Vaikas iš kūdikių namų

Atvirksciai, as matau ir tavo tiesa. Ir norai, suteikti vaikui viska kas geriausia - kilnus.
Tik salia yra ir dar viena tiesa, kuria labai graziai aprase MamyteSirdele. Ja ir norejau parodyti

SimoMamaVilma, galima dabar isivaikinti ir vienisiems, ir senmergems, ir issiskyrusiems, niekas jokiu kliuciu nedaro. Taip pat visi norintys isivaikinti dabar privalo gauti psichologo ivertinima. O kursuose daug demesio skiriama tam, kaip aiskinti vaikui, kad jis yra ivaikintas, daug kalbama apie tai, kokia zala vaikui gali padaryti vardo keitimas.

Na, vadinasi darome pazanga. Labai tuom dziaugiuosi Tik kad tu zmoniu, norinciu isivaikinti vaikelius atsirastu daugiau
Vadinasi globa lieka tiems vaikeliams, kurie nepakliuna i ivaikinti galimus sarasus. O jiems irgi taip reikia seimos

Pasak jūsų, tai juk globėjai daug brandžiau . Tai kam reikia norinčių įsivaikinti - juk jie daugiau apie save, o ne vaikus galvoja.

Nepyk Zuika
Ne vienas iš tų, kurie savų susilaukia iš viso prieš susilaukdami negalvoja. O globėjų yra visokių. Yra tokių, kaip aprašė MamytėŠirdelė ir SimoMamaVilma. Tačiau yra ir tokių, kurie dėl kažkokių tai priežasčių (savo norų nesuvokimo, pinigų trūkumo, nusižiūrėję į kitus) pabando, tačiau tai nėra tokia aprašyta idilė, tik jie po to nebemoka iš visko išeiti. Yra ir tokių, kurie pabando ir spjauna, tuo pačiu dar kartą sužalodami tuos vaikus.
Man tai atrodo utopija, kai šnekama, kad viskas daroma dėl vaiko. Dauguma (na visi mano pažįstami) žmonių yra kažkiek egoistiški ir tikrai nedarys nieko, kas kardinaliai kirsis su jų norais ir poreikiais. Todėl labai normalu, kad žmogus įisvaikina vaiko tada, kai jaučia poreikį turėti ir auginti vaiką. Ir globoti ima tada, kai jaučia poreikį ir turi norą (galimybes) kažkuo rūpintis. O tai, kad kol nepradedi to daryti žinai apie viską tik teoriškai - tai visur taip. Ir kad praktika nuo teorijos labai skirsis irgi teisybe. Kaip ir teisybė tai, kad kiekvienas žmogus yra individualus. O šeima, kurioje yra jau du žmonės (jei su vaikais, tai ir daugiau) iš viso sunkiai gali būti atkartota. Todėl SimoMamosVilmos patirtis yra lygiai taip pat teorinė kiekvienai kitai šeimai. Gerai ją žinoti, tačiau tai visai nesuteikia jokių garantijų, kad jūsų šeimoje bus kažkas panašaus.
Kaip ir MamytėsŠirdelės pavyzdys. Ji manė, kad vaikas tai stebuklas. Aš priešingai, nuo vaikystės auginau seserį ir žinojau, kad vaikas tai didžiuliai savo poreikių apribojimai, o jau visi kakojimai, seilėjimaisi, rėkimai buvo savaime aišku. Taip kad aš savus vaikus stūmiau kuo toliau, o apie įsivaikinimą net mintis nekilo. Bet jei būtų tekę, tai "kultūrinio šoko" nebūtų buvę, nes jokių rožinių svajonių apie besišypsantį angeliuką namuose neturėjau.

Nereikia taip emocionaliai

Paziurekime i tai is salies. Jei zmogus nori uzauginti svetima vaikeli ir yra tam pasiruoses bei subrendes, vedinas kilniausiu tikslu, jis bandys vaikeli isivaikinti. Bet jei atsitiks taip, kad jis sutiks ta vaika, kuri noretu uzauginti, bet pasirodys, kad jo dokumentai netvarkoj ir jis atsisakys ta vaika net globoti, tai, manau, jis nera pakankamai subrendes siam zingsniui. (Nekalbu apie toki varianta, kai pasiruosusiems isivaikinti vaikeli iteviams pasiulo vaikeli, kuri galima isivaikinti, jiems jis patinka ir jie isivaikina. Tai idealus variantas. Bet buna ir kitu variantu. Bet nebeisiplesiu)

Taip, as manau, kad vaiko ivaikinimas yra auksciau uz vaiko globa. Tik, kalbant apie vaika, posakis - arba viskas arba nieko nelabai tinka

Kita vertus, gerbiu tavo nuomone ir nenorejau jos paneigti, tik norejau inesti siek tiek kitokiu spalvu ir pazvelgti ivairesnemis kryptimis. Jei pasirodziau kategoriska, atsiprasau

Kadangi man ivaikinimo klausimas po truputi darosi vis aktualesnis, as daug masciau apie tai. Na nezinau, manau netgi vedamas kilniausiu tikslu ir subrendes tam zingsniui zmogus, is tiesu pamastys pries paimdamas vaika globoti, kurio dokumentai nesutvarkyti. Bent as galvociau. Kodel? Visu pirma kada pasiimi vaikeli ivaikinti tu isileidi ji i savo sirdi ir seima. O jei vaikucio dokumentai nesutvarkyti, labai gali atsitikt kad viena diena atsiras tevai to vaikelio ar siaip gimines ar dar kas nors. Ir kas tada lieka iteviams? Sirdies skausmas, nes vaikas jau tapo ju, cia gi ne daiktas koks, kad viena diena turi, kita diena atgal atidavei ir viskas. Netgi ivaikinant del paties vaiko, as manau kiekvienas zmogus turi taip bandyt apsaugot ir savo vidine ramybe. As negaleciau taip, gerai imu vaiko globot net jei jo dokumentai nesutvarkyti, jei atsiras tevai nu tai ka reiks atiduot.

Na juk nebutina vaziuoti i kaire arba i desine, jei yra kelias - tiesiai...
Ir net galvoti cia nera ko, jei tik gali, isivaikink vaikeli

Kalbedama apie branduma turejau uomenyje labaiu ne pacia forma (nereikia visko suabsoliutinti), bet labiau vaiko auginimo koncepcija. Auginti vaika tai reiskia ji globoti, saugoti, aprupinti, myleti.... ir dar daugybe dalyku. Vienas is ju - linketi viso, kas geriausia. O kas yra geriausia vaikui, kuri paliko tevai? Kiekvieno is ju svajone - griztanti mama. Vat suprasti tai ir to nebijoti, buti pasirizus padaryti viska, kad vaikui butu geriau, nepaisant savo tuometiniu jausmu, ir yra brandumo lygis.
O ateiti ieskoti mama gali ne tik globojamo, bet ir ivaikinto vaiko. Statistiskai dazniausiai susigrazinti vaikus nori mamos, kurios juos paliko del savo jaunumo ir neturejimo kito kelio. Jos, subrende ir sukure kazkoki gerbuvi, ima ieskoti savo paliktu vaiku. Deja, sitie vaikai ir yra labiausiai tinkami ivaikinimui, nes jaunos mamos ligonineje pasiraso atsisakymus. Dokumentai buna tvarkingi, sesiu, broliu ner, mociutes rekia - man to benkarto nereikia... O praeina keletas meteliu, tai tos mamytes ir mociutes keliais eina, beieskodamos. Na iki 18 metu, tai gal ir apsaugotas ivaikintas vaikas, bet atiduoti ji jau uzauginta - ne maziau sirdi draskantis dalykas, nei kokiu 10.
O situ, kuriu dokumentai netvarkoj bei pulkas broliu ir sesiu, tos kales mamos neiesko niekada.

Ir isvis, nenoriu agituoti nei uz viena, nei pries kita vaiko auginimo forma. Tik noriu pasakyti, kad jos abi yra reikalingos ir pacios geriausios tam tikram atvejui. Tiesiog ir viena ir kita forma turi savu pliusu ir savu minusu, ir negalima sakyti, kad as vaika isivaikinsiu, nes tai yra daug geriau nei globa. Jus pasakykit tai tam vaikeliui, kurio niekas niekada negales isivaikinti

SMV, as nesakau kad globa bloga forma, ir manes negasdina, kad vaikelio biologiniai tevai noretu kada nors su juo susipazint, mane gasdina tai, kad pasiemus globoti vaikeli, labai galimas variantas, kad atsiras kas nors kas nori jo atgal ar ivaikint ar dar kazka, tuo tarpu oficialiai ivaikinus, esi labaiu apsaugota oficialiai.

Taip, tame, zinoma yra tiesos. Belieka palinketi susirasti miela vaikeli
As tavo vietoje taip pat pergyvenciau del tokiu dalyku ir noreciau apsisaugoti ir apsaugoti vaikeli nuo galimu traumu.

As tik siek tiek susierzinau del isakytos nuomones, kad isivaikinti vaikeli yra auksciau nei globoti (nesvarbu, kas taip pasake). Tai ir norejau pasakyti, kad yra ir kita tiesa.
Ir nereikia galvoti - noriu vaikelio - ka man dabar daryti - isivaikinti ar globoti. Jei tik yra galimybes, zinoma - isivaikink. Bet yra situaciju ir tokiu vaiku, kuriems to niekada nebus. Ir yra zmoniu, kurie gali suteikti jiems laime globodami. Ir manau, nereiketu lyginti ir kazkurios formos laikyti geresne uz kita. Nes tiek isivaikindami vaikeli, tike globodami ta, kurio negalima isivaikinti, darom lygeverciai gera darba, jei tik musu norai kilnus.

Na ir dar karta noriu pabrezti, kad nei vienai, ketinanciai isivaikinti vaikeli, nesiulyciau pagalvoti - isivaikinti ji ar globoti. Palaikau is visos sirdies visus, kurie ketina isivaikinti vaikelius

Bet jei tik isgirstu, kad globa - antraruse forma, tai tuoj kraujas i galva subega, nes pries akis matau tuos vaikelius, kuriems globa - vienintele galimybe pazinti geri ir meile

Sutinku, kad globot irgi super . Bet man tik vienas klausimas kyla visada su globa, ar nera sunkiau paciam vaikui? Ta prasme atejo viena moteriske paglobojo truputeli, atejo kita. Beje man lygiai toks pats klausimas kyla kai einama i vaiku namus aplankyt vaikuciu, zinau kad geras darbas ir kad meiles ir silumos jiems truksta, bet nebuna jiems sunkiau po tokiu vizitu??

Zinai, ametista, as pati irgi saves to klausiau. Vienu metu labai norejau eiti ju aplankyti, bet po to susmasciau ar nuo mano vizito nebutu daugiau zalos, nei naudos. Kai maziukai kiekviena atvykusi žmogu mato kaip potencialia mama ar teti. As jokiu budu nesmerkiu lankanciu vaikus. Teisiog parasiau savo pacios dvejones. Bet kokiu atveju sveikinu musu mamu pastangas padeti maziukams: nunesti sauskelniu ar isvesti vaikus i lauka (nors cia labiau parama aptarnaujanciam personalui). Beje, as dar ir pati nepadejau tasko savo dvejonese.