Stiprybes tau ir tavo seimai
uzjauciu
labai užjaučiu.
Užuojauta mamytei ir visai šeimai
Liūdna labai, kai tokie dalykai vyksta... Deja, Dievulis siunčia ir tokius išbandymus... Laikykitės.
QUOTE(vdapr @ 2008 10 14, 00:54)
Būk apsuptas balčiausių angelų,
Augustuk,
būk mylimas ir myluojamas...atrask laimę ir ramybę,
plačiame dangaus skliaute...
Kai mažiukui suėjo 2 metukai su vyru sugalvojome kad jau norime nupirkti broliuką ar sesytę. Pradėjau gerti folio vitaminus. Planuoti teko ilgai. Pastojau tik po 9 mėnesiu intensyvaus darbo. Ir kiek buvo džiaugsmo kai tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų pasidariusi testą pamačiau blyškią antra juostelę. Kaip vyras išleisdamas į darbą pasakė: vairuok atsargiai... nes važiuoji ne VIENA. Nėštumas buvo pakankamai lengvas. 16 savaitėle sužinojome, kad turėsime broliuką. Pradėjom su vyru ruošti mažąjį brolio atėjimui. Visi džiaugėmės ir laukėm broliuko.
39 savaitę (ketvirtadienį) mane paguldė į ligoninę dėl aukšto kraujospūdžio, kad apsidrausti.. Taip sakant dėl viso pikto. Šeštadienį išėjo gleivių kamštis. Paskambinau mane prižiūrinčiai gydytojai. Ji atsakė , kad viskas puiku. Tegu valosi gimdutė, nes antradieni planuojama daryti operacija. Apie 16 val. mano angeliukas labai jau pradėjo pilvukį daug judėti. Judesiukų buvo be galo daug. O kad aš būčiau supratusi, kad tai buvo atsisveikinimas jo su manim... Daugiau po tos valandėles judesiukų nebuvo... Pasikviečiau vakare užrašyti toniukus. Jie buvo geri. Iki ryto judesiukų nėra. Vėl toniukai. Jie geri. Sako, kad judesiukų nėra turbūt todėl, kad angeliukas miega. Aš po truputi sarėmiauju. Paskambinu savo gydytojai. Nusprendžiame, kad darome operaciją šiandien, t.y. sekmadieni. Aš taip apsidžiaugiu. Supsiu savo angeliuką ant rankų jau šiandien.
Nuveža mane į operacine. Padaro epiūra ir laukiu savo leliuko verksmo. Laukiu, laukiu... išgirstu: žali vandenys, virkštelė apie rankytę apsivyniojus du kartus. Ir tada vienas, du trys... vienas du trys... kvieskit reanimatologes... 20 min mano angeliuką gaivino... ir jis išėjo... Širdutė plake tik 2 min...
Likau su tuštumos jausmu, kuris mane graužia dienom ir naktim... Likau su sąžinės graužatim, kad ne viska padariau dėl savo angeliuko...
Mamos: klausykit savo nuojautų.... eikit lyskit visiems į akis atrodytų ir dėl menkiausio dalykėlio... nes jei aš būčiau klausius savo nuojautos... dabar tikriausiai savo Augustuką būčiau supusi ant ranku... Jos nebūtų likusios tuščios...
Augustuk,
būk mylimas ir myluojamas...atrask laimę ir ramybę,
plačiame dangaus skliaute...
Kai mažiukui suėjo 2 metukai su vyru sugalvojome kad jau norime nupirkti broliuką ar sesytę. Pradėjau gerti folio vitaminus. Planuoti teko ilgai. Pastojau tik po 9 mėnesiu intensyvaus darbo. Ir kiek buvo džiaugsmo kai tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų pasidariusi testą pamačiau blyškią antra juostelę. Kaip vyras išleisdamas į darbą pasakė: vairuok atsargiai... nes važiuoji ne VIENA. Nėštumas buvo pakankamai lengvas. 16 savaitėle sužinojome, kad turėsime broliuką. Pradėjom su vyru ruošti mažąjį brolio atėjimui. Visi džiaugėmės ir laukėm broliuko.
39 savaitę (ketvirtadienį) mane paguldė į ligoninę dėl aukšto kraujospūdžio, kad apsidrausti.. Taip sakant dėl viso pikto. Šeštadienį išėjo gleivių kamštis. Paskambinau mane prižiūrinčiai gydytojai. Ji atsakė , kad viskas puiku. Tegu valosi gimdutė, nes antradieni planuojama daryti operacija. Apie 16 val. mano angeliukas labai jau pradėjo pilvukį daug judėti. Judesiukų buvo be galo daug. O kad aš būčiau supratusi, kad tai buvo atsisveikinimas jo su manim... Daugiau po tos valandėles judesiukų nebuvo... Pasikviečiau vakare užrašyti toniukus. Jie buvo geri. Iki ryto judesiukų nėra. Vėl toniukai. Jie geri. Sako, kad judesiukų nėra turbūt todėl, kad angeliukas miega. Aš po truputi sarėmiauju. Paskambinu savo gydytojai. Nusprendžiame, kad darome operaciją šiandien, t.y. sekmadieni. Aš taip apsidžiaugiu. Supsiu savo angeliuką ant rankų jau šiandien.
Nuveža mane į operacine. Padaro epiūra ir laukiu savo leliuko verksmo. Laukiu, laukiu... išgirstu: žali vandenys, virkštelė apie rankytę apsivyniojus du kartus. Ir tada vienas, du trys... vienas du trys... kvieskit reanimatologes... 20 min mano angeliuką gaivino... ir jis išėjo... Širdutė plake tik 2 min...
Likau su tuštumos jausmu, kuris mane graužia dienom ir naktim... Likau su sąžinės graužatim, kad ne viska padariau dėl savo angeliuko...
Mamos: klausykit savo nuojautų.... eikit lyskit visiems į akis atrodytų ir dėl menkiausio dalykėlio... nes jei aš būčiau klausius savo nuojautos... dabar tikriausiai savo Augustuką būčiau supusi ant ranku... Jos nebūtų likusios tuščios...
didele jums uzuojauta. gyvenimas toks nenuspejamas ir skaudus. laikykites
labai liudna istorija nosirdziai jums uzjauciu, manau kad devas ailestyngas ir padavanos jums nauja angeliuka kuri pdes jums uzmirsti ta skausma nors abejoju kad toki skausma galma pamirst
Labai liudna, kad taip atsitinka
Stiprybes Tau
Stiprybes Tau
QUOTE(katiusa20 @ 2008 12 02, 14:56)
labai liudna istorija nosirdziai jums uzjauciu, manau kad devas ailestyngas ir padavanos jums nauja angeliuka kuri pdes jums uzmirsti ta skausma nors abejoju kad toki skausma galma pamirst 
tu teisi... uzmirsti tokio skausmo negalima... jis istisai diena nakti su musu seima... su juo galima tikm ismokti gyventi... ismokti sutramdyti ji...
dziaugiuosi, kad turiu savo gyvenimo sviesele salia ir angeliuka danguje... tai du mano vaikiukai... kuriuos be galo be krasto myliu...
LAIKYKITĖS
SIPRYBĖS Jūsų šeimai
SIPRYBĖS Jūsų šeimai
kiekvieną kartą skaitydama panašias istorijas susimąstau, kad manęs galėtų šiame pasaulyje ir nebūti. nes mano gimimo istorija tiesiog kaip 2 vandens lašai panaši į Jūsų sūnelio. mano mamai pasisekė, nes ji paklausė nuojautos ir mane pavyko išgelbėti. bet aš tikiu, kad nors Jus ir aplankė nelaimė, dėl jos daug mažų vaikučių bus išgelbėta. mamos, perskaičiusios šią istoriją, galbūt paklausys nuojautos ir joms pavyks išgelbėti savo vaikučius. o jums didžiausios stiprybės, linkiu sulaukti mažo stebuklėlio












