aš kai laukiausi antro pametinuko, tai būdavo reakcijų (turguje bobutės, ar kaimynai iš aplinkinių namų): " Ojej, tai turbūt netyčiukas, nu nieko, vienu kartu užauginsit, šiais laikais du vaikai- pats tas". Su dideliu pasididžiavimu atsakydavau, kad labai ilgai planavom , ir turėsim ir trečią pametinuką, ir dar daugiau vaikų, nes tai mūsų svajonė.

Išpūstos akys man tik labiau suteikdavo pasitikėjimo, niekada nebuvo įskaudinę ar privertę pasijusti kažkokia asocialia. Kaip tik , dažnai širdyje pasijustadavau Supermama
Dabar jau svajoju, kaip ateis vasara, aš su dviem vaikučiais už rankyčių ir jau paaugusiu pilvuku eisiu pasivaikščioti. Gal net du šuniukus pasiimsiu kartu į lauką

ir tegu spokso- kai mato, kad moteris laiminga, apie asocialumą minčių neturėtų kilti... kitas atvejis, jei į gatvę išeina apgirtusi, su purvinais vaikais moteris. Bet tokių nemačiau