Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Šiuo atveju aš nepritariu. Michaeliui, man atrodo, giliai nusispjaut į įstatymus. Jam šiuo atveju labiau rūpi vaikas. Jis kovoja dėl dukters. Jo pagrindinis koziris ir galimybė atgauti mergaitę, yra įstatymų laikymąsis. Palaikyčiau Rinau tik tuo atveju, jei ji mėgintų teisėtai kovoti dėl dukters, jei jau iš tiesų reikalinga kova. Čia išryškėja tipiška mąstysena: aš pagimdžiau, tai vaikas tik mano. Nė velnio, vaikas nėra tik jos. Nors ji ir nekenčia savo buvusio vyro, bet vaiko poreikius pažeisdama ji pažeidžia vaiko teises. Iš šitos situacijos buvo galima išeiti gražiai, taikiai ir sutvarkyti viską taip, kad butų visi daugiau ar mažiau patenkinti. Beje, ji šitai kasa sau duobę. Be abejo, kol mergaitė maža, jai gali būti kalama į galvą, koks tėtis blogas, kaip jis mūsų visų nemyli ir kokia aš didvyrė, kaip dėl tavęs kovojau. Bet šita istorija taip išviešinta, taip išpūsta, kad vaikui suaugus ir pradėjus mąstyti savo galva, ji pamatys kaip viskas buvo. Mama negalės nieko užmaskuoti. Viskas bus archyvuose: spauda, televizijos laidos. Tada ji pamatys kokiais būdais mama kovojo dėl vaiko, ir bus labai akivaizdu, kad būtent mama siekė, jog vaikas nematytų tėvo, nepažintų jo. Patikėkit, ateina toks lakotarpis, kai tėvo taip trūksta, kad ne tik kad verkt noris, bet net vilku kaukt atsisėdus. Kaip ten bebūtų, nepakanka tik mamos. Taigi, manau, kad ateis laikas, kai Luisa pradės nekęst mamos už tai. Na, jei neprieis iki neapykantos, tai bent priekaištų Inga tikrai susilauks nuo dukters.



Be abejo, tėtis net nesupranta, kad šitaip žaloja vaiko psichiką. Čia vienas iš tokių žmonių, kurių gyvenimo pozicija: "niekas man proto nep..."

O aš pabandysiu labai trumpai...

1. Iš mano tono jūs viską blogai suprantat. Tikriausiai dėl neriboto mąstymo. Ką suprantat blogai parašysiu pačioje pabaigoje
Dėl musulmonų vaikų. Kokias pinkles? Pagal daugelio musulmoniškų valstybių įstatymus vaikai lieka pas tą iš tėvų, kuris yra musulmonas. Tai įstatymas. Įstatymus reikia vykdyti. O jūs sakot pinklės...
2. Dėl ėjimo... Siūlyčiau jums ilgą ir nuotaikingą kelionę su seksualine pabaiga. Ir vėl - jūs nežinot ką aš suprantu, o ko ne. Bet ką šioje srityje suprantu nerašysiu.
3. 4. 5. Žr. Nr. 2
6. Labai logiška. O kodėl Lietuvoje teismai gamina savaitgalinius tėvus, o ne savaitgalines motinas? Ar aš turiu teisę tuo piktintis? Ar aš turiu teisę bandyti tai pakeisti?
7. 8. Turi teisę mokėti išlaikymą vaikams. Daugiau jokių.
9. Nemažai vaikų tikrai gyvena tik su vienu iš tėvų, nes kitas būna išstumtas iš vaiko gyvenimo. Ar norite pasakyti, kad visi tie vaikai nekenčia abiejų savo tėvų?
10. Žodžiu jūs pateisinate abi moteris. Tačiau nepateisinate vyro, kuris blaškosi tarp dviejų šeimų.
11. Dar kartą pakartosiu - o kodėl moterys skundžiasi? Tegu atiduoda vaikus auginti tėvams. Tuomet galės prisiimti pusę išlaidų už gimtadienius ir rūbus. Kas trukdo? Kodėl jos kovoja iki absurdo, kad tik tėvas negalėtų auginti savo vaikų?

O dabar pažadėtas paaiškinimas... Aš esu laimingai vedęs jau trylika metų. Auginame su žmona dešimtmetį sūnų. Skirtis artimiausiu laiku nesiruošiu.
Geros dienos.

Ačiū labai už palinkėjimus ir pasiūlymą eiti ant trijų raidžių. Smagu, kad dar šiais laikais yra mandagių ir išradingų žmonių, sugebančių taip nuostabiai pasiųsti kitą žmogų ten, kur net niekas neprašo Jūsų leidimo
Dėl moterų susidėjusių su musulmonais, neturiu omeny, kad tai yra kažkokios sąmokslo teorijos prieš moteris ar pinklės. Bet visuomenės požiūriu, tos moterys pačios žinojo kur kiša nosį. Bet užmiršta, kad tuokiantis, nei vyras nei moteris neplanuoja išsiskyrimo, tad ir negalvoja, kaip bus man be vaiko, kai mes išsiskirsim. Prašėt pavyzdžių, pateikiau pavyzdžius. tiek Rinau istorijoj, tiek istorijose su musulmonais figuruoja įstatymai. Jūs to prašėte. Bet nebūkit toks sausas ir šiek tiek palikit įstatymus nuošaly ir pažiūrėkit iš žmogiškosios pusės.
Taip, jūs turite teisę tam piktintis ir mėginti pakeisti kažką savo pusėn. Bet kiek iš jūsų pozicijos matau, kad tai yra tik neigiamai prieš moteris-motinas nusistatyta pozicija.
Turite teisę dalyvauti vaiko gyvenime, tik kažkodėl degat pykčiu tiek, kad to nematot. Šitą teisę gina ir valstybė. Jei buvusi žmona kiša pagalius į ratus ir trukdo santykiams su vaiku, teismas gali paskirti tam tikrą grafiką, pagal kurį gali matytis su vaiku. Drastiška? Galbūt, bet tai padeda tada, kai buvusią žmoną galimą palyginti su šuns patele ir visais būdais stengiasi atriboti vaiką nuo tėvo. Tokiu būdu su vaiku gali praleisti ir savaitgalius ir atostogas. Jei abu tėvai yra protingi žmonės ir jiems svarbesni vaiko poreikiai, tokių veiksmų paprasčiausiai nereikės. gal ir čia galite pateikti statistiką, kiek tėvų yra išstumti iš vaiko gyvenimo? Nežinau kokiais duomenimis pasinaudosit dabar, bet mano aplinkoj nei vienas tėvas nėra išstumtas iš vaiko gyvenimo. Jie pilnavertiškai dalyvauja auklėjime, bendrauja tiek, kiek patys tėvai gali skirti tam laiko. Deja, iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti kiek kitaip, tačiau čia jau buvo pačio tėvo nenoras, kuris net ignoruodavo skambučius, arba paprašius susitikti pareikšdavo, kad dabar neturi laiko. taigi, galiu situaciją komentuoti iš abiejų pusių. Na, o Jūs kol kas kalbate tik vienpusiškai ir tuo manęs visiškai neįtikinate.
Nežinau kodėl, bet nei viena mano pažįstama vieniša mama nesiskundžia, kad yra sunku. Verčiasi kaip įstengia, bet buvimu su vaiku beprotiškai džiaugiasi, myli, vertina. Atleiskit, bet tikrai negirdėjau nei vienos besiskundžiančios. Be abejo, vienam žmogui vaiką auginti yra kur kas sunkiau, nei dviese, kai gali paskirstyti ir dėmesį, ir jėgas, pasidalinti pareigomis.

Ačiū už paaiškinimą. Labai sveikinu Jus, kad taip gražiai ir ilgai gyvenate. Ir prašau atleisti, kad iš Jūsų postų susidariau klaidingą nuomonę apie Jus. Tik tada man kyla klausimas: iš kur tokia neapykanta ir pagieža moteriai-motinai? Siūlyčiau žiūrėti į situaciją iš visų pusių, o ne užsiciklinti ties viena pozicija.

O aš ir nenoriu jūsų niekuo įtikinti. ši tema iš vis neskirta moterims.
Beje noriu paklausti - ar jūs skaitėte straipsnį? Jei skaitėte, tai ten yra skaičiai kiek tėvų atstumti nuo savo vaikų....

O vat dėl nesiskundimų... Kaip manote, jei vaikus augintų tėvas- jis skųstųsi ar ne? Ar beprotiškai džiaugtųsi, mylėtų ir vertintų? Tikiu, kad atsakysite, jog taip. Tai kokio organo tuomet vaikai lieka su motinomis "by default"???
Dėl to, kad aš kalbu vienpusiškai... Aš privalau taip kalbėti, kad nors kažkokia mintelė gal nors vienam iš šimto užkibtų smegenyse... Taip, aš galėčiau kalbėti taip, kaip dauguma - reikia stengtis, kad abu tėvai augintų, kad šeimos nesiskirtų, nuo vaikų darželių pradėti mokyti sugyvenimo, tolerancijos bla bla bla... Bet juk puikiai visi suprantam, kad dabar nieko nėra daroma. Nieko. Visiškai. O situacija blogėja... Žinot kodėl? Todėl, kad greitai ne tik tėvai bus išstumti, bet ir motinos taip pat. Motinos nebemoka auginti vaikų. Motinos nebemyli. Aš stebiu tai gatvėse, parduotuvėse... Vaikai nebeturi prasmės, jie reikalingi tik pasigirti draugėms. Apie tai buvo tema...

Jūsų vyrui pasiūliau paskaityti Zoja "Tėvas". Jei perskaitys, gal jis pasikeis.

Situacija tokia, kaip visada. Nei ji blogėja, nei gerėja. Ir būdama gatvėse ir parduotuvėse, stebiu, kad nepastebiu tėvelių su vaikais (vienas, kitas, bet tendencijos tos pačios - su vaikais užsiima mamos).

Ko gero tenka lankytis mokykloje tėvų susirinkimuose. Tikriauisiai pastebėjote, kiek "daug" tėčių besidominčių savo sūnų/dukrų gyvenimais.

Jūs lankotės kitose parduotuvėse... Kaip pastebėjote aš savaitgaliais būnu su medinuku. Kino teatras, parduotuvės, kavinės, turgus... Visur tėvas ir vaikas. Ką tuo metu veikia motinos - nežinau. Bet tėvų su vaikais yra daugybė. Nes savaitgaliai yra būtent ta diena, kai jie "privalo" būti su vaikais.
Aišku jūs nepamatysite tėvų apatinių rūbų parduotuvėse. Bet pamatysite elektronikos ar technikos. Jų daug, patikėkit manim. Labai daug.

Kol kas medinuko klasėje susirenka apie keturiasdešimt procentų tėvų - vyrų.

Kai "paradui" (kalbu apie paradą vaikui renkantis kaip nori ir su kuo nori jis būt) vadovauja vaikas, tuomet nematau problemos su kuo praleidžiami savaitgaliai.
Problemos kyla, kai arba vienas viškai atsisako skirti specialų dėmesį vaikui, arba kažkuris perdėm sureikšmina savo vaidmenį dalyvaujant vaiko gyvenime, nenorėdamas palikti net menkos erdvės kitam. Na, tiesiog atima iš vaiko galimybę rinktis.
Nu va, aš ir vėl sukus, apsukus grįžtu prie vaiko interesų. Gal tam skirdami didesnę reikšmę, sugebėtumėm savo ambicijas nuniveliuoti iki minimumo? O jei neliks ambicijų, gal ir kariauti liausimės? Nežinau ar taip ir būtų, bet kažkaip įžvelgiu tame prasmę.

Na, pas mus susirinkimuose tėčių vienas, kitas. Bet aišku, tai negali būti rodikliu, kad tėčiai nesirūpina ir nenori būti su vaikais.

nera vien tik jos. Taciau vokietis nesileidzia i kalbas kad motina augintu vaika. Be to rasiau, kad Michaelis negerbia istatymo.


Dziugina, kad tevas ir sunus praleidzia savaitgalius, taciau ka tuo metu veikia vaiko motina?

Jūs dar nesupratote, arba jums nereikėjo dar suprasti, kad vaiko interesai yra visiškai nesvarbūs. Jie niekada nebuvo svarbūs, nėra svarbūs ir atrodo nebus.
Nenoriu šios temos plėtoti, tam turėjome atskirą. Diskusija buvo karšta, labai tikiuosi, kad nors keliems žmonėms kilo minčių.
Papildyta:

Kaip gi jis negerbia įstatymo? Ar jis pažeidė kokį nors? Ar jis per masinės informacijos priemones tyčiojasi iš teisėsaugos? Kreipimąsis į teismą yra viena svarbiausių žmogaus teisių.

Man nerūpi, tai kodėl jums parūpo?

isvada rasai, kaip mastai. As esu kitokios nuomones.

man nerupi, as tik paklausiau. O atsakyti ar ne, renkiesi tu.

Aš nekalbu apie situacijos keitimą šeimos gyvenime. Poros skyrėsi ir skirsis. tai neišvengiama. Kodėl šiuo metu yra masiškai skiriamasi, tai čia yra kita tema, į kurią gal dabar nesivelkim. Aš kalbu apie ėjimą prie to, kad išsiskyrusios poros užmirštu savo ambicijas ir stengtųsi palengvinti savo vaikui pokyčius šeimoje. Aš kalbu tik apie tai. Toks vyrų kiršinimas prieš moteris yra kelias į nesveiką visuomenę. Pripažįstame tai, kad visuomenė nėra šiuo metu sveika, galbūt nemažai moterų pasisavina vaiką visomis šio žodžio prasmėmis. Tačiau siūlymas vyrams kariaut su moterimis, neprives prie gero. Situacija visiškai nepasikeis, net įvykus vaidmenų pasikeitimui. Ar vaikui nuo to bus geriau, jei tarp mamos ir tėvo toliau vyks karas, tik kad pasikeis augintojas? dar kartą sakau, Jūsų pozicija visiškai negina vaiko. Jūsų pozicija tik mėginimas pasidrąskyti prieš visuomenę mėginant įrodyti, kad "ir aš galiu". Altikit apklausą ir pateikit rezultatus, kiek motinų nebemyli. O ką reiškia mokėti ar nemokėti auginti? Ar yra tam tikros taisyklės kaip reikia auginti? jei kalbam apie valgydinti, rengti, slaugyti, mokyti, tai atitinkam šitą šimtu procentu. Kas toliau? ar mokėsi įvardinti, kaip reikia auginti? Visi auginam pagal savo supratimą. Kol nenaudojam fizino bei psichologinio smurto prieš vaikus, kol neprievartaujam savo vaikų, tol įtelpam į nustatytus rėmus. O kas kaip augina (ar neleidžia valgyti saldainių, jei lepina ir myluoja, bara ir baudžia ir pan.) yra kiekvieno žmogaus reikalas ir tamsta neturite jokios teisės nustatinėti, moka auginti ar nemoka. Beje, gal turite kokią spec aparatūrą, kuri nustato meilės vaikui lygį? Tada, jei matysiu konkrečius rodiklius, pritarsiu Jums: "taip, ši mama mažai myli savo vaiką. O štai šita myli beprotiškai". Nesiimkit vertinti dalykų, kuriuos įvertinti yra beprotiškai sunku.
Labai smagu, kad Jūs siūlote mano vyrui paskaityti. Jis labai mėgsta skaityti knygas. Galiu pasakyt tiek apie savo vyrą, kad tai žmogus turintis galvą ant pečių, be to kaip jau ir sakiau, dažnai vartojantis posakį: "kiti autoriai teigia kitaip". Tai žmogus nežiūrintis paviršutiniškai į reikalą, o sugebantis pažiūrėti į situaciją įvairias rakursais. Taigi, keisti tokį žmogų yra labai sudėtinga. Na, bet jei manot, kad tai jį pakeis...



O aš matau tikrai nemažai tėvelių su vaikučiais. Mamoms duodamas laisvas laikas sau ar namams, o tėtis su vaiku praleidžia kartu laiką dviese. Tai naudinga visiems. Be abejo, jei pradėsim lyginti, tai sutinku, procentaliai daugiau pamatysime mamų su vaikais, nei tėvelių. Bet mano manymų nėra prasmės tokių dalykų lyginti ir tiek.



Jūs be abejo sieksit, kad tokių tėvelių būtų apie šešiasdešimt procentų

Tiesą sakant atsibodo rašyti paklodes.
Gal galite trumpai parašyti - ką konkrečiai reikia daryti, kad straipsnyje aprašoma situacija pasikeistų. Arba labai trumpai pasakykite, kad situacija yra puiki ir nieko keisti nereikia.