Žingsnis į prekį link įvaikinimo

#61
QUOTE(millagra @ 2008 12 29, 21:42)
as tik turejau omenyje kad nelabai jauciasi palaikymo del pacio fakto kad mes nusprendem.ar sitas vaikas ar kitas ar dar kazkuris jis bus musu.
tai visai suprantama: jei sunku nesiryzk ir pati gimdyti ir net siukstu nedrisk galvot apie pastojima,nes ir su savais vaikais gali buti dar didesniu problemu.  jus man ta norit pasakyti? mes pakankamai rimtai viska apgalvoje esam ir puikiai suprantam kad gali visko buti. na bet visur buvo ir visur visada bus - kad kelyje zmogus lieka vienas...bet uztat gaus laaabai daug patarimu:sito nedaryk,sita daryk taip o sita kitaip,o ar zinai kad....bet ar supranti kad.... ir panasiai.bus visko,bet jukgyvenimas nuo to netampa blogesnis jei pasiryzti kazkam? as nebuvau ideali dukra savo mamai,kaip ir kiekvienas vaikas.ir sirgau ir smarkiai sirgau ir buvo visko,bet mama manes neismete is savo gyvenimo. cia ik siaip pavyzdys:kad visi vaikai vienoditaip pat kaip ir zmones: pikti,linksmi,nemylimi,mylimi,dziugus,moka rekti moka apkabinti ir moka pasakyti:myliu.


nu gerai, o kaip palaikyti tą faktą kad kažkoks nickas su savo sutuoktiniu nusprendė, priėmė sprendimą ką nors kada nors įsivaikinti. Koks čia dabar stulbinantis įvykis. Va kodėltai dar kažką be judviejų turėtų džiuginti. Net to būsimo vaikelio gali niekada nenudžiuginti tas faktas jog jūs jį įvaikinot. Čia kaip savą gimdant- kad tu mama , o vyras tėvas tėra jūsų intymus džiaugsmelis. Įvaikinimas visiškai nėra nė geras nė blogas darbas, tai joks darbas. Įsivaikinimui gali būti aibės priežasčių- šimtai, bet jei ant liežuvio galo ar mintyse vis pinasi - darau gerą darbą kažkam, reikia labai apsvarstyti ar tas noras yra toks tikras. Mažam ar paaugintam vaikui jūs niekada nebūsit tie geradariai kurie jį iš kažkur paėmė, jo galvoje bus visai kita traktacija. Žodžiu, millagra, tu jau tik nepyk bet informacijos, taureikalingos ir ne tik tau reikalingos informacijos reikia ieškoti pirmiausia knygose, apsilankyti įvaikinimo tarnyboj surinkti tą nformaciją, pergromuluoti kelis kartus ir tik tada sakyti - mes priėmėm sprendimą. Kol kas aš matau tiktai ketinimo ketinimą, arba kitaip sakant skambėtų taip - turiu apyrimtį ketinimą priimti sprendimą įsivaikinti vaiką.
Atsakyti
#62
Labas rytukas visoms 4u.gif skaitau jusu komentarus ir sypsausi biggrin.gif is tikro,tai mes net nezinom,kas musu laukia isivaikinus vaikeli.Bet as jau ne karta esu sakiusi.Vaiku as nebijau.Visokiu problemu,su jais susijusiu taippat.Zinau,kad esam stipri seima ir tikrai isspresim visas problemas.Norejau dar kaip pavyzdi papasakot viena ivyki,kad tikrai nezinom,koks vaikiukas ateis i musu seima.Jau keli metai supermamos vaiku namuose organizuojam kaledu svente su seniu ir dovanom.Taigi,i kompanija vis pasikvieciu savo drauge.Ji augina du berniukus.Nu tokius aktyvuolius,kad kita kart atrodo ausu bugneliai nuo ju saukimo sprogs lotuliukas.gif lotuliukas.gif Taigi,jie taippat yra nusprende isivaikinti.Mergaite.Nezinau,ko jie tikisi.Turbut svelnios ir mielos mergytes.Bet toje sventeje buvo tokia mergyte sesiu metuku.Ievute.Kad jus matytumet ja.Parako uztaisas.Visa violetine buvo nuo siutimo.Bernam ant kupros soka.Kai keledu senis ja isrinko jurgeliu meistreliu but ir uzduoti parodyt,tai ji ant ranku vaiksciot pradejo lotuliukas.gif lotuliukas.gif sedziu,ziuriu i Ievute ir sakau draugei:-zinai,as ja taip ir matau tavo seimoje tarp tavo dvieju bernu biggrin.gif Nieko ji man neatsake,bet kazi,ar jai neatsoko dar fantazija.Nutilo kalbos apie ivaikinima.
Atsakyti
#63
QUOTE(millagra @ 2008 12 29, 19:14)
kazkaip nelabai jauciu palaikymo  verysad.gif  tik skaitau kad tai labai sunkus,varginantis procesas,kad ne visi gali tapti iteviais ir t.t.t.t.t. zodziu nematau ne vienos sviesios puses....tik juoda juoda ir dar pilka  verysad.gif  verysad.gif


Na tikrai,per daug jau "uzsipuole" visi,taip galima issigasti ir pabegti blink.gif As is visos sirdies noriu pasveikinti uz jusu apsispredima ir palinketi kad jusu svajones pavyrstu realybe. Niekas nesako,kad tai bus lengva,bet kas siekia tas pasiekia. O kol kas dovanoju baliona 4u.gif 4u.gif 4u.gif Jus saunuoliai!
Atsakyti
#64
vis užsuku į šį forumą... džiaugiuos už tuos kurie apsisprendžia, augina įvaikintus, globojamus vaikelius... džiaugiuosi, kad pagaliau tai nebenušviečiama kaip begaliniai geras darbas ir auka, kad pagaliau atsirado žmonių drįstančių pasakyt tiesą... kad įsivaikinimas ne auka, ne geras darbas vaikui, kad tai daug didesnė atsakomybė nei gimdymas savo vaiko... visada sakiau, kad mano namuose augs ne tik mano gimdyti, bet mūsų vaikai... dabar liko tik viltis... yra noras, yra galimybė, yra meilės ir kantrybės, bet... yra ir sąžiningas MB prisipažinimas, kad jis nežino ar sugebės neskirstyt savo ne savo unsure.gif liūdžiu, bet gerbiu jį už sąžiningumą, jis labai geras tėvas mūsų vaikams... ir viltis manęs nepaleidžia, kad ateis laikas ir mes savo meile galėsim pasidalint ir su vaikeliu, kurio mes nepradėsim, bet kuris bus nemažiau mūsų smile.gif
Atsakyti
#65
QUOTE(kukaraca @ 2009 01 03, 14:14)
Na tikrai,per daug jau "uzsipuole" visi,taip galima issigasti ir pabegti blink.gif  As is visos sirdies noriu pasveikinti uz jusu apsispredima ir palinketi kad jusu svajones pavyrstu realybe. Niekas nesako,kad tai bus lengva,bet kas siekia tas pasiekia. O kol kas dovanoju baliona  4u.gif  4u.gif  4u.gif Jus saunuoliai!


tai jei nuo tokio puolimo galima apsispręsti ir pabėgti, tai įsivaizduok pati sau kok tėra tokio sprendimo tikrumas ir stiprumas bigsmile.gif biggrin.gif
Atsakyti
#66
QUOTE(alfija @ 2009 01 03, 21:31)
tai jei nuo tokio puolimo galima apsispręsti ir pabėgti, tai įsivaizduok pati sau kok tėra tokio sprendimo tikrumas ir stiprumas bigsmile.gif  biggrin.gif


Taip. Vis tik manau, kad sau pačiam nereiktų palikti jokios galimybės abejoti, jei priėmei sprendimą būti atsakingu už vaiko likimą. SAU PAČIAM. Nesu kategoriška. Kalbu apie asmenines nuostatas. Jokių "siusiu mumu". Išsigąs, pabėgs, nevaikins, neglobos... Ašaringumas šiuo atveju yra visiškai ne vietoj todėl, kad būsimų tėvų stiprybė įtakos vaiko likimą. Jei nėra tikri - ir gerai, kad pabėgs, nei padarys neapgalvotą sprendimą.
Kuo kelias sunkesnis, tuo jis tikresnis - nesu visiškai tuo tikra. Tačiau esu beveik tikra, kad rimtų ketinimų ir rimto apsisprendimo nepakeis jokie pašaliniai žodžiai. Mano nepakeitė, nors skeptikų prieš 12 metų buvo daugiau nei pakankamai...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 04 sausio 2009 - 00:19
#67
Galbūt nereiktų taip vienpusiškai... jei žmogus svarsto, abejoja - viskas gerai. jei prieš jo svajones užsimojama buldozeriu - ar kartais tik neiššaukia kategoriškos priešiškos reakcijos - "aš padarysiu ir man nusispjaut" į visas nuomones ir svarstymus... nors man asmeniškai norisi įsiklausyti į kiekvieną už/prieš, aišku, išskyrus "genų klausimą" biggrin.gif bet jaunystėje praeitas ir kitoks etapas...
tik vėlgi nežinau kaip pasakyti kai kam, kad savo mąstymus persvarstytų ir neiššaukčiau tokios gynybinės reakcijos kaip "užsipuolė", "juodina procesą" ir pan.
Atsakyti
#68
QUOTE(Paragintoji @ 2009 01 04, 00:17)
Jokių "siusiu mumu". Išsigąs, pabėgs, nevaikins, neglobos... Ašaringumas šiuo atveju yra visiškai ne vietoj todėl, kad būsimų tėvų stiprybė įtakos vaiko likimą. Jei nėra tikri - ir gerai, kad pabėgs, nei padarys neapgalvotą sprendimą.


Ir pritariu ir nepritariu. Pritariu paskutiniam sakiniui: geriau nedaryti, nei daryti nepagalvotai. 4u.gif

O dėl "išsigąs, pabėgs, nevaikins, neglobos...". g.gif Na tai bandymas ieškoti superherojų. Manau, kad iš tiesų reikia ne heroizmo, o meilės. Ar stiprybė įtakoja vaiko likimą? Be abejo, kad prisideda. Bet tūkstančius kartų labiau įtakoja meilė ir išmintis.

Jausmas (noras priimti vaiką į savo šeimą) ir jį pamilti dažnai pradžioje yra trapus, nedrąsus ir jei jis atsiranda (nesvarbu dėl kokių priežasčių), tą jausmą žmogui (šeimai) reikia padėti auginti, padėti žmogui suvokti ką jis gali, ko jis nori. O sunkumus juk galima piešti baisiai - galima apie tai kalbėti šviesiai.

Galiausiai (net dvasine prasme) ėjimas link įvaikinimo yra tam tikras kelias kurį reikia nueiti nuo pirmosios minties apie tai iki tos dienos kai parsiveži vaiką. Kelio pradžioje užtenka ir abejonių ir gal būt ašarų ir visko būna. Ir jei kelio pradžioje visi tau kartos "nepasiruošęs -neimk", vietoj to, kad "padarei žingsnį" - o dabar stenkis padaryti kitą " schmoll.gif
Atsakyti
#69
QUOTE(Karusia @ 2009 01 05, 15:14)
Galbūt nereiktų taip vienpusiškai... jei žmogus svarsto, abejoja - viskas gerai. jei prieš jo svajones užsimojama buldozeriu - ar kartais tik neiššaukia kategoriškos priešiškos reakcijos - "aš padarysiu ir man nusispjaut" į visas nuomones ir svarstymus... nors man asmeniškai norisi įsiklausyti į kiekvieną už/prieš, aišku, išskyrus "genų klausimą" biggrin.gif  bet jaunystėje praeitas ir kitoks etapas... 
tik vėlgi nežinau kaip pasakyti kai kam, kad savo mąstymus persvarstytų ir neiššaukčiau tokios gynybinės reakcijos kaip "užsipuolė", "juodina procesą" ir pan.


pats procesas nėra labai jau toks baltas ir pūkuotas. Ir jei internetinės, virtualios diskusijos gali kažkaip įtakoti sprendimą- imti/ neimti, tai tas sprendimas nėra labai jau tikras. Tu gi puikiai supranti, kaip niekas kitas gal būt, kad didelia dalim kaip raginimas, taip ir atkalbinėjimas tegali būti tiesiog išsidirbinėjimas. Jokie sprendimai ir joie patarimai ir internete negali būti priimami kaip Kristaus žodis. Pati tamsta neretai išsidirbinėji, tai jei kiekvieną tamstos žodį priimt rimtai- bus protinga?


Ute, jausmas trapus, gal būt. Bet jei tas tavo jausmas turi galimybę sutrupėti, jei virtualioj erdėj jo kažkas nepalaiko, arba atvirkščiai jei kažkas remia ir puoliesi vaikinti globoti? Absurdo teatras tokiu atveju. mano giliu įsitikinimu, geriau yra, mažesnė žala vaikui, visuomenei, sau ir tautai jei nori yra geriau dešimt galimai įvaikinti, bet likusių, nei vienas iš euforijos paimtas ir paskui gražintas.
O dėl dvasinio ėjimo, tai jei imti Krikščionybę, tai tik per kentėjimą ta palaima ir ateina. Ir iš tiesų yra taip, kuo daugiau tu į tą"gavimą"sudedi, kuo daugiau kelių pereini - tuo daugiau ir giliau supranti savo sėkmę ir ją vertini. Kas lengvai ateina, tas lengvai ir išeina.
Atsakyti
#70
Alfija - aš ir nesakiau kad baltas ir pūkuotas biggrin.gif užtenka kad globos namų kai kurie ... g.gif sutinka kaip su šakėm "mūsų vaikus grobia". bet vienpusiškumas - irgi nieko gero...
kai kada tie išsidirbinėjimai ir tt... leidžia ir savyje kažką surasti ir suprasti - teigiama ar neigiama - kitas klausimas. Bet kartais tai gali būti ir ivenintelė teigiama nuomonė iš šalies kažkam - bent jau mūsų pride grupėje buvo kažkas pasakojęs tokią patirtį...
Atsakyti
#71
QUOTE(Karusia @ 2009 01 05, 15:55)
Alfija - aš ir nesakiau kad baltas ir pūkuotas biggrin.gif užtenka kad globos namų kai kurie ... g.gif sutinka kaip su šakėm "mūsų vaikus grobia". bet vienpusiškumas - irgi nieko gero...
kai kada tie išsidirbinėjimai ir tt... leidžia ir savyje kažką surasti ir suprasti  - teigiama ar neigiama - kitas klausimas. Bet kartais tai gali būti ir ivenintelė teigiama nuomonė iš šalies kažkam - bent jau mūsų pride grupėje buvo kažkas pasakojęs tokią patirtį...


o globos namai biggrin.gif . Čia kažada man vieniems geriems draugams, Sirijoj reikėjo paaiškinti kas gi globos namai ir kaip iš ten ką gauti. Tris dienas pasakojau, vis didesniam būriui žmonių, vis labiau į mane visi žiūrėjo, ir taip ir likę nieko nesupratę, galų gale atėjo vienas imamas, kuris kažką tokį, kaip bendrą supratimą kas yra globos namų vadovė žinojo, padėjo man galų gale suformuluodamas visa tai- tai vieta nepavaldi nei Alchui nei šaitanui. Viskas. Pasirodo taip trumpai vadinama.
Panevėžio globos namai yra geri , kiek geri gali būti globos namai, bet kada atsiimiau savo Duksį tai net direktoriuss atėjo papasakoti, kad kai jau tas vaikas bus paauglys tai būtinai verkdamas parbėgs pas juos. Džiaugsmo ten buvo labai nedaug.
Atsakyti
#72
ne tie wink.gif
Atsakyti