Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Galima man tarti žodelį?

Lygiaverčiai elgtųsi ir tėvas. Ir ne moralėje čia esmė, o suvokime, kad per ambicijų kovas žalojamas vaikas.
Ir nesakykit, kad vyras elgtųsi kitaip. Nė velnio. Ambicijų žaidimuose lytis netenka reikšmės.

Negalima. Bet kodėl jūs visi įsikibot į tai, kad moteris kiršina vaiką su tėvu, kad neleidžia savo atžalom bendrauti su, kaip pasakėt "niekšu įstačiusiu jai ragus"? Yra daug moterų, kurios net turint niekšus buvusius vyrus, tikrus urvinius su visa savo urvinių gentim nestoja skersai jų santykių, sukandusios dantis kenčia jų patyčias ar net vaikui paklausus "ar myli mano tėtį" pasako, kad myli. Jei susiejote savy gyvenimą su tokiu meociškai nestabiliu žmogumi, kuriai emocijos išjungia protą ir nesugeba suvokti, kas geriau ir kas blogiau vaikui, tai yra jūsų asmeninės problemos. O gal problema yra kitur? gal jūsų abiejų kaltė, kad negalite susitarti su savo buvusia? gal jūs skyrybų eigoje tyčiojotės ir engėt savo "raganą", kad ji neturi daugiau kaip jums įgelti, kaip tik taip? O gal tikrai mano, kad jūs esate blogi tėčiai ir darysite blogą įtaką vaikui? Niuansų yra daug ir nematau čia reikalo dabar aiškinti, kad ta ragana ėda mano gyvenimą ir dar vaikui krauja gadina. Jei manote, kad tokiuose dalykuose kalta tik motina, kuri manipuliuoja savo motiniškais instinktais, įstatymais ir visuomenės nuomone, tai esate riboto mąstymo žmonės. NIEKADA nebūna kalta tik viena pusė ir jei nepavyko rasti bendrų taškų, supratimo ir sutarimo kaip turi būti auginamas vaikas, su kuo augti ir kas kiek laiko matytis, tai yra ir jūsų, gerbiami vyrai, kaltė.
Beje, o ką galima pasakyti apie vyrą, kuris bet kokio ginčo metu grąsina žmonai, jog jis su ja skirsis ir sieks atimti iš jos vaiką? Nemanote, kad tai yra žiauru žmogaus, išnešiojusiam vaiką įsčiose, pagimdžiusiam, kiekvieną akimirką praleidžiančiam su vaiku, mokančiam jį kalbėti, skaityti, rašyti, pažinti pasaulį, suvokti kas yra gera, o kas bloga... ir taip toliau. Ar taip jau gražu, gerbiami tėveliai, grąsinti žmogui, kuriam jo vaikas yra visas pasaulis? Kuriam vaikas reiškia daugiau, nei jūs?
Nereikia varyt čia į vienus vartus ir aiškinti, kokios mes blogos, kaip mes gviešiames jūsų pinigų. O negalvojote atlikti tyrimą-apklausą, kiek proc vyrų galvoja kad jų pinigai yra vaikui, o kiek galvoja, kad jie yra jų nekenčiamai buvusiai žmonai. Kiek proc vyrų susiima už galvos, kai išgirsta, jog padidėjo išmokų suma. Juokinga, kai ne angelai megina įrodyti, kad kitas yra juodas ir labai labai blogas.

Na taip ir maniau kad reikėjo politiškai teisingai surašyt, t.y. iš abiejų pusių.
Buvo jau anksčiau minėta kažkieno, o ir pačios, kad galima sugyvent taikiai. Ir jei jau skyrybos pakvimpa, tai pilnai sutinku - kaltos abi pusės. O gal ir 3 ar net 4, jū neva nau... Ir visi tie minėti niuansai, na kad jie būna, tai irgi tiesa, tik tiek, kad jei bent kiek smegeninė vartosi, tai gal reiktų tokiem žmonėm sekundei sustot ir savęs paklaust "Kokį šūdą aš čia malu?!". Abiem. Ar verta per savo ambicijas gniuždyt vaikus.
Gal netgi todėl ir šią diskusiją užvedžiau. Gal netgi dėl to ir apie vidinę kovą prabilt bandžiau.

O apie vyrą grasinantį skyrybom čia koks konkretus atvejis, ar kaip? Neteisinu, bet ką aš žinau, gal žodis "desperacija" būtų tinkamas tamstos aprašytoj situacijoj?

Nu vienžo geriau pasidžiaugt reikia, kad pas mumei tas lyg negresia. Ar gresia, mama?! Kadrų namo nevedi?! O tai tu many žinaj!!!

Gerai, einu , neužtarkuokit čia per daug.

Jei gerai supratau esate vyras. Tuomet sąžiningai atsakykite į klausimą, kaip pažiūrėtumėt į moterį, kuri ateitu ir jums pareikštu; "na, va turiu kitą vyrą, ketinu su tavimi skirtis, vaikai lieka pas tave, o aš mokėsiu valstybės nustatytą minimalią sumą alimentų ir vaikus lankysiu kada norėsiu". O 2 - iems vaikams tarkim nuo 2 iki 5 metų.

Lygtais teisės ir vienodos, bet realiai toks moters elgesys vyrui net blogiausiam sapne neprisisapnuotu, o vat analogiškas vyro elgesys yra daugiau nei normalus.
Tai vat mieli berniukai, pabandykite į save nors retkarčiais pasižiūrėti ir tik įvertinę save spręskite skelbti mamoms karą ar vis tik patylėti.

Na ką... bandysim papunkčiui... Kaip aš nemėgstu ilgų tekstų...

1. O todėl, kad tai "Tėčio" skyrelis. Argi jūsų klausia kodėl jūs kuriate tokią ar kitokią temą ar išsakote vieną ar kitą nuomonę. Čia kaip iš to anekdoto - "mano fortepijonas, kur noriu, ten statau". Jums gi skiriamas universalus patarimas - nepatinka nosies nekiškit čia. Ši tema iš vis ne moterims. Su moterimis kalbėti galima tik dalyvaujant advokatui, anstoliui, arba trims liudininkams.

2. Žinoma. Argi kas nors tam prieštarauja? Vat kai kitą kartą vakare grįžinėsit namo ir jus išprievartaus kokie penki gezai, aš šaltu veidu parašysiu - tai jūsų asmeninės problemos. Visuomenė čia ne prie ko. Niekam nereikia nieko daryti, nieko keisti. TAIP IR TURI BŪTI.

3. Na žinoma, kad tyčiojomės, žinoma, kad engėme. Nesutikom palikti viso turto ir dar įsipareigoti mokėti paskolas keturiasdešimt metų. Nesutikom, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti su motina. NEsutikom, kad vaikas būtų išvežtas pas jos meilužį į Airiją (taikėm laikinąsias apsaugos priemones). Su daug kuo nesutikom. Taip, erzinom ir tyčiojomės..

4. Taip, mes blogi tėčiai ir darysim blogą įtaką. Todėl mes negalime pamatyti savo vaikų. Stovim prie darželių tvorų, kad galėtumėm nors taip pamatyti savo vaikus. Važiuojame per pusę pasaulio, prašom perduoti dovanas Kalėdoms. Ir kai paskambinam išgirstam kaip vaikas kartoja motinos žodžius - "as taves nemiliu".

5. Jūs esate neriboto mąstymo žmogus, nes nesuprantate, kad tema skirta ne apkeikti kažkokią bobą. Ji skirta iškelti problemą. Sakyti, kad kalta visuomenės nuomonė, įstatyminė bazė. Žmogus niekada nebūna kaltas. Keista, kad jūs to nežinot. Bet savo neribotu mąstymu gal kada nos suprasit.

6. Taip, yra. Tam ir reikalingas vyrų palaikymas, kad jie žinotų ką daryti, kad klaidų būtų kuo mažiau. KAd jie neliktų be nieko, su skola pusei likusio gyvenimo.

7. Kad tai sąžiningas žmogus ir iš annksto išsako savo planus.

8. Ne, nemanom.

9. Gražu. Patikėkit, vaikas tėvams taip pat reiškia daug daugiau nei jo motina. Jei jai per sunku pabūti savaitgaline motina - gali čiuožt, užauginsim vieni. Puikiai užauginsim.

10. Įdomiausia, kad apie pinigus dar nei vieno post'o nebuvo Kodėl būtent jums kilo toks klausimas?

11. Ne, jie turi džiaugtis ir ploti katučių. Jūs turbūt taip darote.

12. Ačiū, už "ne angelus". Nieko daugiau ir nereikėtų. Atsibodo būti "kiaulėmis, gyvuliai, niekšais, brudais, etc.."
Papildyta:

Aš vat skaitau skaitau... galvoju, galvoju...
Moterys skundžiasi kaip sunku su vaikais, kokie maži alimentai, kaip vyrai neprižiūri vaikų, tralia lia lia...
Bet jei paklausi - o tai gal atiduok vaikus auginti tėvui - piestu.
Taigi čia jūsų, moteros, teises pažeidinėja - jums vaikus užkrauna. Kovokit už lygias - kad vaikus tėvams paliktų, mokėkit po šimtą litų. Pirmyn. Kas trukdo?

Ar atsakiau? O gal norėsite patylėti?

Ne, neatsakėte. Neatsakėte į esminę mano posto dalį. Jei negalite to sąžiningai padaryti tuomet patarimas patylėti grįžta į jūsų barikados pusę.

Beje ir jūsų apklausa apie tai ar mama galėtų palikti vaiką tėvui, buvo šališka, tendencingai nukreipta į atitinkamus atsakymus ir dėl to klaidinga.

Norit mano atsakymo? Aš apsidžiaugčiau, jei tai išgirsčiau. Sakau nuoširdžiai ir tegu man bus nuo to blogiau.

O mano apklausa neturėjo tikslo surinkti duomenis. Jos tikslas buvo priversti susimąstyti. Tikėjausi, kad jums tai bus aišku. Maniau, kad jūs suprantate skirtumą tarp atsakymo į atrodytų neįmanomą klausimą ir paprastą papilstymą. Tokį, kaip čia.

O jei pati pasiūlai pasiimti vaikus situacija analogiška. Ne neanalogiška, o baisesnė. Nes tokia motina aplamai moters vardo neverta.

O tai jums kas svarbiau? Vaikas ar "motinos vardas"?

Ne nu, arba jūs sąmoningai nesuvokiate mano rašliavos arba tikrai aš nemoku minčių maksimaliai tiksliai reikšti. Aš neklausiu, kaip jūs jausitės. Aš klausiu apie požiūrį į tokią moterį. Ką apie ją manytumėt, kaip motiną? Prieš atsakydamas pagalvokit.

Kalbant apie apklausą aš ją pamačiusi ir pamaniau, kad jos tikslas nukreipti į pamąstymus. Skaitant jūsų paaiškinimus ir komentarus, suvokiau, kad ir pats esate šiuo klausimu šališkas ir siauriai matantis. Taip pat, kaip ir apklausos dalyvių daugumoa teigianti, kad vaiko nė už ką neatiduotų. Tai apie ką po velnių norėjote, kad pamąstytų?

Papildyta:


Man? Man svarbesnis vaikas. Ir jokia išorinė daugumos ar mažumos nuomonė manęs niekaip neveikia. Beje kalbame ne apie mane. Kalbame berods apie visuomenės požiūrį. Bet tai labai toli ir netikra. Todėl bandau diskusiją vesti ne į istorijų, koks blogas tėtis ar mama pasakojimą, o į priežastis, kodėl mes vieni kitiems atrodome blogi ir dargi priešai. Nors abiejų pusių tiklsai yra vienodi.

Supratau Atsakau - nieko nemanyčiau. Koks man skirtumas kokia ji motina. Man svarbu koks aš tėvas.
Man nusispjaut kokie yra kiti žmonės.

Dėl viso kito - tema ne apie mane.

Nu aišku, kad nei apie jus, nei apie mane. Aš ir neklausiau nieko asmeniško.

Šiaip įdomu ką turi minty dalyvis sakydamas, jog reikia keisti požiūrį į moteris paliekančias vaikus tėvams ir atvirkščiai. Atsakymai parodė, kad tai eilinis deklaracijos iškėlimas. Jo, reikia keisti požiūrį, o kokį ir apie ką, dievai žino. Visi, kaip ir priklauso žiūrime iš savo varpinės.

Tai apie ką tema?



Papildyta:


Meluojat . Manytumėt, jei ji būtų jūsų vaiko mama, jei ne tai aišku, kad dzin tie pašaliniai.