Vaikas nekalba

Kad ir kaip idiotiskai tai skambetu - labai daznai ir as sulaukdavau nustebusiu zvilgsniu kaip dvieju metu vaikas, turintis kalbos raidos sutrikima, nesugeba pasakyti savo vardo.

Tai ir neturintys kalbos sutrikimo 2 metu ne visi pasako...
Absurdai kazkokie

Man tai absurdas toks poziuris (nekalba- valio, gydytojai durni, normos idiotiskos). Jei vaikui 39 tempa irgi akim klapsit, nes "kas tos idiotiskos normos"? Labai gerai rodos Isila pasake: yra ribos. Jei vaikas nesekia nei tos ribos (trecios procentiles) arba virsyja (97ta procentile), nesvarbu ugiu, svoriu, nekalbejimu, nevaiksciuojimu ar dar ko- reikia bent jau pasiaiskint ar cia nieko blogo nezadantis vaiko raidos ypatumas ar visgi problema, kuriai demesio reikia skirt. Angelo Kalva, Isilos pvz "jus nuramino", bet kiek supratau ji gailisi nepradejus lankytis pas gydytojus anksciau ir dabar, kai vaikui jau 6 visgi dar ne visos bedos issprestos.

Be fiziologiniu poreikiu: gaut maisto ir tt yra ir psichologiniu, dvasiniu, vaikas atejus tam tikram amziui NORI bendrauti, jam tai svarbu, jis turi ka pasakyti, jis nori buti suprastas, ir to ignoravimas- nieko gero. Kad bendravimas su vaiku apsiribuoja "atnesk kamuoli" nes vaikas negali pasakyti, kad jis visai ko kito nori, ar bent nori suzinot kam mamai tas kamuolys ar tai normalu? Ar galima dziaugsmingai teigt "viska supranta"? Vaikas irgi nori buti suprastas ir isgirstas!

Mano sunaus atveju gydytojos nusistebejimas buvo idotiskas, kadangi jai buvo pasakyta, jog dvimetis berniukas turi kalbos raidos sutrikima ir taria vos kelis garsazodzius. Cia jau galima ziureti is kokios tik nori puses - tiketis, kad nekalbantis vaikas pasakys savo varda, mazu maziausia - keista.

Nereikia pulti i krastutinumus. Vaikui ir 40 tempa yra zymiai lengiua pakeliama, nei suaugusiems, taigi, ribos nevienodos. Kai vaikas karsciuoja, as mazdaug visada zinau, kas jam yra, nes kai kurie dalykai musu gyvenime nuo pat vaiko gimimo yra, deja,o gal ir aciu Dievui, pakisti po padidinamuoju stiklu. Taigi, reaguoju pagal situacija - vaikas blogai jauciasi - duodu vaistu, jei jauciasi geriau - laukiu. Taigi- ribas as galutiniam punkte nustatau as pati, o ne remdamasi knygose surasytomis ribomis, kuriomis remiasi specialistai.

As neneigiu, kad ribu nera, taciau jos yra skirtingos. Specialistu ribos yra labai siauros ir rigidiskos.

Visu bedu jus ir taip neisspresit, reikia leisti vaikui augti, uzuot ji grudus i siauras normas. Kaip minejau, mano vaiko situacija yra kitokia. Jis turi siokiu tokiu organiniu apsigimimu, todel mes lankomes pas gydytojus labai daznai. Skirtumas tas, kad mes gyvenam Skandinavijoje ir cia vaiku sveikatos prieziura yra visapusiska, taigi - as rami.

Na, nezinau, as tai galima pavadinti vaiko ignoravimu, kad vaikas nekalba? Tai nereiskia juk, kad mes nebendraujam Juk verbaline kalba sudaro labai maza procenta zmonijos bendravime. Vaikas sugeba "pasakyti" kitaip, svarbu ji suprasti ir ivardinti jo poreikius verbalineje kalboje.

Jei mama nesupranta ir negirdi, tai cia juk ne vaiko problema, o mamos. Kazin kaip jus supratot savo vaika, kai jis buvo, tarkim, puses metu. Ar tada jo norai ir poreikiai buvo ignoruojami, kol neismoko pats pasakyti?

Jei savo iniciatyva kreipėtės į PPT, pažymos galit niekam nerodyt Kiek žinau, jie tiria pagal tam tikrą metodiką, tai ir klausinėja pagal ją Teko susidurt su PPT, keista, kad Jūsų patirtis tokia bloga, nes dažniausiai ten geri specialistai dirba.

ta ir noriu pasakyti- ivertint vaika turi gydytojai. Jei visapusiskai vertinantys jusu vaiko sveikatos bukle ir raida mano kad viskas gerai- reiskia gerai. Beto, jei vaikas be kalbos turi kitu problemu- akivaizdu, kad ir ribos bus kitur. Tik nereikia sakyt kad jos "siauros ir rigidiskos"- kalbos raidos normos- laaabai placios, o vaikai tam ir vertinami individualiai, kad jos nebutu rigidiskos. O nemazai cia kalbanciu mamu kaip tik vaika i siauras ir rigidiskas "normas" itraukia: "kaimynes vaikas"- raidos matas ir etalonas



tada jo "norai ir poreikia" buvo daug labiau apibrezti. Kaip jus suprantat pvz, kad vaikas nori filmuko?- gerai, rodo pirstu, o kaip jus suprasit kad jis nori kito filmuko, kurio CD neranda? As visa tai praejau, kai lakstai is paskos vis labiau besinervuojancio vaiko, kuris iesko DAIKTO "kur, kur, mama kur?" Kas kur??? viena bandai, kita, trecia- niekas netinka, vaikas vis labiau isterikuoja, nes jis nori konkretaus dalyko, negali pasakyt ir jo nesupranta. Ir kuo toliau- o daigiau tu situaciju, nes vaikas vis labiau nori kazkuo konkretaus: ne raudono, bet melyno rubo. Kaip jis paaiskins? Parodys? O jei tas rubas skalbiamas, kaip parodys? ir taip be galo.
Papildyta:


oi, cia tai pritariu, deja idiotisku klausimu ir situaciju pasitaiko labai nemazai verstiniai, neprikaikyti testai, medziagos, patirties, noro kelt kvalifikacija ir tobulint savo darba nebuvimas ar trukumas- taip, deja, deja, deja Kad rast Specialista reikia iskest tuzina susitikimu su "specialiukstem"

1.Jo organines problemos nesusije su kalbinemis. Viena tik, kad jis jau turejes 6 narkozes, nezinau, kiek tai itakos tures ateityje.

2. Apei ka as ir kalbu, kad ribos yra labai placios, o specialistai vaika nori sugrusti i labai siauras. Apie mamas, lyginancias savo vaikus su kaimynes, nesiplesiu, neverta demesio tema.

3. Matot, musu vaiku amzius, kaip supratau, zenkliai skiriasi. Tai man su tokiomis situacijomis dar neteko susidurti. As nereikalauju, kad vaikas pasakytu, mes kazkaip kitaip susikalbam. As kaulu smegenimis jauciu, ko jis nori. Jo pasaulis dar nera labai platus, as jo poreikius nujauciu ir daznai tai pasitvirtina. Pas mus savaime susideliojo tam tikri ritualai ir ju deka as daznai galiu nujausti, kada vaikas ko nori. As tiesiog augu kartu su vaiku, nereikalauju is jo ne pagal sugebejimus ir leidziu paciam daug tyrineti bei patirti. Ziuresim,kaip bus toliau.

1. na, mano kukliom ziniom narkoze gali turet neigiamos itakos, ypac tiek daug ir tokiam amziuje, bet gali ir neturet, ko ir reikia tikekis

2. man su "siaurom ribom" neteko susidurti yra tas vertinimas, procentais (arba menesiais), kadangi jis imamas pagal populiacija tai tai ne "siaura norma" bet faktas. LT salygom gal kiek iskreiptas, nes aklai paimami procentai kitu saliu (butent apie DISK kalbu)

3. zenkliai? nepasakyciau. Mano mergaite metais ir 2 men vyresne. Pats nesusikalbejimo grazumas pas mus buvo nuo 2,2 iki 3 sakyciau, kada pagaliau pradejo suprantamai kalbet. Mazdaug 2 metu jos zodziu atsarga buvo apie 50 garsazodziu, bet ji suvoke kad PASAKIUS gaunasi greiciau ir paprasciau, atsirado poreikis kalbai. Ir nuo tada isgyvenom ta "kur, mama kur?" arba "duok, duok" baisuji laikotarpi, nes gestu ir mamos nuojautos nebeuzteko, vaikas pasidare per daug savarankiskas, jo norai per daug sudetingi gestais isreikst. Kartais pavykdavo atspet, kartais (na ka jau ten, dazniausiai) po 2-3 nesekmingo bandymo atspet vaikas griudavo ant grindu ir stauge Gal jus o isvengsit, labai linkiu, nes baisuma Bet as visas jos isterijas visad nurasiau tik nekalbejimui, ir akurat: tik prasidejo kalbos raida- isterijos baigesi. Netiketas, is gedro dangaus griuvimas ir staugimas gatveje virto: "man kazkas ikrito i bata", "as pavargau", "nenoriu sausainio noriu saldainio", tt

1.Tikiuosi.

2. Lietuviu specialistais nelabai pasitikiu, nes esu girdejus apie tai, kiek jiems rupi naujos zinos, nuvaziavus i uzsienio kongresus.

3. Sumaisiau su Isilos vaikuciu. Buvo pamineta vienam poste, kad 6 metai...

pas mus problemos irgi prasidėjo tada, kai vaikas pradėjo suvokt, kad kiti jo nesupranta. Na, aš kantri buvau, klausdavo ir 100 kartų. Pvz "duok", o duoti ką? Rodo į lentyną į kažką pirštu - o ten koks 50 daiktų išrikiuota.. imi visus iš eilės ir klausi "nori cukraus?" "nori saldainio" "nori obuolio" ir t.t. Ties 15-tu daiktu vaikas galutinai susinervuoja, mykia, rodo, o tu nesupranti... tada jis pradėjo nervuotis, kad daržely jo kiti vaikai nesupranta, kad žaist kartu negali. Pvz nori gerti, tai išsižiodavo ir rodydavo į burną Trimečiui tai jau negerai. Bet tai aš suprantu dabar, o tada.. ir vaiko buvo gaila, ir savęs buvo gaila.. ir dabar man gaila vaiko, nes žinau kiek probelmų jo dar laukia. R raidės netarimas turbūt menkiausia problema. Tam tikrų žodžių jis dar teisingai neištaria ("paspirtukas" yra apatukas, labanakt yra kaba, dantus tai dančiai), T painioja su K, sunku tarti Š ir Ž, žodeliai ANT, PAS yra keičiami Į, žodelis SU keičiamas VU ir net žodžių, kuriuos jis gali ištarti tarimas ne visada yra suprantamas, pvz vuplenkiau, avažiavo, vumečiau, vuplankyti. Turbūt niekad sau neatleisiu už tai, kad lauiau to išganingojo "prabils, nes visi prakalba". Vat ir ne visi.

Apie patirtį su PPT kažkur jau esu rašius. Mum reikėjo pažymos, kad vaikas galėtų daržely lankytis pas logopedę. Na, nuėjom, davė jam žaidimą spalvotus rutuliukus į paveiksliuką sudėliot (ten namas, dangus, saulė, medis - žodžiu toks nuosavo namo su gyvenimu vaizdelis). Na, sudėt tai sudėt, mano vaikinas bile kaip ir sudėjo. Aha, blogai - gi reikėjo pagal spalvas dėt (bet instrukcija buvo sudėt, nesakė, kad pagal spalvas. Na, gal turėjo susiprasti). Ti vieno "žaidimo" jam buvo gana. Kam kažkokie dėliojimai, jei kabinete kompas yra. Gavo kažką panašaus į puzlą - o jam neįdomu. Vėl kažkokį davė - net nepažiūrėjo. Jau moteriškė pradėjo linguot galva, purtyt ir aikint, kad turėtų daryt. Įsiterpiau, kad jis tokių žaidimų nežaidžia, jam neįdomu ir mes namie tokių net neturim. Iš kur vaikui pirmą kartą pamačius tokį žaidimą iškart suprast, ką reikia daryt ir daryt teisingai. Tada toji moteriškė labai piktinosi, kodėl jis su ja nekalba ir svarbiausia vardo nesako. Koks skirtumas, kad aš jai tik atėjus pasakiau, kad vaiko žodynas skurdus, jis nemoka pasakyt savo vardo, o su nepažįstamais išvis nešneka. Tada rodė mano miėtas korteles ir pakomentavo, kodėl jis neskaičiuoja. Ai, dar topas buvo jos frazė apie tai, kad mano vaikas sakė " ne, nenoriu" . Žodžiu, jos nuomone, tokio amžiaus vaiaks privalo daryt, ąk liepiamas ir suprast, kad kartais reikia daryt, nesvarbu, kad nenori. Aha, aktyviam trimečiui... bet čia, matyt, mano problemos

tada nusiuntė mus darytis to raudos ar tai psichologinio ištyrimo... Tik atėjus aiškinu, vaikas nekalba, NEKALBA. Suprato. Rodo paveiksliuką "Pasakyk, ką čia vaikas daro?" ten paveiksliuke nusiminęs vaikas, lyg verkiantis. Maniškis vaizduoja, rodo, kad verkia. "Ne, tu pasakyk, ką vaiaks daro". Tai čia, matyt, aš durna, bet kaip nekalbantis vaikas pasakys?". Na, kur karvė, arklys ir kiti gyvūnai parodė, kalbėt nereikėjo. Sagų neužsagstėm (man paaiškinimas, kad namie nėra nei vieno jo rūbo su sagom nieko nereiškė). Kur yra jo džemperis vaikas irgi nežinojo. Bet kur jo megztinis parodė. Ir visą tą valandą girdėjom "Sėdėk ramiai". Prie stalo. Nežinau ar jis yra ramiai prie stalo išsėdėjęs 5min, jei veikla jam neįdomi...
rezultate gavau pažįmą, kurioj parašyta, kad mano vaiko raida atsilikus, jam reikalingas ne tik logopedas, bet ir spec pedagogas. Ten tos raido procentėliai buvo mažesni už normas.

Kai nunešiau į darželį pažymą, net auklėtojos suabejojo ar to vaiko pažymą mums atidavė

apie logopedinį tyrimą nieko blogo pasakyt negaliu. tai moteriškai buvo aišku, kad vaikas nekalba, bet viską supranta, suvokia, tik nesugeba/negali pasakyt.

Isila, nu tokia ta DISK metodika pagal LT finansines isgales Per 2-3 kartus pravaryt nori Nors turi buti sesijos po 15-20min, pirmos 2-3 sesijos skirtos susipazint, "prijaukint" vaika, o pas mus- izenge pro duris ir varom . O pati metodika- ko ir kaip klaust yra labai tiksliai aprasyta, ir uzduociu seka, ir pacios instrukcijos, tt. Sita metodika Kanadoj su dideliu vaiku skaiciumi atidirbta ir laikoma gan patikima, tik kad kazkodel pas mus jos normaliu uzduociu neturi (as speju, VRC turi viena originalia priemoniu pakuote, ir N kopiju, kurios niekaip neprilygsta originalui ) del to pieva ir gaunasi, bet jei pagal tos greztus nurodymus daryt- na turi tas vaikas daryt.