Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

vėl jus apie tą patį.
Esat užsispyręs, kaip...nesakysiu kas

Ten aukščiau kažkas rašė apie kovą su savimi. Tai aš, kaip ir pritarčiau tai minčiai. Jei patys savo galvelėmis suvoksim, kad štai aš nesu lygesnė už kitą, tuomet antras žingsnis galėtų būti tos minties skleidimas į įšorę.

Kadangi įžvelgiu jumyse savybę manyti jog atskirose ir būtent jums naudingose situacijose esate lygesnis, tai manyčiau dar nesate pasirengęs tos lygių teisių su mergaitėmis idėjos skleisti išorėje, t.y. pasakoti man visuomenės dalelėi

Kaip čia jums pasakyt.. Aš sutinku, kad Donskis yra daug tinkamesnis žmogus skleisti tolerancijos idėjoms. Tačiau dabartiniu metu kiekvienas policininkų patrulis tos tolerancijos užtikrina daugiau nei Donskis. Aš nesakau, kad nereikia Donskio. Viskas tvarkoj, gal jo idėjos kada nors ką nors pakeis. Bet dabar reikia antrankių ir "banano".
Aš nesiimčiau tokios organizacijos lyderio vaidmens kaip tik todėl, kad esu per "minkštas", manyje per daug susitaikėliškumo, bobelės, kurios vaikai bus priteisti tėvui ašaras man nebus malonu matyti.

Man tinka tokia minčių eiga. Nes būtent tame aš matau atskaitos tašką nuo kurio galime realiai kažką pakeisti.

Jums gal ne. Tuo labiau jūs nesate primaeilis tokių idėjų taikinys. Jūs mažiau kenksminga ir pavojinga.
Žinote turbūt tą taisyklę - trisdešimt procentų pastangų reikia, kad pasiekti septyniasdešimt procentų rezultato. Ir likusių septyniasdešimt procentų pastangų, kad pasiektum likusį rezultatą
Papildyta:
Ką gi... kol pasaulis nėra tobulas, keliausiu su medinuku į McDonaldą ir atnaujinti dviejų vyrų garderobą. Šiandien baisi pirkimų diena. Bet mes vyriškai viską įveiksim. Kur du stos - visada daugiau padarys...
O, mintis, gal mano sūnus užaugęs galės vadovauti vyrų judėjimui... Tik pradžioj turės nukentėti nuo moterų... Tai liūdina. Bet dar yra laiko

Geros dienos.

Kas per fainuolis tas Donskis?

Nu va, jau matote pirmąsias kliūtis jūsų geidaujamos organizacijos veikloje. Tai gal būtų paprasčiau privesti bobelę prie minties, kad jei vaikui gerai su tėčiu, tai kurių galų jai raudoti? Viskas juk dėl vaiko. Bet svarbu, kad abu tėvai priimdami sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, įsisąmonintų, išjaustų ko ir kaip reikia vaikui, o ne jiems.

O teismai tik įrankis, kaip suaugusių ginčą išspręsti ir vaikų interesus mato siaurai, todėl jie turi didelę klaidos tikimybę. Ir aš asmeniškai linkusi manyti, kad jei vaikai ir nukenčia, tai tik pačių tėvų dėka.

Dar pagalvojau. Juk teismuose dominuoja virija. Bet vat sprendimai palankesni moterims. Įdomu kodėl? Gal todėl, kad ir jie suvokia jog moteris net moters vardo būtų neverta, jei ramiai sutiktų ir dargi prašytų teismo vaikus palikti tėčiui. Teisėjų sąmonė jiems automatiškai pakiša mintį, jog moteris yra svarbiausia ašis vaikų auginime.

Aš savižudė, nes būnant bobelei, skleisti tokias erezijas yra mažiausiai neprotinga
Papildyta:


Keliaukit, keliaukit nes visai netrukus restorane jūsų vietą šalia Medinuko užims tos nelemtos moterys

Jeigu teismuose dominuotų moterys, tai būtų teismo nutartys, kuriose vaikai iki trijų metų būtų paliekami auginti vyrams, netgi esant ne toms pačioms sąlygoms (motinos pavargo jau per nėštumą). Tik tada ne vienas medinis, o 90 proc. vyrų rėktų, kad jų teisės pažeidžiamos. Kai moterys atlieka sunkiausią darbą, išnešioja, pagimdo ir paaugina vaikus, atsiranda daugiau vaikus mylinčių tėčių, pasiryžusių atsakinėti į vaikų klausimus ar vestis į filmus, skaityti pasakas prieš miegą.

Vat kodėl jūs manote, kad teismuose vyrauja vyrai? Užtrukau tik dešimt minučių ir gavau tokius rezultatus:

Ikiteisminio tyrimo teisėjai - viso 94, moterų - 56

Teisėjai, nagrinėjantys nepilnamečių ir šeimos bylas - VISO 202, moteru - 113.
Papildyta:

Teismuose dominuoja moterys.

Man įdomu, kodėl žmonės nekelia sau klausimo - ar stereotipas yra tikras ar tai tik įsikalbėta liga?
Papildyta:

Klaipedietis.
Papildyta:

Čia dar klausimas kas labiau pavargo per nėštumą. Pasiskaitykit šalia esančią temą "Apokalipsė".

Ką gi, galime grįžti prie šio stereotipo. Tegu kalbės skaičiai:
2007 metais teismai gavo tiek ir tokių bylų:

dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 7773
dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu 170
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės 2412


Taigi. Ką turim? Kad žmonės tris kartus dažniau skiriasi "taikiai", taigi susitaria ir dėl išlaikymo vaikams, nei "piktuoju". Kiek tuose "piktuoju" yra nesutarimų dėl vaikų - nežinau, bet tikrai ne šimtas proc. Dažniau pykstamasi dėl turto.

Kadangi kalbėjome apie AT nutarčių reikšmę, tai ir pagalvojau apie teisėjus būtent tame teisme.

Užtrūkau tik 1 min. http://www.lat.lt/?i...m=b_teis&lang=1 ir čia matomas akivaizdus vyrų dominavimas - 29 vyrai ir 8 moterys

Aukščiausiasi Teismas vis dėlto gana rimta institucija, ten vyrų privalo būti daugiau Nors civilinių bylų kolektyvas - 18 / 6.

Statistika yra vienokia, realijos yra kitokios. Iš mano visų išsiskirusių pažįstamų visos neva tai skyrybos "bendru sutarimu" buvo labai tolimos nuo to formalaus bendro sutarimo. Ir dauguma iš jų ir po skyrybų praėjus nemažam laiko tarpui vis dar pliekiasi ir dalinasi teritorijas, o ašis tų nuolatinių intrigų - spėkit kas?

Aš visai nesistebiu, kad statistika būtent tokia. Nes pats žinote, kad skyrybos bendru sutarimu yra greitos ir labai pigios.



Papildyta:


Ech, maniau nepastebėsit to santykio civilinėse bylose.

Aga. Didysis brolis (ar šiuo atveju sesė)
Beje, stumiam reikala nuo teismų link to kas į tuos teismus galimai atveda.
Modeliuoju: Vyriškis gyvena su šeimyna. Sutaria su gaspadine, myli vaikus, etc. Bet velnias vuodegoj siunta nors tu ką. Ir ne tiek jau daug laiko ir pastangų įdėjus žmogėnas slysteli karėn, paskui dar kartą, na gal dar vieną, kol galų gale viskas išlenda į dienos šviesą nes vyriškis nepaskaitė reikalingu šiek tiek imtis saugumo ir savo legaliosios pusės nevertino tiek kiek ji verta, t.y. naiviai tikėjo kad nusiplaus su tokiu grieku.
Dabar turim situaciją, kad nors žmogėnas ir toliau myli vaikus, deklaruoja kad myli žmoną (nors ką gali žinot, gal ir tikrai), trylika tūkstančių kartų per dieną atlieka atgailą, bet viskas jau per velu.
SKYRYBOS!! Vaikai lieka su mama.
Kadangi vaikai vistiek mylimi, nesinori nutraukt ryšių ir atimt tėvo. Na teoriškai.
Ir dėmesio, artėjam prie esmės. Nors protu abi pusės suvokia kas vaikam būtų geriausia ir t.t., bet prisimenam kad moteriškė buvo įžeista,/pažeminta/paniekinta/(sugalvokit patys) ir ji baisiausiai pikta ant savo exo. Ir tada gaunasi situacija artima toms kurios aprašytos straipsnyje, kad vaikai nustatinėjami prieš ir t.t.
Taigi, visis šitos litanijos užduotis labai paprasta: Ar moralu ir pateisinama motinos elgesys, vedamas nuoskaudos ir keršto troškimo, kai ji visais įmanomais ir ne tik būdais kenkia vaikų ir tėvo santykiams. Ar galima paglostyt vargšę moteriškę, kad neleidžia savo atžalom bendrauti su "niekšu įstačiusiu jai ragus"?

Ir būtų malonu, kad prie situacijos niuansų nesikabinėtumėt, o pasisakytumėt iškeltu klausimu pabaigoje.
Ačiū