QUOTE(Savvy @ 2010 06 26, 00:13)
Visiškai teisingai, bet nereikia kategoriškumų

Nes aš kaip tik ir buvau kategoriška.
Mano vaikas "miegojo", o tiksliau - nemiegojo savo lovytėje iki metukų. Nebuvo jokių nuolaidų, jokių pabandymų miegoti bendroj lovoj nei karto (aš esu tikra ožka ir kai užsispiriu, tai taškas) - nepaisant to situacija kuo toliau, tuo prasčiau klostėsi. Paskutinius keturis mėnesius savo lovytėje kiekvieną naktį klykdavo nuo 24 iki 4 ar 5 val. ryto... jau net kaimynai skundėsi, nekalbant apie tai, kad man nuvažiavo stogas, vyras neišsimiegojęs eidavo į darbą ir t.t.
Keturis mėnesius kiekvieną mielą naktį be išimties - be miego.

Ir šalia lovytės ant žemės guldavausi, ir rankytę laikydavau, vienu metu net vysčiau... ko tik neišbandžiau - tuščiai!
Metukų gimtadienį šventėm ne savo namuose. Negalėjom rikdyti tiek ilgai... pasiėmėm į lovą ir pirmą kartą išsimiegojom. Tai buvo rojus žemėje.

Taigi, vaikas su mumis bendroj lovoj miega nuo metukų štai jau penktas mėnuo. Išmiega visą naktį. Tai nerealu!!!! Žinoma, reiks atpratinti kažkaip (todėl ir skaitau šitą temą)... bet šiaip jau man labiau patinka miegoti, nei nemiegoti.
Radau savo atsakymą ir dabar galiu jį papildyti.
Vaikutis į savo lovą "sugrįžo" labai lengvai. Tiesiog jo lovytėje nuleidom dugną, išėmėm kelis pagaliukus ir pasistatėm prie savo lovos. Iš pradžių kelias savaites lovytėje miegojo tik pietų miegelį, po to ir naktį. Tiesiog palaikom rankytę ir užmiega. Kartais naktį nubudus, jei įsirėkia, tenka palaikyti rankutę, kad nusiramintų - bet tai vyksta vis rečiau ir rečiau.
Dabar (1 m. ir 10 mėn.) dienos miegelį miega jau be jokių rankyčių ir nebepristūmus lovelės prie mūsų lovos.