Agorafobija

oi patikek jausdama kad ateina blogiukas,tel irgi yra mano geriausias draugas jei jo nebutu tada sakes kiek jau priepoliu buciau turejusi o per tuos 3 su puse metu esu turejusi 3 stiprius priepoliukus,o kita tik atakos

To tuktuktuk

Pas psichiatra einant nereikia seimos gydytojo siuntimo, tiesiai uzsiregistruoji registraturoje...Gali net lygiagreciai eiti- pas seimos gydytoja ieskoti ligu ir pas psichiatra .Pas psichiatra vedama atskita kortele .

Man tai vien AD nepadeda, reikia man ir bromezopam...Na, as geriu Lexotanil 30 mg puse tabeletes i diena...Paskaiciau lapeli, kad galima gerti 3 tabletes per diena.Pagalvojau, kad ne tokia didele doze ir vartoju, ir , jei reikes visa laika vartoti...velniop...ir vartosiu.Menesiui kainuotu apie 7 Lt, o ir del 0,5 tabletes nemanau, kad labai sau pakenkciau.

Savaitgali bandziau nevartoti, tai uzejo ta prakeikta"derealizacija"....
Isivaizduoju, kad sunkiausia yra paimti pirma tablete, nes labai jau bjauriai atrodo, kad vartoji vaistus, kurie "veikia psichika", bet, jei kai mums skauda geriam nuskausminumus, tai, jei mums blogai su psichika , geriam AD, liekvienai ligai savi vaistai, svarbu perzengti ta barjera...Man irgi buvo tokia nesamone, kad jauciausi blogai, o tuos psichinius vaistus taip buvo sunku paimti i burna. Tiesiog uzsimerkiau ir isgeriau. Pagalvojau, kad bjauriau kaip yra nebus

Dar galiu papsakoti , ko mane moke psichologas...Jei, kas nenori ten eiti
Sake, kad ,kai uzeina priepuoliai, bandyti juos dar sustiprinti.
Sakykim, uzejo priepuolis. Ji mintyse reikia ivertinti mazdaug 10 -baleje skaleje, pvz., 8 balais. Tada reikia stengtis issisaukti didesni priepuoli-padidinti -iki 9 balu.

O, jei bus pasidarys labai bloga, juk galima paskambinti greitajai, ar paprasyti zmoniu, kad padetu...(nors tas prasymas zmoniu, kad padetu-ne man, nezinau, kas turetu atsitikti, kad prasyciau pagalbos , isvis man labai sunku ko nors prasyti (nafik gal tai kokia puikybe ?))

Taip idomiai gaunasi, kad , kai bandai issisaukti dar didesni priepuoli, jis nedideja.Ypac, jei bandai isivaizduoti ta skale.

Tfu tfu tfu...agrofobija man sumazejo. Negalejau iseiti i kiema, o po kiek laiko jau bandziau eiti aplink nama mintyse bandydama issisaukti didesni priepuoli. Gaunasi tarsi idomus zaidimas. Kojos tirpsta, bandai issisaukti, kad jos dar labiau tirptu, bet jos tirprsta tiek pat ir ne daugiau

Dar sake, kad nereikia begti nuo priepuoliu, o ji issiaukti ir bandyti "prisijaukinti" ir patikino, kad tikrai nuo panikos nei nualpstama, nei numirstama.O tokiu su panikos sutrikimais yra labai labai daug, net is mano dabovietes buvo zmoniu(!).

Kazkokiam rusiskame psl skaiciau, kad, jei sunku iseiti i gatve, tuomet reikia bandyti iseiti kazkur prie namu ir siek tiek pabuti lauke, po to vis ilginti buvimo lauke laika.
Kai jau tai nebebus baisu, tik tuomet po truputi didinti atstuma.Pradeti nuo laiko didinimo.

Dabar bandau toki dalyka, kai jauciu, kad panika arteja, anksciau begdavau ko greiciau namo. Dabar bandau letinti zingsni ir galvoju "ne taip toli tie namai", juk daeisiu...

Ir dar, kas man labai padejo...Turejau toki rengini ir reikejo vaziuoti autobusu apie 3 val. Visa savaite nemiegojau ir nervinausi, norejau i viska spjaut ir nedalyvauti...Kai atejo ta diena, "ikirtau" seroxat+lexotanil+xanax, jauciausi apdujusi, bet panikos nebuvo..ir gerai praleidau laika..Tai dabar, kai blogai, prisimenu, kad sugebejau istverti autobuse 3 val, ir nenumiriau,tai ir dabar nemirsiu, ir tai man suteikia stiprybes.

O tie jausmai per panika kiekviena karta kitokie: budavo sirdis "nusisuka" ir pulsas patankeja, kai pradejau gerti AD, sirdis susitvarke.
Dabar tie jausmai eina kazkur is galvos-bloga ne ant sirdies, bet galva sukasi, dar vienu metu pajutau, kad buvau isivarius nervinius galvos skausmus. Panika budavo mazesne, bet pradedavo ziauriai skaudeti visa pakausi. Galvojau, kad auglys. Bet pastebejau,kad ,kai raminamuju isgeriu, galvos skausmu nebuna, tai ko gero nervai....
Buna, kad kojos tirpsta, galvojau, *****, su stuburu blogai...Na, bet sekanti karta per PA vel kiti jausmai...:)Ir dar akyse pasidaro balta, kazkodel ne "juoda", o balta, tokia tarsi migla...O idomiausia tai, kai pradedavo eiti per stubura tarsi elektra, nu, sakes, galvoju, dar ir elektra sugebu gaminti...Jums taip nebuna? :)Bet cia jau per stiprius priepuolius.

Dar kazkur skaiciau, kad, jei pajunti, kad griuni ir kojos nelaiko, bandyti visa demesi sutelkti i ******, pajusti pedu lietimasi su zeme, tada praeis jausmas, kad griuini.Man budavo tiap, kad stoviu kur parduotuvej ir jauciu, kad vos ne svyruoju...Jei atsistoju ant vienos kojos, tai "susimetau"...

Na, mergaites, jei ka dar suzinoasiu , butinai parasysiu.
Gal pacios issigydisim.Jei pagysiu, norieciau visa pasauli isgydyt nuo sios "nesamones"....

Pasiskaitymui... http://panikosbrolia...r-atakos-3.html

Ai, tai kai istiko tas baisus priepuolis po kurio pakliuom i logonine, o dar po to kai isleido, vel pasikartojo...tai man jau ir paciai buvo strioko, tai as issireikalavau ta suntima ciut ne per pykcius... nors man irgi daktare sake, kad nereikia, bet as jai duokit ir viskas...

Dabar geriam vaistus ir reikaliukai berods gereja...kazkaip as nuolankiai izuriu i tuos AD...ka padarysi, kai jau taip blogai... O ir drauge mano nuo depresijos gydosi jau 4 metai ir vargo nemato - zydi, patenkinta visad.
Gal pageres laikai kadanors ir mesim tuos antidepresantus. Mes dabar kol kas irgi prie AD bromozepama vartojam - 3x po puse tabletytes, na ir atakoms artejant.

Kaip pradejom su vyru analizuot, tai jau viso to pradzia pries 8 metus prasidejo...Tik mes ligu ieskojom ne ten kur reikia...Pamenu, kai po babos laidotuviu jam pradejo sukt kazkaip veida, zandus kazkur prie dantenu mes ejom pas stomotologa, akmenis nuo dantu valemes... I dar visokiu idomiu dalyku padaugedavo butent per pilanti, tai mes viska ir nurasem menuliui...O va dabar juk pati pilantis, ir pavartojus AD dvi savaites vyras nustebes negali atsitoket, kas cia pasidare, kad veido nesuka po sitiekos metu...
O visas ligos ''grozis'' islindo dabar, po 8 metu, po motinos laidotuviu, po daugelio rupesciu, problemu darbe...


Jergus kokia tu saunuole Labai dziugu, kad daliniesi su mumis. Tik va kaip man vyra ikalbet nors truputuka pasiskaityt...nieko jis nenori skaityt, jam nelinksma narstyt kitu bedas...O siandien pabande po menesio nueit i savo darbo vieta, tai po kokiu 5 minuciu isleke i tulika ....vandeniu vandeniu... neisivaizduoju kaip jam reiks eit i darba, kai baigsis biuletenis Ir taip visur - poliklinikoj bestovint kelissyk bega...vaziuojant bega, gerai jau nors priepuoliai neistinka, tabletyte visad salia...
Dar norėjau paklaust, o kazi, jei mes kartu paanalizuotumem visas tas situacijas, senus išgyvenimus, dazniau as jo pakvoščiau apie tai ką jis jaučia, gal padėtų tai? ir nereiktų eit pas psichologus?, kaip manot? - nu neis jis pas juos...

Maciau ten kazka kalbejot apie AD ir snapsiuka...
As tai vyra prigrasinau, kad jokiu budu negalima...pasakiau - ''ir pamirsk....'' Ir manau, kad as visiskai teisi. Tik bijau kad jis laikytusi... bo pradzioj visi bijo, o potam ziurek ir atsipalaiduoja...
O su antibijotikais tai šiukštu negalima - kepenis suesit

Ir teisingai daro, kad nenori Daugeliui nuo tokių forumų dar blogiau būna Pvz. man psichologė liepė PAMIŠRTI apie tokio tipo forumus, bet va aš vis įlendu kartais...

Kaip sako, jei dar žmogus nepasiruošęs bet kam, kad pakeistų padėtį, tai vadinasi dar nėra taip blogai, gal žiauriai skamba, bet...

na kaip cia pasakius...jis pasirenges gerti AD nors ir iki gyvenimo galo..., o as taip lyg ir noreciau ieskoti prie to ir kitu keliu iveikti sia liga - juk dar yra psichoterapijos, knygutes, saviitaiga...

Aš manau, kad gerti AD, tai yra pats lengviausias kelias, o visi kiti jūsų išvardinti jau reikalauja valios, užsispyrimo, tykėjimo ir t.t. Bet čia tik mano nuomonė

O as manau, kad tiek visi AD ir raminantys tai tik leidzia pailset nuo fobijos, o kaip tik nutrauki juos gert viskas vel sugrizta. Nes vaistai negydo, jie tik nuslopina simptomus.

TIKRA ISTORIJA APIE MINTIES GALIĄ:

Morrisas Goodmanas
Knygų autorius, pasaulyje žinomas lektorius

Mano istorija prasidėjo 1981m. kovo 10 d. Ši diena iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Jos niekada nepamiršiu. Mano lėktuvas patyrė avariją. Atsidūriau ligoninėje visiškai suparalyžiuotas. Lūžo mano stuburas - pirmasis ir antrasis kaklo slanksteliai, netekau rijimo reflekso - negalėjau nei gerti, nei valgyti, be to, buvo pažeista diafragma - negalėjau kvėpuoti. Galėjau tik mirksėti akimis. Gydytojai, žinoma, teigė, jog visą gyvenimą liksiu kaip daržovė ir tegalėsiu mirksėti. Tokį jie mane įsivaizdavo, bet man buvo nesvarbu, ką jie galvoja. Svarbiausia - ką galvojau aš pats. Aš įsivaizdavau, kaip tapsiu normaliu žmogumi ir kaip išeisiu iš šios ligoninės.

Ligoninėje dirbau vien savo mintimis, o kai mąstai, gali susigrąžinti tai, ką esi praradęs.

Man buvo uždėtas respiratorius, ir gydytojai tvirtino, kad pats daugiau nebekvėpuosiu, nes pažeista diafragma. Bet vidinis balselis man kuždėjo:"Giliai kvėpuok, kvėpuok giliai." Galų gale man nuėmė respiratorių. Gydytojams žadą atėmė. Negalėjau sau leisti, kad neigiamos mintys atitrauktų mane nuo manojo tikslo ar vizijos.

Užsibrėžiau tikslą iki Kalėdų išeiti iš ligoninės. Ir tai padariau. Išėjau iš ligoninės savo kojomis. Gydytojai sakė, jog tai neįmanoma. Tai buvo diena, kurios niekada neužmiršiu.

Jei reikėtų patarti žmonėms , kurie štai dabar kenčia skausmus ir nieko nedaro, aš, apibendrinęs savo gyvenimo patirtį, galėčiau pasakyti štai ką:"Žmogus tampa tuo, apie ką galvoja."

Morrisas žinojo, jog jame slypinti jėga atneš jam tai, apie ką jis galvos. VISKAS ĮMANOMA. Jo istorija įkvėpė tūkstančius žmonių galvoti, įsivaizduoti ir pajausti, kaip jiems susigrąžinti sveikatą. Patį didžiausią savo gyvenimo išbandymą jis pavertė neįkainojama dovana.
Papildyta:
Iš knygos "Nebijok gyventi!":

"Kai tik galvoje užgims kokia neigiama mintis, iš karto jai pasipriešinkite: atlikite kokį neįprastą veiksmą, pvz., ištarkite keistą garsą ar juokingą žodį arba įsignybkite sau į koją. Galbūt skamba juokingai, bet toks veiksmas padės negiamą mintį nuslopinti. Amžinasis gamtos dėsnis teigia, kad teigiami dalykai visada nugali neigiamus. Kai tik mesite iššūkį neigiamoms mintims ir poelgiams, neleidžiantiems jums siekti tikslų, jie greitai "supras", kad yra nepageidaujami svečiai jūsų proto rūmuose ir "nesugalvos" nieko geresnio, kaip palikti jus visiems laikams."


"Užsiprogramuokite pasitikėti savimi ir siekti didelės sėkmės. Kuo norite tapti? Jūsų protas - galingiausias visatos kompiuteris, be to, esate jo programuotojai. Kokius duomenis įvesite, tokį rezultatą ir gausite. Todėl jūsų gyvenimo kokybė yra tiesioginis proto programavimo rezultatas. Jūsų mintys yra tai, ką paleidžiate į pasaulį. Įsitikinkite, kad šie jūsų pasiuntiniai yra sveiki ir puikios formos. Jei jus valdo menkos mintys, jos nuodija kūną ir trumpina gyvenimą.
Šiuolaikinė medicina, tyrinėjanti sielą ir kūną, jau neabejoja, kad žmogaus mintys daro esminę įtaką viso organizmo fiziologijai. Jei mintys tamsios, savo kūnui pradėsite siųsti blogus signalus, o jis reaguos atitinkamai.
Teigiamas mąstymas - tai įprotis, kurį galite išsiugdyti."

Liepa as ir vel 100% su tavimi sutinku . Svarbiausia savimi tiketi, pasitiketi, stengtis, kad musu galvose butu tik geros mintys, geri jausmai, nesiskusti, NEBIJOTI. Manau tai mums pats geriausias vaistas.