QUOTE(Subjektyvi @ 2008 11 27, 00:18)
Įdomu, kaip mūsų tėvai išgyveno be visų šių materialinių dalykų, kurių apstu mūsų kasdienybėje. Ir nenumirė, ir depresijomis nesirgo. Džiaugėsi smulkmenomis. O dabar - visi ratuoti, mobiluoti, po kelis kompus turi, aparatūros naujausios ir iš proto kraustosi, kokie jie vargšai
Per kamščius negali pravažiuoti, prie kiekvieno namo vos randa kur automobilį pasistatyti arba stato ant vejos. Dažnas turi po du ar tris mašinas: vyrui, žmonai, vaikui (pirmakursis studentas ar pan.)

Zmones pripranta prie patogumo, komforto, besaikio vartojimo. Ir, apkarpius pajamas, sumazejus galimybems, labai skaudziai isgyvena- nes tai asocijuojasi su vienu- komforto jausmo praradimu- o zmogus toks jau yra- megsta patoguma. Ir daznai, sumazejsu galimybems- sunku atsisakyti tu visu dalyku, kad ir ne butinu, bet kaip ir iprastais tapusiu- tokiu, apie kuriuos kitas, kukliai gyvenantis pilietis niekad net nesvajojo( net ir iki krizes).
Niekad nenorejau gyventi skolon.

