Kažkada, kai leidau pirmagimį, kaip ir jūs, piktinausi neatsakingais tėvais ir visaip bandžiau kovoti su sloguojančiais/kosinčiais vaikais lopšelyje. Po kokių 3-4 metų nuleidau rankas - visada atsiranda tėvų, kurie susirinkime nuolankiai sutikę su tuo, kad grupėje gali būti tik visiškai sveiki vaikai, vistiek atveda ir sloguojantį, ir kosintį, ir išvakarėse sukarščiavusį vaiką. Ėmiausi kitos taktikos: stiprinu savo vaikų imunitetą, mokau elementarių higienos įgūdžių, pakeliui į darželį, o ypač grįžtant iš jo stengiuosi kiek įmanoma ilgiau pabūti lauke koks oras bebūtų (naiviai tikiu, kad darželio bacilų tokiu būdu namo neparnešame), stengiuosi, kad vaikai kasdien turėtų pakankamai laiko ir pajudėti, ir pailsėti (t.y. išsimiegoti). O jei kuris visdėlto suserga, tai lieka namie tol, kol visiškai pasveiksta ir net sustiprėja po ligos. Ir ta taktika mums visai pasiteisina

: grupės draugo sloga ar kosulys visai neatrodo baubas.
Negaliu susilaikyti neįkėlus
gero straipsnio apie vaikų ligeles, nors, kiek pamenu, šioje ar panašioje temojau jis jau buvo cituotas.
QUOTE(Laura_online @ 2011 09 14, 20:15)
kai liga si yra besimptome, ir tik slapime yra pakitimu, uztenka zoliniu preparatu, kad atstatyti tuos slapimo pakitimus.
Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nevisada užtenka... Tačiau net ir skirdami antibiotikus gydytojai (ne vienas ir ne du) man niekada nėra siūlę nedarbingumo pažymėjimo. O dirbu darbą, kuriame nuolat kontaktuoju su žmonėmis...