Agorafobija

Oi merginos tie velniski PA turi tiek visokiausiu simptomu.pvz. man uzeina baime isprotet,nors suprantu kad tai kvaila bet tuo metu uzeina tokia kvaila mintis ir nors tu ka

,kažkokį tarpa ir man taip buvo.Jatau kaip nebenoriu taip jaustis

Ir man tas pats, atrodo va, dar dvi sekundes ir isprotesiu, nes jausmelis toks, kad atrodo pasimetus, nezinau ka daryti ,kur eiti ,ka veikti, zodziu kosmaras

,noriu pasveikti,noriu nebegalvoti kad išprotėsiu ar numirsiu kai prasideda PA .Siaubas kiek pastangų reikia dirbant ir kovojant su savo mintimis

nežinau kiek tai pasirodys naudinga, bet labai norėčiau įskišti savo trigrašį apie tuos simptomus PA. Mums vienas dėstytojas labai vaizdžiai papasakojo apie tų simptomų evoliucinę prasmę žmogaus išgyvenimui, tai dabar ta išmintim labai noriu pasidalinti su jumis. .

Seniai, labai seniai, tais gūdžiais laikais, kai mūsų protėvių gyvenimas nebuvo lengvas, ir ne tik dėl to, kad neturėjo TV ir pampersų , jų saldžios ir mažai plaukuotos mėsytės norėjo paskanauti visi, kas tik netingėjo. Todėl mūsų protėviai nuo nakties plėšrūnų slėpdavosi savo uolose, bet buvo pasiruošę dėti į kojas, kai tik išgirsta pirmą nerimą keliantį ženklą. O tam, kad jų pabėgimas būtų sėkmingas, organizme užaštrėdavo įvairios funkcijos: širdis imdavo pumpuoti kraują į visas galūnes, kurios turėjo užtikrinti pabėgimą, bet tuo pačiu "atimdavo" jį iš smegenų ir virškinimo sistemos. Tam, kad į visus raumenis patektų atitinkamas kiekis deguonies - žmogaus kvėpavimas keitėsi. Kadangi žmogelis ruošdavosi bėgti, tai smegenys su savo vargingais kraujo likučiais bandydavo jam padėti paskutinį kartą - įjungdavo tam tikrą regėjimo efektą, kad bėgdamas jis jaustųsi stabiliau (na truputėlį patobulindavo pasaulio vaizdą ). Na, organizmas dar buvo linkęs ir virškinimo sistemos turinio atsikratyti kuo greičiau, kad priešininko norą atbaidytų bent jau smarvė, o jei priešininkas labai alkanas ir nekreipia dėmesio į tokius subtilius dalykus, kad potenciali auka būtų bent jau lengvesnė ir greitesnė - vis daugiau šansų išgyventi...
Tai buvo naudinga tada ir vis dar vyksta su mūsų organizmais dabar, nors ir tikimybė tapti kardadančio tigro naktimpiečiais per pastaruosius šimtmečius ženkliai sumažėjo:mirksiukas: . Visa tai natūralu ir tikrai praverčia susidūrus su šio pasaulio pavojais.
Bėda ta, kad mūsų interpretacijos apie išorinius ar vidinius pavojaus signalus taip pat gali iššaukti visą šitą puokštę pabėgimo reakcijų, nors realaus pavojaus kaip ir nėra, ir mes niekur nesiruošiame bėgti toje situacijoje, taigi ir neišnaudojame visos energijos, kurią mums tarsi per prievartą "užveda" mūsų rūpestingas organizmas. Ir tada prasideda panikos priepuolis su visais jam būdingais simtomais: širdis ima plakti kaip pasiutus, kvėpuojama intensyviai tol, kol organizmas apsinuodija deguonimi (raumenims jo tiek daug nereikia, nes niekur nebėgame, taigi jis lieka nepanaudotas), tada ima svaigti galva (specifinis regėjimo efektas dar padidina bėdą, arti esantys daiktai matosi blankiau, nei tie, kurie yra toliau), pradeda spazmuoti kvėpavimo sistema, bandydama stabdyti organizmo nuodijimą deguonimi: žmogus pajaučia, kaip vis sunkiau jam įkvėpti, kaip spazmuoja gerklė, bet jis tik pradeda dar labiau stengtis bandyti įkvėpti, o organizmas savo ruožtu vis labiau priešinasi šiam veiksmui. Tuo momentu, kai mąstai apie tai, kad daugiau nebesugebėsi įkvėpti, tiesiog girdi ausyse besiplėšančią širdį, nerimas ima didėti jau dėl to, kas vyksta dabartiniu momemntu, o ne dėl kažkokios pirminės priežasties, ir taip užsiveda pragaištingas panikos ciklas. Tada labai natūralios ir savaime suprantamos tampa PA patiriančių žmonių mintys apie tai, kad visi šiti ženklai rodo, kad jie mirs nuo širdies priepuolio arba išprotės....Tačiau tyrimai parodė, kad nuo panikos nemirštama (širdutė sekso metu dar ne tokius dalykus išdarinėja, tik tada mūsų interpretacija apie jos pokštus daug malonesnė ), ir nors tai yra psichologinis sunkumas - išėjimui iš proto, kontrolės praradimui reikia kur kas didesnių dalykų. Tyrimais nustatyta, kad kaip tik panikos atakų metų bijantys prarasti kontrolę žmonės ją sugeba išlaikyti labai gerai...gal net per gerai...ir tame kaip tik ir slypi problemos šaknys.

Oi merginos tie velniski PA turi tiek visokiausiu simptomu.pvz. man uzeina baime isprotet,nors suprantu kad tai kvaila bet tuo metu uzeina tokia kvaila mintis ir nors tu ka
Va taip grynai ir man, ne kur eiti bijau, ne numirti ar panasiai, bet ta pati isprotejimo baime, ir ypac kuo daugiau galvoji ir gilinies kaip cia ir kas tai taip kai nusmelkia tai ir is padu isvisrst gali. Tas paskutinis geras straipsnis, ir siaip daug geros informacijos yra internete ar knygose paaiskinancios tas atakas, bet deja nuo ju issivaduot nepadeda, ir kaip cia rase buna ivairiausiu simptomu, kita kart man del vaiko (dukrytes) toks siaubas kazkoks apima, kai pagalvoju kad neduok dieve jai kas neatsistiktu...., bet cia irgi PA rezultatas, ir taip jau kokie ketvirti metai, pavasariop pagereja, rudeni vel dazneja, vienu zodziu, as kartais taip pamastau, kad si liga pakerta tik labai protingus ir stiprius zmones, nes tikrai ne kiekvienas gali tai istverti, o juolab kad nelabai kam ir papasakosi, pagalvotu kad uzkukavo... Stiprybes visoms.

Joo ,teisybės yra,kad ta liga užpuola stiprius žmonės ,nes kiek aš jau iškentėjau per 8 metus,nei priešui nelinkėčiau šito

Gal bus įdomu:
http://www.ve.lt/?da...p;id=1236625389

Idomu kaip gintek sekasi...

Labutis panikuojančioms
Man kažkaip, kai jaučiu pavasarį, saulė šviečia, orai keičiasi, ir toks kažkoks nerimas apima, PA dar nėra, bet nėra ir taip ramu kaip anksčiau. Jaučiuosi pavargusi...

Man kaip tik atvirksciai, pavasaris labai patinka. Ir saulyte O nerima visai nueme lexotonilis - geriu po tablete dienoj, gydymo pradzia Po to psichoterapija nusimato turbut. Jauciuos tikrai gerai ir ieskau ydomiu uzsiemimu, galvoju kokiu gelyciu, prieskoniniu zoleliu pasisodinti; ekologija susidomejau. Kai uzsiskaitau, tai ner kada nerimaut. Dar radau fainos muzikytes, pasiklausau daznai www.joga.365.lt/muzika (isijungti reik grotuva). Ir taip jau gaunas, kad i cia reciau uzsuku.

Sėkmės tau Truth Aš pasinaudosiu tavo patirtimi ir pasiklausysiu to atpalaiduojančios muzikos...o man turbūt..jau truputį reikia atostogų, jaučiasi, nes darbas su žmonėmis. Gal perdegimo sindromas? Būna dirbantiems įtemptą darbą. Taigi, savaitgalį ilsiuosi, o darbo savaitę tiesiog nepastebiu, kaip po pirmadienio greitai atsiranda penktadienis Kad taip kas sulėtintų laiką O tai jaučiuosi beveik kaip robotas, be savo jausmų ir poreikių, nes nespėju jų patenkinti, reikia arba valgyti daryti, arba dirbti, arba miegoti....
Papildyta:
O vaistų negeriu, tik homeopatinius Žiūrėsiu, kiek patempsiu be jų...nes per atostogas man pagerėja. Šiaip tai reiktų ir skydliaukę išsitirti....bet neprisiruošiu
Papildyta:
Psichoterapija , manau, labai reikalinga ir naudinga... Gal net vaistų po jos nebeprireikia, manau