QUOTE(rittusia @ 2011 01 12, 16:44)
Tai aisku bandykite

.Mums gavosi netyciuke dukryte

,ir nei kiek as nesigailiu,laaabai laiminga,Kaip sako-dave dievas vaika,duos ir pinigu

.SEKMES
Oi kaip smagu paskaityti, kad daug čia tokių mamyčių kaip aš - turinčių du jau visai nemažus vaikus ir pagrandukėlį

Kai aš auginau du pirmuosius vaikus (tarp jų skirtumas 3 metai), buvau tiek pervargus, kad apie trečią nei pagalvot negalėjau. Aš vaikus auginau pati, visi seneliai dar dirbo, jokių kaimų, jokių atostogų be vaikų, vyras daug dirbo, jis į darbą - vaikai dar miega, jis grįžta -vaikai jau miega. Paskui labai ilgai į mažus vaikus žiūrėjau be jokio pavydo
Bet vaikai užaugo, džiaugiuosi, kad labai prie mūsų prisirišę, geri, nuoširdūs, dukrai 16, sūnui 13. Žodžiu, kad ir kokie mylimi, bet jau ne leliukai, vis daugiau asmenines erdves norintys. Nu ir pradėjo man kirbėti, kad gal visai nieko būtų dar kokį lelių pagranduką turėti. Vijau tą mintį šalin, o ir tokių baimių buvo, kad jau ir man metų nemažai... Net vyrui neprasitariau... Bet va kažkaip visai netikėtai ir labai greitai netyčiukas šast ir užkibo

Dabar neatsidžiaugiam mažyle pagranduke, didieji ją dievina, vyras vis stebisi, ka mes anksčiau be jos veikėme, seneliai irgi lydosi, o aš tokia jauna jaučiuosi

Žodžiu, visoms linkiu neabejoti - brandi motinystė veža