O patarimai turi padėti, nes neketinu jo niekam atiduoti! Ir pritarimo niekam neieškau. Prigąsdinot čia, kad kankinu jį
Pagalvojau, o kaip kiti šuniukai pas dirbančius žmones gyvena, juk pati matau ir pakalbu su šeimininkais, kad trumpai ryte pavedžioja ir po darbo valandžiukę, o namų negraužia.
Patarimų gavau gana nemažai, ačiū, bandysiu įgyvendint. Manau, dėl to, kad vieni gyvenam jis taip prisirišo prie manęs, o gal ir mano buvusio draugo ilgisi, labai gražiai jie bendraudavo...
Papildyta:
QUOTE(Daiva D. @ 2007 06 21, 15:48)
Va šitoj vietoj matau išeitį.
Reikia mokyti. Aišku, pirmiausiai "pas mane", vėliau visokių "sėdėt", "stovėt", gulėt", visko ką tik sugalvosite. Pirma - šuo bus paklusnesnis ir bus žymiai lengviau jį valdyti, o antra, ir šiuo atveju ne mažiau svarbu - šuo gaus reikiamą krūvį. Esmė tame, kad šunį protinis krūvis nuvargina labiau negu fizinis
Ir jei ryte bent kokias 15 minučių aktyviai padirbėsite, jis po to gerą pusdienį ilsėsis.
Jei nesidomi kąsnelis, mokykitės tada, kai jis gerai išalkęs. Galima netgi organizuotis taip, kad jis apskritai visą maisto davinį gautų tik už įvykdytas komandas.
Reikia mokyti. Aišku, pirmiausiai "pas mane", vėliau visokių "sėdėt", "stovėt", gulėt", visko ką tik sugalvosite. Pirma - šuo bus paklusnesnis ir bus žymiai lengviau jį valdyti, o antra, ir šiuo atveju ne mažiau svarbu - šuo gaus reikiamą krūvį. Esmė tame, kad šunį protinis krūvis nuvargina labiau negu fizinis
Jei nesidomi kąsnelis, mokykitės tada, kai jis gerai išalkęs. Galima netgi organizuotis taip, kad jis apskritai visą maisto davinį gautų tik už įvykdytas komandas.
Vat nuo šito ir pradėsiu. Sėdėti ir gulėti jis moka







