Kaip atpratinot nuo miego jūsų lovoj?

Siap cia kiek vieno asmeninis reikalas Pvz. mano drauge nuo gimimo iki dabar(jau virs metuko)guldo dukryte su savim.Sako neisivaizduoja ,kad kai vaikas atsibus nakti jai reiketu atsikelti is siltos lovytes,eti prie vaiko,migdyti O tap dukryte prie mamos,kruti tik ikisi ir toliau miegi.
As pavizdziui kategoriskai pries guldyti vaika pas save i lova(isskirus kai pas vaika didele temperatura ir jisai pastovei verke). Kai susirgom,tai buvau paguldzius pas save,tai baisiai neissimiegojau(nors vaikas miegojo ramei),visa galvoji kaip neprispausti vaika ir vyra,kad vaikas nenusisparditu kaldra ir t.t.
Tai pas mus vaikai(ir pirmas ir antra)iki metuku miegojo pas save lovytei, bet pas mus kambari, o nuo metuku jau jie perejo pas save i kambariuka. Sunus poro dienu paverke kol priprato, o dukryte be problemu. Tik kartais nakti dukra atbiega pas mus.Bet as ja pasupu ir atgal i savo lovyte

Ir kam taip stresuoti? Argi tikrai būtina tokius mažus vaikus kelti į atskirus kambarius? Koks to tikslas? Galvojat, nuo to bus daugiau savarankiškesni? Ar bijot,kad nužiūrės,ką su vyru darot? Maniškiui jau 3 metai,miega lovytej šalia mūsų, nematau kol kas reikalo kelt į kitą kambarį. Na, Lietuvoj labai mamos auklėdamos savo vaikus žiūri,ką ir kada daro kitos mamos ir savo vaikams tai taikyt skuba. Ne visi vaikai vienodi,ne visus vienodai reikia augint, ne visus vienodai veikia tie priverstiniai visokie "taip reikia" O man daug ramiau,kad vaikas miega visai šalia Kai matysiu,kad jau laikas miegot atskirai,tai ir perkelsiu

Vaikų kambaryje pradėjo miegoti maždaug nuo 8 mėn. Jokių blogumų nebuvo, mažoji miega ramiai dažniausiai išmiega iki ryto be prabudimų

is pradziu gyvenom 1 kamb bute, paskui persikelem i 2 kamb buta, tai nuo 3 men ji miegojo atsikrai. su racija buvo pajungta ir viskas daug geriau girdejosi nei kai miegojom vienam kamb. nes racija nuo judesio aktyvi buvo, o mergyte prabudusi beveik neverkdavo, tai taip ir zinojom, kad nemiega
ji daug ramiau miegojo atskirai.

As gerbiu jusu nuomone, bet... manu jums paprasciausiai pasiseke, jusu vaikas sutiko taip miegoti , jeigu butu nesutikes, tai tas kategoriskumas nieko vertas
Pati esu griezta mama, bet niekaip negaliu priprasyti miegoti atskirai Dabar situacija tokia: vyras kitam kambary, vaikas su manim. Puse nakties miega ramiai o nuo 4 jau lipa ant galvos, zinda be perstojo, tampo plaukus ir kitaip terorizuoja mama Zinoma, kad as pavargau, zinoma kad noriu kad jis miegotu atskirai, bet ponas nesutinka ne uz ka Laukiu, ko laukiu ... ? Bandysim nuimt lovos krasta

Lovos kraštas gera ideja. Mūsiškis pusiau miega su mumis. užmiega didelėje tėvelių lovoj. Kartais vienas, kartais su mama. Kai įmiega perkeliu į lovytę. jei gera naktis be prabudimo - tevu lovos nereik. jei prabudom - keliauja pas mus. grįs MB ims krašta

didžioji miegojo kartu su mumis iki 8metų( kai radėjau lauktis mažiuko,kažkaip savaime ji pradėjo miegoti ne tik kitoje lovoje,bet net ir kitame kambaryje ),mažiukas pakolkas miega savo lovelėje

na mes su savo maziuku kariavome gan ilgai, jis iki metuku miegodavo tik su manim lovoje, o vyras kitam kambary, kol vasara nebuvo atvaziaves uosvis is uzsienio, tai uosvis miegojo tam kambary, kuriame miegodavo vyras (teoriskai ten vaiko kambarys), na o mes tryse kitam kambary.kadangi MB nemoka miegoti ramiai, garsisi knarkia, vartosi, kalba per miegus, tai pagailejau maziuko ir su skaudama sirdimi perkeliau i lovyte.pradzioj buvo nelengva, tik uzmigdau ant ranku, keliu lovyten o jis ir zviegia...deje, neturejom kitos iseiies (uosvis atvaziavo menesiui), tai kazkaip pamazu, pamazu ir priprato.kai svecias isvaziavo, lovyte perkeliau i mazaji kambari, ten migdydavau popietuko, kad mazius issimiegotu, o as paziureciau tv ar supermamose pabuciau, bet nakti eidavau i mazaji kambari miegot salia lovytes vaiko buvo sofa lova.is pradziu ant ranku migdziau, veliau jau guldydavau i lovyte ir salia gulejau lovoj ir vaidinau kad miegu, kol jis uzmigdavo, tada tyluteliai iseidavau i kita kambary tv paziuret, su vyru pabendraut, nes mazius uzmigdavo 9 vakaro, man ankstoka, tada gryzdavau miegoti pas vaika, kol viena vakara beziurint kazkoki filma uzmigau...ir atsibudau ryte vedybiniam guoly apsikabinus savo sutuoktini po metu pertraukos (nezinau kaip jum, bet man kol mes metus atskirai miegojom, atsalo siek tiek santykiai), na bet laimes daba viskas gerai, paguldau maziu i jo lovyte jo kambary, paglostau alvyte, pabuciuoju ir iseinu, jis uzmiega pats, na nakti dar pazadina, ar pienuko ar arbatytes (va nuo sito negaliu atpratint), o siaip miega pats dabar laukia kovos del puoduko, niekaip negaliu net pasodinti ant jo, rieciasi rekia ir viskas, geriam dar is buteliuko, na ir su valgymu problems, bet tikiuosi viska iveiksim ))

Ir mes iš vakaro migdom savo lovoje, o kai jau einam miegoti, tai perkeliu į lovytę. Tik bėda, kad jis naktį atsibunda apie kokią 1-2 val ir pasireikalauja atgal į mamos lovą... Nors kartais būna švenčių, kai ir savo lovytėje išmiega iki pat ryto. Tik tos šventės labai retos...

na jei nemaitini gal ir visai protinga butu anksciau perkelt vaika, na pvz kokiu 6 menesiu...o dabar tai nzn kaip cia mums gautusis..turbut kad tik 2ju metu teks bandyt kitam kambary migdyt...nors gal ir miegotu kas cia zino..

Visiskai identiska situacija Suneliui jau metai ir 9 menesiai, o situacija , nesikeicia Galvojam po nauja lova pirkti, gal ji tos grotos baugina Gal kai grotu nebus savoj lovytej miegos Su pietu miegeliu tas pats kas pas jus



Papasakokit kaip seksis su nauja lova, mes zadam irgi panasiai bandyt

Su pirma dukryte vargom iki 3 metų - nors nuo 2-jų miegojo savo lovoj, bet vakare reikdavo dar apie pusvalandi kartu su ja pagulėti, kad užmigtų. Dėl to ir lovą pirkom iškart kaip suaugusiai, didelę. O iki 2 metų - išvis košmaras, miegojo kartu su mumis vienoje lovoje, spardydavosi baisingai, bemiegės naktys
Todėl su antra nebuvo jokių minčių apie miegą bendroje lovoje, nuo kūdikystės miegojo savo lovytėj. Dabar iškėlėm abi į atskirą kambarį, tai mažoji (jai 2 metai) dar atbėga paryčiu pas mane, bet ne kiekvieną naktį. Džiaugiuosi dėl tokio protingo savo sprendimo