Agorafobija

Kad Inf.lapelyje parasyta, jog sie vaistai priklauso antidepresantams

Tau gerai tada jei dar pažaist išeina, nes aš net pasivaikščiot normaliai negaliu, kaip kokia pencininkė O ką jau kalbėti apie pasivažinėjimą dviračiu. Prieš susergant numindavau į dieną apie 10km, o dabar kilometrą pavažiuoju, tai derealizacija prasideda, o paskui jau ir PA, žodžiu tik sedėt ir nejudėt

Esu juos bandziusi, tai nestiprus antidepresantai pabandyk, verta, jie tikrai nestiprus, bet padeti gali
Papildyta:


PA gali užeiti ir kai jėgų organizme mažai. Organizmas tada tarsi priešinasi bet kokiam jų eikvojimui... Žinau tą jausmą, bet geriant AD susitvarkė po biškį jėgos ir tada daugiau ką gali daryt

Tai, kad aš geriu AD jau puse metų, iš pradžių labai pagerėjo, o nuo pavasario, vėl nebėra jėgų, nu kaip jas susigražinti, velniava.

Sveikos

lamella - gal tau reikia pakeist AD? Gal pripratai prie siu ir nebeveiksmingi?

As tai irgi geriu, bet kolkas nieko Siandien labai smaugia mane visa diena Jau kiveciausi greitaja, galvojau nuves i klinikas, gal echoskopu paziures, kas ten per guzas gerklej stovi, pasake, kad paguldys i nervu skyriu iki pirmadienio Tai atsisakiau .. Nenoriu tiket, kad tai nuo nervu, siandien rami kaip belgas buvau ryte, ir vistiek smaugti pradejo... Jau prisigalvojau, kad uzdust galiu bet kuria minute, tai ir vel PA buvo uzeje Bet lyg praejo, ir tas smaugimas buvo trumpam praejes, dabar vel uzeina... Oh ar jums yra buve kazkas panasaus? As vakar buvau pas gyd. tai apziupinejo, sake viskas gerai , nuo nervu. Bet, kad butu taip lengva tai isikalt sau i galva

Mąsčiau, kad mano atveju šuo gali būti pakastas būtent tame Kaltas nuolat patiriamas stresas Niekas man nediagnozuota, pas gydytojus nesilankau, tačiau labai pažįstami simptomai, kiek paskaitau Šiuo metu jaučiuosi gerai, bet seniau nerimą jausdavau, kai kankindavo stresas, keletą dienų, dabar pablogėjimai kur kas stipresni ir ilgesni... Ilgesni kur kas, nei laikas, kai jaučiuosi gerai. Ir tos atakos iki silpnumo, bet koks silpnas stresiukas įvaro baimę vos ne iki alpimo Labai baisu, kai darbe tai nutinka, o dėl jo labiausiai ir stresuoju Išsiliejau, nežinau kam
Laikykitės

Sveikutės
Man PA paūmėja po kokio stresinio įvykio Tai stengiuosi vis save raminti...Skaitau jūsų patyrimus ir mąstau, kad PA kyla vis dėlto dėl streso, tik reikia išsiaiškinti, kada yra stresas (gal neturėjimas kokios veiklos, užsidarymas namie, o gal būna ir atvirkščiai - per daug veiklos?)
Man prieš atsirandant PA irgi būdavo toks smaugiantis guzas gerklėje

Vadinasi, reikia didinti dozę aš didinau, kol radau savo dozę. Kai pasieki tinkamą dozę, tada jau prasideda tikrasis geras efektas. Jei tau iš pradžių pagerėjo, reiškia, vaistai tinka.
Man buvo taip pat
Papildyta:


Guzas gerklėje daug kam būna. Su laiku susitvarko - nuo AD (kartais ir nuo raminančių), dažnai tai pats savaime pranyksta

Man psichologė aiškino, kad PA yra baimė, ir labai palengvėja, kai randi savyje, ko tu taip nesąmoningai bijai. Tada su ta baime reikia dirbti ir ją nugalėti. Pvz tai gali būti vienatvės baimė, baimė suklysti ir pan.
PA atsiranda ne tik nuo veiklos ir iš jos kylančio streso, bet ir dėl veiklos neturėjimo - galbūt aktyviai merginai tai irgi stresas. Šitą teiginį vienai forumo panelei gydytoja sakė. Bet manau, kad logiška.
Papildyta:



Prie AD nepriprantama ir dėl to jų veikimas nesusilpnėja, gali būti tik nepakankamas. Nekalbėjai su gydytoju apie dozę? Ką jis sako, kodėl nėra jėgų? Kokius AD geri?
Papildyta:



Mieloji, nesikviesk greitosios, palauk AD poveikio, tikrai tikrai PA nesukelia jokių patologinių pakitimų... ir ji visiškai nepavojinga, nuo jos nei nemirsi, nei neišprotėsi... Moksliškai pagrįsta. Juk tai viso labo TIK baimė.

Skaitau jūsų žinutes ir rankos svyra..... taip greitai viena kitai vaistus siūlot, ir ne bet kokius, o neuroleptikus, antidepresantus.... ....nors daugeliui tikrai padėjo savarankiška drąsuolės pozicija kovojant su PA, bet vis tiek taip greitai grįžtat į nepasitikėjimą savo jėgomis....

Daugelis iš jūsų labai didelį dėmesį sutelkiate į atskirus PA fizinius simptomus ir priskiriate jiems labai svarbias prasmes....todėl baisiai užsimaniau dar kartą parašyti apie PA, tik iš kitos pusės....
Panika - tai nerimo sutrikimas (tai reiškia, kai kažkas labai normalaus ir žmogiško t.y. nerimas, įsibangavo labiau nei jums būtų patogu tam gyvenimo momente ). Panikai būdingi visi nerimo simptomai tik jie dar ryškesni, o mūsų polinkis juos interpretuoti kaip artėjančios katastrofos ženklą - hmm...didžiulis. Svaigstanti galva, oro trūkumas, drebančios rankos ir kojos, noras šlapintis ar tuštintis, prakaitavimas, gumulas gerklėje (beje tai dėl deguonies pertekliaus organizme nuo "panikiško" kvėpavimo, mūsų kūnas imasi spazmuoti kaklą, kad šeimininkas nustotų daryti sau žalą) ir daugybė kitų įvairiausių signalų - tai PA fiziniai simptomai. Bet, nors jie mus taip gasdina, ne šie simptomai yra PA esmė, toli gražu. Ir ne stresas populiariąja prasme (kas beje irgi yra pasekmė, o ne priežastis), nors nuolatinis nuovargis, įgimtas jautrumas daro savo įtaką.
PA neprasideda nuo gerklės veržimo ir neužklumpa dėl pasivažinėjimo dviračiu (pačioje pradžioje). Tai nėra fizinė liga, tai psichologinio pobūdžio sutrikimas. Nuo jos nemirštama, širdies priepuolis neištinka, viešose vietose nesituštinama. Paprasčiausiai tariant - tai gyvenimo situacija atrodo ima darytis nepakeliama, o nukrepti savo dėmesį į fizinius simptomus tampa kur kas "paprasčiau" nei spręsti pačią pradinę problemą. Tada sportu besidžiaugiančią širdutę mes skubam išvadinti ligone, besišaukiančia priepolio, pasivaikščiojimas su draugais tampa nepakeliama našta, nes išėjus iš namų pagalbos nebesulauksi. O kaip tada sexas su mylimuoju? Organizmas tada tokį krūvį turi, kad ohoho:), o tada PA nebūna????...įdomu
Kadangi tai psichologinis sutrikimas, tai jis, kad ir koks skausmingas bebūtų, kažkur turi teikti mums naudą. PA su agorafobija garantuoja, kad kažkoks svarbus žmogus visada turės būti su mumis, nes kitaip mes juk negalim.... PA gali tapti pretekstu nekeisti gyvenimiškos situacijos, atsisakyti naudingo darbo pasiūlymo, nes baiminamasi susimauti, nekeisti darbo, nors viskas užkniso, bet ateitis - miglota, nekeisti partnerio arba nekelti į paviršių senų problemų, nes pvz. baiminamasi vienatvės....
....dėmesys į plakančią širdį kuriam laikui padeda užsimiršti, bet ar kokie nors neuroleptikai ar trankvilizatoriai turi galios išspręsti jūsų gyvenimo problemas?

Jeigu esate tokios drąsios ir atviros, aprašydamos įvairius PA fizinius simptomus, ar sugebėsit sau ir kitoms merginoms sąžiningai prisipažinti kur slypi jūsų problemų šaknys....kada PA prasidėjo, po kokio įvykio, arba po ko, kas taip ir neįvyko, nors labai ilgai tikėjotės?????

Simptomų išvardinimas daugeliui padėjo susivokti ir pačiom sau diagnozuoti PA, gal tikrųjų priežasčių įvardinimas padėtų eiti sveikimo kelio link? Jei po ranka turite neuroleptikų, antidepresantų ir trankvilizatorių arsenalą, gal pabandymas ką nors daryti šiek tiek kitaip nepakenks, o ką gali žinoti, gal net bus naudingas

sėkmės, nepasiduodant PA vilionėms

biteMaja99 as su tavimi sutinku, taciau jau desimt kartu esu isanalizavusi kodel man prasidejo derealizacija, taciau negaliu jos sustabdyti. Gyvenimas taip susikloste, jog turiu didelius isipareigojimus ir mazas galimybes, turiu stengtis su stresu kovoti tik tabletemis (nes priesingu atveju, bet kokia kritika, rekimas ar zeminimas manes man parodo savo blogaja puse). As taip pat noreciau susitvarkyti ir be vaistu, taciau be ju isbunu tik 3 savaites, paskui viskas taip isisiauteja, jog vel negaliu dirbti, o be darbo as niekas, tad ir einu tuo uzburtu keliu...

Kada jis pasirodys? Siandien 4 diena, kai geriu AD, ta perdeta baime ir nerimas vistiek yra. Buvau pas gydytoja savo, isuziau galva del smaugimo, sakiau vaistai neveikia .. Tai patvirtino, kad smaugimas del nervu, apziurejo ta gerkle, ismaige ir israse Lexotanil, susitarem, kad gersiu neilgai, kol isspresiu seimynines problemas.. Dabar net nezinau ka daryti, gal vis dar gerti Coaxil ir laukti poveikio? Ar pradeti Lexotanil? Cia kaip supratau raminantys.. Ar gerete kuri, ar padeda?

biteMaja99 - as taip pat tau pritariu, esu pries vaistus.. Bet kartais zmogus taip pavargsti diena is dienos kovoti su savo vidum.. Tikiuosi , vaistai bent kazkiek leis pailset pagyvent kaip seniau, be panikos..

Deja organizmas pripranta prie dozes. ir kai jos nebeuztenka, tenka didinti.
Papildyta:


nuo AD per 4 dienas nepajausi jokio poveikio. reikia bent 2 savaiciu.
gali ishgerti Lexotanilio. padeda. ypac jeigu nesi vartojusi jokiu raminamuju. gali pabandyti vakare. nes kai ka migdo.