Agorafobija

Šalutiniai lexotinilio poveikiai ir rekomenduojama gydymo trukmė (8-12 sav., įskaičiuojant palaipsnį mažinimą) bei abstinencijos reiškiniai labai tiksliai aprašyti vaisto informaciniame lapelyje. Tačiau, jei jau vartojate kažkokį vaistą, jūsų gydanti psichiatrė (-as) tikrai geriausiai atsakys į jūsų klausimus, nes tik ji ir žino tikrąsias priežastis kodėl jums buvo paskirtas vienas ar kitas vaistas ir kiek ilgai jį reikėtų naudoti bei kaip bus bandoma mažinti pripratimą.

Apskritai paėmus populiariausi šiuo metu nerimo gydymui naudojami trankvilizatoriai veikia panašiai kaip narkotinės medžiagos. Nerimo simptomus apmalšina veiksmingai, bet trumpam laikui (keletai savaičių). Jie suteikia atsipalaidavimo pojūtį, tačiau pavartojus ilgesnį laiką reikia vis didesnės dozės, kad pavyktų šį pojūtį vėl pasiekti. Kitas dalykas, ilgesnį laiką vartoję žmonės staigiai nutraukę vartoti trankvilizatorius jaučia abstinencijos simptomus (jie aiškiai įvardinti vaisto inf. lapelyje). Žiūrint iš psichologinės pusės didelė blogybė šių vaistų yra dar ir tame, kad juos vartojant praradama galimybė be vaistų pagalbos išmokti susidoroti su savo nerimu, išmokti išsilaikyti nebėgus nuo nerimą keliančios situacijos.

Kartais nerimą bandoma gydyti antidepresantais, tai ilgesnis kelias, ne visada sėkmingas, bet jei nerimas sumažėja, tai gera naujiena ta, kad prie antidepresantų nėra priprantama.

Morning star, na va tas ir yra kad tokie zmones kaip mes (kurie turi problemu su PA) yra ir bus visada jautrus ir visada bandys viska giliai analizuoti ir tapatinti ivykius, ieskoti mistiniu sutapimu, taciau taip nera... nera jokiu mistiniu sutapimu, tai tik issigalvojimas ir jautrumas. Bandyk savo automatines mintis keisti i realias mintis, tai yra bandyk visada jas pazvelgti kitu kamu. Na pvz kodel tau asiociajuojasi vaikinas su mirtimi senelio, gal del to kad jis buvo salia ypatingai demesingai ir tu ji prisimeni, taciau pagalvok pati jei jis tau demesio neskirtu, gal tau butu dar sunkiau. Apskritai leisk meilei atgimti is naujo, nes matau kad buvai iskaudinta ir negali prasiverti vel is naujo, tik pajautei pavoju (mirti senelio) ir vel bandai uzsidaryti, bet nedaryk klaidos, atsiverk ir bandyk meilei pasiduoti.
P.s. Tu minejai kad pasveikai, gal gali pakomentuoti kaip tai padarei, ka galvojai kad padejo isgyti ir ka vartojai? o gal kazka siaip darei? Nu papasakok koks ivykis tau atrodo paskatino sveikti.

Na va, siuo metu neturiu PC, bet dabar atradau galimybe pasinaudoti internetu, tai skubu atrasyti.
Aciu uz patarimus del vaikino. Nezinau, tiesiog kilo tokios asociacijos ir viskas, bandau jas isgenti is galvos, vel pavartoju vaistuku, siuo metu lexotanil, dar man siule xanax(prie ju neiprantama?). Turiu tam tikru baimiu, kad mano vaikinas mane labai myli, o as nezinau, bijau, kad neisblestu man tas jausmas, bijau, kad "o gal as ne taip stipriai ji myliu kaip jis mane", kas keisciausia tos baimes ir radosi tik po laidotuviu. Manau del to, kad mano mociute pasakojo, jog ji senelio nemylejo, o jis ja labai ir ji tekejo tik is gailescio, kad nenorejo jo skaudint. Pradejau mastyt, o jei man bus panasiai ir stai emiau priesintis viskam, tarytum pagalvojau, kad jau visai tada geriau but vienai, nes turiu tokia problema, kad kadaise labai mylejau viena zmogu, bet likau iskaudinta ir nebegaliu patirti tokiu paciu stipriu jausmu, nes visur ieskau to zmogaus kopijos, stai ir dabartinis vaikinas tiek varda ta pati turi, o ir yra kazkuo panasus i mano didziaja gyvenimo meile. Dar mintis kita,kad jei ji paliksiu, tai jis labai isgyvens, o as gal ir nebesutiksiu kazko, kas mane myles. Gal tai savanaudiskumas. Tiesa, vaikinas man leido "pasiimt atostogu", kad pailseciau po laidotuviu, bet visa nakti neramiai miegojau, apie ji masciau per miegus ir ryte atsikelus jauciau tustuma, norejau su juo pasidalint mintimis. Neistverus parasiau, kad negaliu be jo. Tada vel man mintis...O jei tai tik ipratimas Zodziu...as nervu maiselis ir viska sukele tos laidotuves..atrodo, jei ne jos, tai viskas butu gerai kaip buve.
Dabar apie "issigydima": as manau, kad kas turi si sutrikima, neissigydys pilnai niekados...buna tai gerai puse metu, tai vel blogai, jei tik koks stresas didesnis. Cia reikia save is vidaus ugdyt, bandyt nepasiduot, kas kartais buna sunku. Ko atsikraciau tai derealizacijos, stipriai tikedama, kad man pades vaistai (geriau fluanxol ir lexotanil), panikos atakos uzeina labai retai, tik va dabar tas nerimas vel islindo..senelis labai sunkiai mire nuo vezio, visi matem kaip jis kankinosi, puse metu turejom itampa namie, o po laidotuviu man isvis visi stogai su stogeliais nuvaziavo . Tad as nelaikau saves visiskai pasveikusia, o tik apsveikusia...cia reikia dirbti butent su savo samone ir pasamone...MadCost, dar klausei, kas mane paskatino sveikti...Na tai, kad istojau i universiteta ir emiau mokytis, nes tada pradejau jausti pagrinda po kojom...taciau viduj vis tiek baime del ateities ir tokia tustuma. Labai padeda sportas ir aktyvi veikla, kartais reikia daryt kazka per prievarta, nes mum budingos busenos, kad nieko nesinori. O del tu misticismu tai irgi tiesa...as daznai manau, kad va jau nujauciu kazka negero, kad jau tikrai kazkas bus. Kartais tai pasiteisina, kartais ne. Juk jauciu nuolatini nerima. Tikiuosi man pavyks issaugoti draugyste su vaikinu ir mes galesim myleti vienas kita ir dziaugtis vienas kitu, nes kai pagalvoju, kad toks dalykas kaip mano nerimai mus isskirtu, kad as kazkokiu nesamoniu prisigalvoju tai nzn...tikrai tada man tik i parko 15 keliaut
O kaip tau paciai, MadCost, sekasi su PA kovot? Nebuna kazkokiu panasiu durnizmu ir mistiniu asociaciju kaip man? Gal dar kam taip yra? Ir jei ko reikia del derealizacijos tai klauskit, patarsiu.
P.S. Kai tik turesiu PC, atrasysiu

Sveikos,

seniai cia nebuvau. PA kazkaip aprimo arba vel su jomis pradedu susigyventi.
esu daug metu gerus ir lexotanili, ir lorafena (beje, doziu didinti nereikejo, tik paskui apstojo veikti), lorafena ir dabar geriu. Susiradau psichologe, kai siemet geguzes men atkritau (bet rytoj bus tik pirmas normalus kartas).
bet zinote, kas ivyko? Kazkas pasikeite mano galvoje, mastyme, poziuryje i PA! Anksciau as tik zinodavau protu, kad niekas nuo PA neatsitiks, bet nesugebejau tuop patiketi.. o kai man siek tiek pagerejo, kazkokiu budu (dekoju dievui!!!) po triju metu, isivaizduokit, tik po triju metu sugebejau suvokti ir kazkuo giliau, savo pasamone, kad is tikruju PA tera didziule baime ir kad niekas su manimi negali atsitikti
nezinau, kiek ilgai tai truks, bet jau savaite, kai ta suvokiu. Dekoju supermamu forumo antidepresantu temai ir visoms aukstesnems jegoms
p.s. as irgi labai susieju ivykius...
o pas psichologe bandysiu suprasti, KODEL man taip siaubinga viena buti parduotuveje...
Papildyta:



na, man irgi siaubinga ir baisu budavo toliau nuo namu vienai eiti, iskart pakirsdavo kojas is tos baimes. Turedavau sustoti, pakvepuoti... kartais pavykdavo eiti toliau, labai retai - ne. O dabar... zinau, kad privalau eiti. Privalau. Kad ir kas beatsitiktu.
kartais budavo baisu ir iki pasto dezutes, bet cia jau kai visaui blogai budavo... o paskui kazkaip praejo

Morning star, na zinai man pastoviai buna, kad as bijau kad atsitiks kazkas mano vyrui ar mamai, atrodo, kad tada bus galas pasaulio, suprantu istikruju kad as negaliu visko kontroliuoti, kad viskas butu gerai, bet man norisi, kad jie butu tik namie, kad niekur neitu, kad viskas eitusi ramiai, bet ai, tai tik mano liga. Siaip as gulejau Parko 14, man pripazino depresija su afektiniais sutrikimais, tai vat jau 7 metelius negaliu nuo to pabegti, o sugyventi su tuo galiu tik su vaistais. Derealizacija vyksta visu pirma, o paskui buna PA, todel labiau bijau derealizacijos. Siaip mintys pastoviai sokineja, negaliu kartais net vietoj nusedeti is nerimo, bet ka daryti, geriu vaistus ir tiokiuosi kad kada nors galvoj prasviesies.

MadCost, man po laidotuviu irgi uzeina, kad nenustygstu vietoje del nerimo, labai nukentejo santykiai su vaikinu, kuris yra kantrus ir geras man, bet kartais bijau, kad uzeina noras viska mesti ir ji palikti, nes smegenys lyg nori atsikratyt vienos "bedos", daug baimiu del jo atsirado(kad gal jis ne man, gal man geriau dabar vienai buti), bet kita puse zino, kad man jo reikia, kad iki sukretimo taip nebuvo. Pradejau nuo siandien gerti xanax, bandysiu gydytis, tikrai nenoriu jo prarast, kai kurios baisios asociacijos, kaip kad asocijavau ji su seneliu, jau dingo. Dabar liko baime, kad per ji susigadinsiu gyvenima, kaip kad mociute susigadino gyvenima istekedama uz senelio (ne nu as visiskai kvaila, gal isprotejus?).
Tu, vargsele, kaip matau dar PA neatsikratei kai atsikarysi PA, ismoksi iveikti tai, tuomet dings ir derealizacijos. Man butent tada ir dingo, kai ismokau valdyti PA. Buna, kad sedziu paskaitose ir jau atrodo uzeis, bet nugaliu kazkaip save, nukreipiu mintis kita linkme, pabandyk galvoti apie kazka grazaus, ar kad turi nueiti iskepti blynu, arba ka pirksi parduotuveje.
O kaip to nerimo atsikratyt? Man buna uzeina, kaip kad dabar, issinervuoju iki didziausiu galvos skausmu, atsiranda sirdies permusimai...
Cia zmones snekasi apie derealizacija http://www.nomorepan...read.php?t=7230 Galima per google susirast pilna tokiu forumu uzsienietisku.
http://www.youtube.c...h?v=XV_dm0UIm_k

Sirgau labai daug metu sunkia formą galima sakyt, bet galiu pasakyt pačios save susargdinam ir TIK pačios galit save išgydyt. nepadės nei vaistai JOKIE , nei psichoterapeutai NIEKAS tik pačios , vaistai gali nuslopint tik simptomus ligos negydo , laikui einant yra ne tiek fizine kiek psichologine priklausomybė nuo vaistų , kad atrodo neišgėrus tabletes tikrai kojas pakratysi aišku pradžioj galima vaistu kažkiek pavartot bet labai trumpai...

panikos ir nerimo priepuoliai užeina kai žmogus ilga laika patiria stresą tiesiog , smegenys nespeja susidorot ir kaip pervargimo ir įtampos ženklus siunčia tokiu nevykusius signalus ... tada prasideda užburtas ratas , negali atsipalaiduot nes jauti nerimą panika , o nuo įtampos vėl viskas prasideda..

aš sirgau ilgai ir nuobodžiai paskui susirgo mano geriausia draugė , tai kartais pasijuokdavom iš savo priepuoliu aišku tuo metu nebuvo juokinga bet paskui taip . kai iššoki iš truliko nes susivaidena kokia nesąmonė tarkim kad tuoj uždusi ir pan. bet kai viskas nurimdavo man tikrai juokinga buvo pirmiausia ko mokiausi tai nebėgt iš eiles parduotuvei, nešokinėt iš troleibusu ir pan... paskui atradau labai daug būdų nugalėt baimei , atitraukt dėmesį , kažkada čia apie tai nemažai pasakojau ir pati bendravau su likimo draugėm .. bendravimas su tokiais pat žmonėms yra gerai jautiesi ne viena tokia , bet iš kitos puses nieko gero nes prisigaudai visokių nesąmonių , pvz viena sako man tas ir anas darosi , jau žiūri pradedi žiūrėt ar tau taip irgi nesidaro ir akurat jau ir tau pradeda darytis

vienu žodžių nenoriu kartotis , linkiu jums stiprybes ir kantrybės žinokit ta nugalėt įmanoma bet tik savo jėgom.. niekas apart jūsų neįlys į jūsų smegenys ir neišjungs PA mygtuko, ta galit TIK jus pačios , žinau kaip tai neįtikėtina ir absurdiškai skamba bet patikėkit taip yra... dar vienas dalykas visada žinokit nuo to niekas dar nenumirė ir nenumirs tai tik jausmas kad kažkas negerai bet tai TIK miražas .. nieko daugiau.... laikykitės...

Darbe anglu kalba naudoju pastoviai, bet sunku labai skaityti uzsienietiskus forumus, uzknisa, nes daug zodziu nezinau ir sunku verstis, moku tik ukiska kalba:) O siaip tai teisi tu Lera kad mes prisiskaitom ir dar atsiranda visokiu pjuciu, tikrai ne viena karta man taip buvo. Siaip manau kad reikia veikla uzsimineti, bet man taip sunku viosada prisiversti jog jus net neisivaizduojate. Zinau ir tai kad PA issigydysiu tik kai kazkas mano smegenyse apsivers aukstyn kojom ir as kazka kazkaip suprasiu, bet as net neisivaziduoju kaip tai padaryti. Zinau tik viena, be vaistu gyventi negaliu, nes kai ju poveikis pasireiskia, tik tada galiu normaliai gyventi (beje jei as nutraukiu vaistu tai man po kokios pusantros savaites pablogeja, o jei pradedu vel gerti tai po kokiu dvieju savaiciu tik pagereja) tai nemanau kad tai pripratimas psichologinis.

Sveikos panikuotojos

Kazkada prisijungusi buvau prie jusu pokalbiu Taigi papasakosiu kaip as susidorojau su PA. PA man prasidejo nuo uzsidarymo namie, mazas lelius, ziema Pirma karta PA istiko Akropolyje, is ten mane isveze su greitaja. Gydytojai nieko nerado. Ir silpna darydavosi tik isejus is namu, nerealumo jausmas ir t.t. Taip ir prasedejau namie apie dvi savaites, kol susivokiau, kad tik pati galiu sau padeti. Budavo net taip, vaziuojam su vyru i parduotuve, kol jis apsipirkineja as stoviu prie masinos su atidarytom durelem, ir badau isstoveti visa laika kol jis apsipirks neatsisedusi Paskui tokie didesni zygiai kavines kur maziau zmoniu lankosi, sededavom , tik pajauciu ta nerealumo jausma, nulekiu i WC, kad nukreipt mintis . Paskui pasiryzau ir uzsirasiau i vairavimo mokykla, taip po biski su baimem ir teises issilaikiau , cia jau didziausias laimejimas buvo pries PA. Stengdavausi visur eiti su vyru kartu , nes prie jo saugiau jausdavausi, galvodavau, jei nualpciau bent iki masinos nunestu Tokie zygiai i parduotuves, pradzioje nubegi i viena, kita karta jau i daugiau, bet PC visada sukasi mintis greiciau dingt is ten, baime vistiek nedingsta. Jau su vaiku i poliklinika nebijoja viena nueiti, kazkur nuvaziuoti. Dabar po puses metu vel baisu net iki kiosko nueit PA niekur nedingo, pati pasileidau, vel namie uzsidariau . Tai tiek panikuotojos, nepasiduokit baimei, jus ja pacios galit valdyt, taip pat kaip ir sukelti sau PA, svarbiausia itikinti pasamone ,kad visa tai netikra, kad jus bet kur galit eit ir bet ka daryt Sekmes

Na merginos , tylu cia pas jus As siandien vel uzsipanikavau, bet jau taip , kaip sakant uz visus puse metu Nuvariau ryte pas gydytoja, visa drebu laukdama eileje, ir ka manote, susisuko smegenys ir isbegau is poliklinikos, neatlaikiau Grizau namo, issiblioviau gerai, ir antra karta nuvariau lydima drauges. Tai su skydliauke viskas ok, letine angina ir nervai. Israse vidaus gyd. kazkokiu coaxil Bet dabar galvoju , ar man ju tikrai reikia? Bala nemate, isgersiu, gal ir geriau pasidarys... Ar kuri geriate? Ar padeda?

Sveikos

Kažkada aš čia seniau rašiau. O dabar vėl užsukau...
Jūs rašot, kad jūms PA užeina nuo baimės ar susinervinimo, pervargimo. O man kažkaip kitaip. Išeinu sau su draugais tarkim pasivaikščioti, tikrai nebijodama ir daugiau paėjus bloga pasidaro, PA užeina. Arba tarkim bandžiau žolę pjauti su žoliapjove tai vėl bloga pasidarė, užėjo derealizacija, silpna atsijunginėt pradėjau... Tik tai kokį fizinį krūvį gaunu ir užeina tie PA, o šeip kai ramiai tai viskas lyg ir gerai.
Geriu AD ir raminančius, bet visvien kažkokią nesamonė...

lamella man ir panasiai pastebejau kad derealizacija prasideda nuo bet kokio fizinio kruvio, bet man tai patinka ka nors zaisti (sportini zaidima) bet vat turiu ta beda, bet vis tiek zaidziu:)
Anaksunamun na tu vaistu as negeriau kaip tu sakai, bet viena pazystama geria, bet zinau kad jie priklauso raminamu vaistu grupei tai lengva priprasti tad buk atsargi geriau neuroleptikus gerti ar antidepresantus.