QUOTE(Gėlyte @ 2007 06 21, 08:44)
O savaitgalį reiktų rinktis tarp to, ar sėdžiu viena namuose su šuniu, kad jis nieko negraužtų, ar važiuoju, pvz. su draugais prie kokio ežeriuko...
Labai negerai, kai šuo pasidaro nelabai reikalingas, nesupraskit neteisingaim, negalėčiau jo atiduoti, bet kenčia ir jis, ir aš
Na, paaiškinkit man durnai, kas tokio blogo atsitiks, jeigu važiuodama su draugais pasiimsi ir šunį?
(beje, draugai turbūt žino, kad turi šunį - tai jie turi priimti tave su šuniu, nes kitaip -anokie čia draugai. Mes kiekvieną savaitgalį lekiam prie ežerų, ir šuo visuomet su mumis!!! Beje, draugai išduot gali, o šuo, turintis kontaktą su šeimininku - niekada!!!). Ir šitoje situacijoje - tai kenčia šuo, o ne šeimininkas, nes tuo metu, kai šuo kenčia - šeimininkas pramogauja.
.
Beje, šeimininkas turi ne sedėti namie ir žiūrėti, kad jis nieko negraužtų, bet turi BENDRAUTI su šunimi. Tuomet jis TIKRAI negrauš.
Žiauru, kai asmuo, pasiėmęs prižiūrėti šunį, jį išduoda.
QUOTE(Gėlyte @ 2007 06 21, 09:14)
Na, suprantu jūsų pyktį, bet pilnai nežinant situacijos gal nesmerkit taip iš karto ir per daug nesinervinkit.
Į tokį puolimą gynyba tikrai nesinori atsakinėti, todėl tik daugiau pasakysiu apie situaciją, kad nenulinčiuotumėt visai.
Šitą šuniuką paėmiau iš gatvės, kai jam buvo apie 4 mėnesiai, būtų sušalęs vargšiukas, negalėjau pro jį praeiti. Tuo metu gyvenau ne viena, su draugu, realiai apsvarstėm galimybę jį pasilikti, net tada abu supratom, kad bus sunku, trūks laiko jam, bet jei vienas negalėdavo su šuniu pabūti, pavedžioti, tai kitas galėdavo, kartu jį ir prie ežeriukų imdavom. Mano mama gyvena kitame mieste, pas ją dažnokai savaitgaliams važiuoju aplankyti, bet ten jo imti negaliu, nes mama irgi turi šunį, jie nesutaria ir baigiasi gerais apsikandžiojimais.
Dabar gyvenu viena, nemažai dirbu. Jo neužmigdyčiau jokiu atveju, net pagalvoti apie tai baisu. Labai jį myliu, tiesiog norėjau sulaukti patarimų, ką daryti.
Gėlyte, čia ne apie migdyma ir kalba eina. Eina apie tai, kad reik bendrauti su šuniu. Panašiai kaip ir su vaiku. Taip, šiandien vakare sakykim neturi laiko, na tai ryt vakare išeikit porai valandų pasivaikščiot, pabėgiot. Tikrai padės porą kartų per savaitę tokie pasivaikščiojimai.Šuo išsilakstęs namie ramesnis bus - ilsėsis ir lauks šeimininkės
. O dėl bendravimo su kitais šunimis, viskas įmanoma, tik reik dirbti (t.y. pratinti bendrauti tarpusavyje ir mažinti agresyvumą) tiek su vienu, tiek su kitu šunimi (tavo ir mamos). O savaitgalį išsilakstęs šuo, patikėk VISĄ pirmadienį namie miegos, nes jam paprasčiausiai sveikatos nebus kažką graužti. (pas mus lygiai tas pats, žinau iš patirties). Pergalvok, susidėliok mintis ir viskas tikrai įmanoma, tik reikia susiimti save į rankas. Sėkmės!
), Šiaip, kai išeinu į darbą, tai da rminimaliai kokią pagalvėlę nuo sofos patvarko, bet kai išvažiuoju pvz. savaitgaliui, o jį pašerti ir pavedžioti ateina kas nors iš pažįstamų ar šeimos narių, tai namus randu kaip po karo. Paskutinį kartą sugraužė fotelį 
