmeninį gyvenimą...nenuostabu, kad ilgainiui tampa vis kritiškesnis savo paties, aplinkinių atžvilgiu, praranda viltį jaustis geriau...o aplinkiniai irgi nejučia savo įtaką daro...iš pradžių rūpinasi ir palaiko...po to gali tapti ne tokie kantrūs, gal net ir kritiški kenčiančio žmogaus atžvilgiu...žemas savęs vertinimas, tamsi ateitis, vilties sumažėjimas...ar dar reikia vardinti depresijos simptomus... Gal kaip tik todėl ir tokiais atvejais antidepresantai ir paveikia? Nes žmogui energijos motoriuką chemiškai pakrauna, o kai akys atsimerkt sugeba tada ir daugiau galimybių šviesesnes pasaulio puses pamatyt patampa...?

o as asmeniskai visikai netikiu tom kalbom (kalbu apie psichoterapija), ji mane tik supykdo ar pravirkdo ir paskui tik blogiau jauciuosi. Todel ir taip pastoviai gerai atsizvelgiu i vaistus. Guliu ligonineje be vaistu jau pusantro menesio, bet man tik blogyn, o ne geryn. Skauda galva, visada jauciu spaudima galvoj, atrodo kad akys isvarves nuo spaudimo, negaliu ziureti teliko, i kompa, negaliu bendrauti su zmonemis, nes visada jauciu itampa ir spaudima galvoje, sukasi galva, silpna, nuotaika yra minusine. Vaikstau i ta terapija du kartus per savaite, bet nieko nepadeda. Daznai uzeina mintys persipjauti venas...

O joi Visiems aišku skirtingai veikia ir vaistai ir psichoterapija ir dar bala žino kas. Man vat nuo vaistų tik blogiau pasidarydavo. O psichoterapija mane gerai veikia. Pradžioj ten nuėjus užeidavo priepuoliai, bet palaipsniui vis lengviau ir lengviau. Jaučiu net kaip keičiasi požiūris į viską. Mažiau kompleksų lieka, mažiau svarbu "- o ką žmonės pasakys???" , mažiau piktumai ir liūdesys užeina. Galų gale pradedu ir save kažkiek mylėt O tai vis tik nusivylimai ir neviltis veidrodyje atsispindėdavo. Na ir kas, kad svorio turiu per daug? Kam tai rūpi? O jei kažkam rūpi tai jų problemos, kad jiems svarbiausia išorinis grožis. Na ir kas, kad vaikystėj buvau nemylimas ir nereikalingas vaikas? Mane dabar užtat myli. Na tai kas, kad tėvai pasimirė taip man ir nepasakę - dukra, myliu tave, nepriglaudę, nepaguodę... Jie patys buvo labai nelaimingi. Na tai kas, kad pinigų vis trūksta? Aš turiu dar kuo dukrą pamaitinti, aprengti, pakeliauti nors ir čia pat. Dar nebadaujam ir kitiems stengiamės padėt. Na tai kas, kad mano kūnas serga? Kas, kad krūtyje turiu nelemtą darinį? Jis nepiktybinis, o tai suteikia vilčių dar gyventi. Na tai kas, kad ir tie nelemti PA užeina, pačiu netinkamiausiu momentu? Taip aš gaunu suprasti kokia svarbi esu kitiems ir kaip gera gyventi. Šiandien. Ne kada nors, o šiandien, šią dieną, minutę, akimirką. Kada nors gali ir neateiti, o ir kam mums tas gal būt kada nors? Jei aš galiu pasijausti laiminga šią akimirką - aš ja mėgaujuosi


Tavo paskutinis sakinys neramina. Žinau tą jausmą. Labai dažnai taip pagalvodavau. Bet dabar žinau, kad nieko labiau nenoriu kaip - gyventi. Įveiksi tą periodą, žinau kaip sunku, o ir ką gali kiti pasakyti...nieko. Kiti negali jausti to ką tu jauti. Bet tik tu gali save išmokyti jausti kitaip

Išvada, manau, paprasta – kiekvienas individualiai turi pasirinkti gijimo kelią. Vieni gali patys savy jėgų atrasti, kitiems reikia pagalbos iš šono. Manau, tikrai nėra visiems vienodai veiksmingo metodo.

MadCost, o tau gal labiau ne ligoninės, o sanatorijos prie jūros reikėtų? Nežinau visos tavo situacijos, bet jei nepadeda dabartinis gydymas ar jis visiškai neveiksmingas, tai gal geriau imtis kažko radikaliai kitokio? Be to, kaip ir pati sakei, labai svarbu tikėti, kad išgysi, o nuo ko – ne taip ir svarbu...

na as esu nescia, todel turiu iki 3 menesiu negerti vaistu, paskui gausiu antidepresantu nedidele doze, kad galeciau dirbti ir kazkiek geriau jaustis. Stai todel ir guliu ligonineje:)

Hmm, na man atrodo vaikelio laukimas jau savaime turėtų būti didelis atidepresantas... Ir vis tiek, man atrodo, kad aplinkos pakeitimas į tokią, kur ir siela ir kūnas pailsėtų ir atsigautų, būtų labai į naudą Na bet ir vėl – čia tik mano svarstymai, nes nežinau visos situacijos...

Sveikos kaip sekasi ? kokie patyrimai su jonazoliu ekstraktu ? padejo jums ? visada reik pirma ismegint naturalias priemones

labas,
kaip dabar jautiesi (praejo siek tiek laiko). Ar pries pastojant buvo gera savijauta ar vistik vartojai AD. Ir idomu kokius Ad paskirs po 3 men.
Man generalizuotas nerimas, kolkas Ad negeriu, tik Fluanxol. Ir labai norim leliaus, bet labai bijau, nes savijauta nekokia.

sveikos mergyckos kokios pas jus naujienos?pas mane ne kokios...pradejau gert ad ir jauciuosi dauk blogiau nei nuo xanax yra pripratimas prie situ vaistu, jai ju neisgeriu labai blogai, net nezinau ka daryt...............
beje kas per jonazaliu ekstraktas?ka reikia su juo daryt?

labas,
AD poveikis prasideda kazkur po menesio, taip, kad xanaxo reik pagert kol organizmas pripras prie AD. O kokius AD geri?
As pati nekaip jauciuosi, as geriu fluanksoli - normalia 1 mg dozele jau menesi.Ir vis galvoju, gal reikia grizti prie AD, nes jau teko vartoti Cipralex, bet labai nenoriu, nes reikia planuot leliu...
Del jonazoliu nezinau, kazi ar galima vartoti su vaistais?

kiek žinau, tai eksperimentuoti kartu vartojant jonažoles ir antidepresantus tikrai nevertėtų...kažkaip susideda tas jų poveikis nekontroliuojamai...