Vaikas nekalba

o kodel? Juk rodai gyvai ar paveiksleli ir sakai: "cia katyte, katyte sako "miau"". Vaikas bando kartot (jei bando) ir aisku ne "katyte" bet "miau". Pirma tas "miau" reiskia kate, tada kitas zingsnis: tai kates sakomas "zodis", vaikas sako "katyte sako miau", o dar veliau, gerokai veliau (naturaliai 4-5 metu) "katyte kniaukia (miau)"

Siaip visai gerai nuo to pradet, gi nelaukiat kad iskaro Dostojevskio ar Puskino veikalus mintinai pasakos (pati paminejot, as nepiktai, bet garsazodziai nekalbanciam vaikui nuostabus daiktas, padeda garsa iprasmint, suprast, kad jo leidziamus garsus tevai supranta, dziaugiasi) (aisku, jei pavyksta isgaut tos garsazodzius, bet sutikit, "miau" arba "au" daugiau vilties sulaukt jei jau kalbos raida veluoja nei "kate" ar "suo".

P.S. mano metinuke miaukset ismoke pati kate tai ji ne "miau" sako, bet kaip katiniskai "iau-iauuuu"

ir teigiat, kad jūsų patirtis yra gera? o kad pasitikrinsit, per galvą jums niekas neduos. Logopedai vaikų negąsdina, nereik jų bijoti. Realiai, nesuprantu kuom jie tokie baisūs. Laukt, aš nematau ko. Kad vienas vaikas pradėjo kalbėt 5m sulaukęs, nereiškia, kad kitam taip bus. Pvz aš kalbėjau nuo 8mėn. Tai mano mama priėmė tai kaip normą ir kai brolis būdamas metų sakė vos mama ir tete, ji ėjo su juo pas gydytoją, nes patirtis buvo kitokia. Ale pasirodė, kad brolis normoj, o aš ne pagal amžių gerai šnekėjau ir šiaip, jei 2 metų sako "au au", nekreipčiau dėmesio. Bet trimetis jau turėtų sakyti "šuo". Bet čia tik mano nuomonė, paremta mano patirtim. Jei mano antrasis nebūtų prašnekęs 2 metų, būčiau vedusi pas logopedą ir nieko nelaukusi. Ar bent jau pratimus namie su juo dariusi. Vis dar laikau save kvaila, kad laukiau, kol prabils vyresnėlis. Galbūt dabar tokių bėdų neturėtume.



mano vyresnėlis irgi toks. Suprast viską supranta, bet pasakyt negali. Paprašyk - padarys, atneš, paduos, parodys. Bet nekalbėjo. Ir problema yra ne kalbos suvokime ar supratime, o nesugebėjima kalbėt. Du atskiri dalykai.



aš nemaunu, specialistai mauna mano vaiaks nurašytas, nes būdamas trijų metų neskaičiavo, o aš esu labai bloga mama, kad nepriversdavau jo ramiai sėdėt prie stalo ir puzlių dėliot

kai eina kalba apie savą vaiką, kiekviena kritika, pastaba, pastebėjimas, kad vaikui kažkas negerai iškart iššaukia priešišką reakciją. Bet kartais tiesiog reikia užgniaužt emocijas ir pažiūrėt objektyviai. Taip, ne visi vienu metu atsisėda, pradėda vaikščiot ir prakalba, bet jei 10 mėn vaikas nesėdi, tai jau problema. Taip pat ir su kalba. Kad ir kaip nesinori pripažinti, riba yra.

Va, aš dabar kovoju su kios tiesos pripažinimu dėl savo vaiko. Sunku, baisu ir visi blogi, tik ne mano vaikas.

Beje, šiaip įdomumo dėlei. Literatūroj užtikau tokį pastebėjimą, kad kalbos raida yra lėtesnė tų vaikų, kurie turi polinkį į plokščiapėdystę. Mano vyresnėliui ortopedai nustatė plokščiapėdystę, tai mums pasitvirtino. Bet ar tikrai taip yra?

Tai specialistai gali viska uzmauti ant vieno kurpaliaus. Jei duomenu lentelese parasyta, kad 2 metu vaikas turi ten sverti pvz 15 kg o jis tesveria tik 11 tai jis yra neatitinka lentelese duotu duomenu = nenormalu.
Jei moterishke, tarkim 165cm ugio sveria 90 kg tai ji yra nutukusi ir ja galima nurasyti, nes visi specialistai, pas kuriuos ji besikreips, sutartinai suoks ta pati. Tai kaip ir neber gyvenimo?
O puzlius ne visi vaikai aplamai megsta delioti. Butu didziausias nesamone noreti priversti 2metinuka delioti puzle, kuri jam isvis neidomi.
Ribos tarp specialistu ir nespecialistu nubreztos labai nelygios.
Del ploksciapedystes, tai negirdejau tokio teiginio. Maniskis neploksciapedis.

būtent, bet kažkodėl PPT atrodė kitaip. Man išrašė velnių, kodėl mano vaikas nežaidžia ramiai prie stalo, kodėl nemoka dėliot dėlionių ir panašių žaidimų. Pvz pas mus namie jų net nebuvo, buvau nupirkus, bet vaikas visiškai nesusidomėjo, tai ir nebeduodavau, o čia va užkliuvo. kaip ir užkliuvo, kad nekalbantis vaikas nesugeba savo vardo pasakyti... ir kodėl trijų metų vaikas nesugeba valandą laiko ramiai sėdėt prie stalo ir atlikinėti testus PPT - tai norma dabar man PPT - didžiausias baubas, nes su tokia pažyma, kokią gavom, net daržely bijojau rodytis, galvojau viskas, padarys tokį įrašą ir liks mano vaiaks visam gyvenimui paženklintas tokiu įrašu

[quote=Isila,2011 06 30, 01:48]
ir teigiat, kad jūsų patirtis yra gera? o kad pasitikrinsit, per galvą jums niekas neduos. Logopedai vaikų negąsdina, nereik jų bijoti. Realiai, nesuprantu kuom jie tokie baisūs. Laukt, aš nematau ko. Kad vienas vaikas pradėjo kalbėt 5m sulaukęs, nereiškia, kad kitam taip bus. Pvz aš kalbėjau nuo 8mėn. Tai mano mama priėmė tai kaip normą ir kai brolis būdamas metų sakė vos mama ir tete, ji ėjo su juo pas gydytoją, nes patirtis buvo kitokia. Ale pasirodė, kad brolis normoj, o aš ne pagal amžių gerai šnekėjau ir šiaip, jei 2 metų sako "au au", nekreipčiau dėmesio. Bet trimetis jau turėtų sakyti "šuo". Bet čia tik mano nuomonė, paremta mano patirtim. Jei mano antrasis nebūtų prašnekęs 2 metų, būčiau vedusi pas logopedą ir nieko nelaukusi. Ar bent jau pratimus namie su juo dariusi. Vis dar laikau save kvaila, kad laukiau, kol prabils vyresnėlis. Galbūt dabar tokių bėdų neturėtume.
mano vyresnėlis irgi toks. Suprast viską supranta, bet pasakyt negali. Paprašyk - padarys, atneš, paduos, parodys. Bet nekalbėjo. Ir problema yra ne kalbos suvokime ar supratime, o nesugebėjima kalbėt. Du atskiri dalykai.
aš nemaunu, specialistai mauna mano vaiaks nurašytas, nes būdamas trijų metų neskaičiavo, o aš esu labai bloga mama, kad nepriversdavau jo ramiai sėdėt prie stalo ir puzlių dėliot

Manau, kad ir Jūs maunat tame ir esmė, kad mano patirtis nėra normali.. aš noriu, kad mano vaikas viską darytų palaipsniui ir nuosekliai.. iki 5 metų, manau nieks nelauktų, bet forumas čia iki 3 metų... o logopedas yra daktaras, tad pas jį tikrai nevesčiau tokio amžiaus vaiko, ką gali jis, ko negalit Jūs? ir nors mano vaikui dar nėra trejų, sunkiai įsivaizduoju, kaip ji valandą laiko prie vienos puzlės sėdėtų..gal ir aš bloga mama?

Sveikos mamos, būna, kad 1,8m vaikas išvis nekalba, o tik pirštu į daiktus rodo, būna ir taip, kad dviejų žodžių sakinį pasako. Ir tai nereiškia, kad pirmasis kažkoks kitoks, viskam savas laikas Svarbiausia, kad vaikas suprastų kalbą, jei to nėra, tada jau rimtas signalas ir reikia pas specialistus eit. Tačiau jei sako, vartoja nors keletą reikšmingų garsažodžių, o nesako to, ką Jūs norit išgirst - nereikia prikurt sutrikimų.

Reikia su vaiku visą laiką kalbėti, ką matot, ką darote, kur einate, kokios spalvos mašina nuvažiavo ar šuniukas prabėgo ir pan. Vaikas turi girdėti kalbą
Logopedas ne gydytojas, jo bijoti nereikia, dirba ir su visai mažais vaikučiais. Reikia tik džiaugtis jei teko galimybė lankytis, blogiau nebus tikrai. Ir dar, užsiėmimai trunka maximum 30min.

Mano sunaus situacija del kalbos buvo liudna (dabar kiek linksmesne), taciau nei vienas specialistas nepasake, kad viskas yra blogai ar net labai blogai. Paaiskino kaip turetu buti, kaip yra esamu metu, bet nei logopede, nei spec.pedagoge ar psichologe nevartojo tokiu savoku kaip blogai ar labai blogai.
As esu is tu mamu, kurios nelinkusios laukti tu stebuklinguju treju metu, pas specialistus su sunum lankomes jau seniai, taciau esu pries kategoriskus vertinimus internetineje erdveje.

esmė tame ir yra, kad daugiau niekas mum taip nesakė - nei auklėtojos daržely, nei darželio logopedė tik PPT "nurašė"

Vienintele istaiga, "nuprognozavusi" mano sunaus ateiti spec. mokykloje, buvo Klaipedos ankstyvosios korekcijos centras. Nesilankom ten ir kitiems nepatariu. Visi kiti musu kelyje sutikti specialistai aiskino, kad prognozemis jie nezusiima ir nuolat kartodavo, kad vaiku galimybes beribes - sie padrasinimai labai teigiamai mus su vyru veike. As manau, kad jei mama pastebi vaiko kalbos raidos suletejima, reikia kuo anksciau pradeti dirbti, nes kuo mazesnis vaikas, tuo lengviau pasiekiami norimi rezultatai.

su šituo tikrai sutinku. Tas palauksiu gali nieko gero neatnešti, o kad papildomai namuose su vaikus apdirbėt, tai tik dvigubai naudos duos.

o ka reiskia "nurase"?

Idomu, kaip nekalbantis vaikas galetu pasakyti savo varda . Nuskambejo man jusu patirtis isvis nezmoniskai. Tokie reikalavimai yra, mano nuomone, nesamoningi.
As pati tikrai neissedeciau ramiai valanda, jei man butu neidomu. Netgi suauge zmones pasirenka ne vienodus uzsiemimus gyvenime. Vieni gali iskabeti 8 darbo valandas nepakrutindami blakstienos prie kokio mikroskopo, o kiti pasirenka judru darba, atitinkanti ju poreikius, interesus bei charakteri.
Papasakodama savo baisia patirti, mane tik nuraminot. Nes taip nelogiskai nurasineti vaikus yra tiesiog nusikaltimas, jau nebekalbant apie kazkokia laukiama pagalba is a´la specialistu....