QUOTE(cukrinuke12367 @ 2009 09 01, 16:32)
tai kaip suprantu cia reik eit is kiemo puses, kur tvarko pasalpas del vaiku
is tikruju dar reiktu susest su vyru ir labai rimtai pakalbetti sia tema

kai rudeni apie tai uzsiminiau, jis neturejo nieko pries..... bet as labai stabdau, nesiryztu siam zingsniui, tiesa sakant bijau....... is pradziu masciau kaip reiktu pasakyt tevams , bet taip gavosi,kad mano tevai pirmi apie tai uzsimine,

aisku, pamastau kaip uosviai sureguotu, bet del ju maziausiai pergyvenu

man ne labai svarbi ju nuomone

ech dar vaikas neduoda ramybes,kad jam reikia brolio , seses
Nezinau kur tiksliai ten reikia eiti, bet adresas tai tas

Galu gale - nuejus pasiklausi ir tikrai parodys kur konkreciai. Mes su vyru visai neseniai prieėmėm sprendimą, kad norime įsivaikinti, nes stabdymas buvo iš jo pusės - vis vylėsi, kad pavyks patiems pagauti gandrą už kojos. Aš jau seniai svajojau apie vaikutį ir visai nesvarbu biologinis jis bus ar ne

Mintys apie įvaikinimą mano galvoje sukasi jau nuo pavasario...
Apie tėvų reakciją ir aš dažnai pagalvoju (su mumis gyvena mano mama), bet kažkaip pagalvojau, tai mūsų sprendimas ir mūsų gyvenimas. Dar nieko nesakėm nei jai, nei uošviam, bet nemanau kad labai prieštarautų. Galų gale tai juk mūsų sprendimas.
Kaip jau minėjau šiuo metu delsiame, nes neramumai darbe, gali netgi tekti emigruoti iš Lietuvos, todėl truputį dar laukiame. O taip norisi kaip greičiau viską pradėti...Tiesiog nekantrauju!