Vaikas iš kūdikių namų

Va todėl globa man ir nepriimtina. Visai nematau reikalo teismuose susitikinėti su biologiniais tėvais, nematau reikalo, kad jie žinotų kur auga jų vaikas. Nenoriu, kad jie išdygtų prie mano durų tada, kai šaus į galvą ar pritruks pinigų. Žinoma vaikas turi žinoti tiesą ir sulaukęs pilnametystės apsispręsti su kuo jam būti. Jei norės ir su broliais ir seserimis bendrauti. Bet jį tam reikia paruošti.

Jaunesnis D broliukas (pavadinkime ji G), atvyko labai prastos fizines sveikatos. Turejo salcio alergija tad po bet kokios saveikos su salciu, ji istikdavo astmos priepoliai. Be to turejo dalini desines puses paralyziu, buvo deformuota krutines lasta. Zodziu toks kaliekele. Isvaizda (kuno sudejimas) buvo apgailetina. Visi kauliukai isikise, o kadangi kunelis paralyziaus deformuotas, tai budavo gaila i ji ziureti.
Uztat uzsispyrimas judeti ir nugaleti savo trukumus buvo pavydetini. Ai, dar buvo labai mazo ugio pagal savo amziu (3 metukai). Piestuko negaledavo rankoj nulaikyti - vargais negalais ant popieriaus padedavo taska. Tik begalinio noro ir uzsispyrimo deka tas taskas eme virsti bruksniu...
O jau smalsuolis buvo

Tesinys po reklamos

Budavo klausineja ir klausineja. O jau jo klausimai budavo Pamato kokia gele ir klausia - cia egle? - Ne, cia tulpe. Prie kitos geles - cia egle? - Ne, cia narcizas... Jam visi krumeliai, medeliai ir geles buvo... eglė, o visos darzoves - agurkas...
Siaip toks linksmuolis buvo. Ir... labai uzsispyres. Budavo ryta ateina i virtuve ir ziuri - jei nieko nesakai, tai smurksteli prie stalo - nori valgyti, o jei pasakai - labas rytas, tai jis dumia atgal i kambari - kad sveikintis nereiketu. Po kokiu 5 minuciu vel eina. Ir vel, jei isgirsta labas rytas - atgal i kambari. Ir taip koki 10 kartu, kol visiems nusibosta su juo sveikintis (bet pats nepasakys "labas rytas" uz jokius pinigus )
O tos jo ligos ligeles (oi, dar pamirsau pamineti hidrocefalija) tai kartais varydavo i nevilti, nes priepoliai budavo netiketi ir labai stiprus. O del hidrocefalijos jam budavo persunku nulaikyti galva, tai vis griudavo ir griudavo - beeidamas, nuo kedes ar siaip - ir vis ant galvos...
Augimas jo irgi buvo labai suletejes - toks nykstukas buvo.
Bet zingsnis po zingsnio, begaliniu valios pastangu deka G ejo didyn ir sveikyn. Visokiu masazuokliu deka, nuejes i mokykla, G eme rasyti ne ka prasciau uz kitus savo klasiokus (tik va piesti niekada nemego - per sunku jam tai daryti).
Didziausias autoritetas jam buvo brolis D. Jis ji labai mylejo ir beziuredamas i broli lavino savo kuna. Brolis lipa - ir jis is paskos. Brolis kelia ir jis is paskos. Taip jo fiziniai defektai daresi vis maziau ir maziau pastebimi.
Tik va augimui jo valios pastangos itakos neturejo. Kelis metus vienas kelnes galejo nesioti ir neisaugdavo.
Ir neisrankus niekam buvo. Jei apsimaus smunkancias kelnes, tai kas penkias minutes jas kelsis i virsu, bet niekam galvos nekvarsins. Ir kas keisciausia - jis del to ir sau galvos nekvarsindavo. Niekada nera sukes sau galvos del aprangos, batu, daiktu. Rodos, jam nieko ir nereikejo, tik kad brolis salia butu.
Nu bet viena niki tai jau vaikinas turejo ir tebeturi iki siol. Jau jei duodi koki ipareigojima, tai kaip unguriukas rangosi, kad tik isvengti. Jau darbo tai nemegsta
Net ir paprastu derbeliu, pvz, isnesti siuksles gali jo prasyti koki 10 kartu. Rodos stojasi, eina, bet ziurek kazkaip stebuklingai dingsta kiaurai zemes...
Uztat televizoriu gali ziureti diena nakti. Kaip uzhipnotizuotas. Net ir mazas budamas - filmukas tai filmukas, reklama tai reklama, zinios - tai zinios. Jau reikedavo labai kontroliuoti, kad viso savo gyvenimo nepraziuretu...
Budamas kokiu 14 metu eme sparciau augti. Lengviau atsikvepem, kad nebus "metras". O kai praaugo mane (as visiems bernams sakydavau, kad jei praaugsit mane - 1,70 m - tikri vyrai busit), reikejo matyti jo akis. Rodos butu pasiekes svarbiausia savo gyvenimo uzduoti
Mazdaug pries metus laiko G turejo namaza sukretima jo gyvenime. Kai grizo is kalejimo tevas, jis eme bendrauti su G broliu ir sese, o su juo - ne. G labai pergyveno. Paskui suzinojo, kad brolio ir seses tetis nera jo tetis. Tai jam buvo labai skaudus smugis. Jis pasijuto kitoks ir tarsi uz saviškių rato ribu. Ne karta G verke, kad taip yra.
Bet laikas geriausias gydytojas. Pavyko G itikinti, kad jis vistiek yra tikras brolis, nepaisant, kad jo tetis kitas.
Patikejo ir aprimo.
O neseniai atejes pas sese sako - O, tu esi mano sese - mano kunas ir kraujas, kodel tau taip sekasi meileje, nors esi uz mane jaunesne, o man nesiseka... Vadinasi jam tai jau nebeskauda. O pasakymas tai kai jo sese O papasakojo, miriau is juoko

Taigi, turim dar viena grazuoli rudaaki ilgom blakstienom, belaukianti savo laimes ir meiles Dabar jam 16...

nu kagi, galiu pasigirti kad įveikėm psichologinius barjerus ir Eglė bei Dainius bus mūsų vaikai. Galiu pasidalinti tuo, kad nereikia bijoti jog gali apimti visokie negatyvūs jausmai ir minys kai eini ėmimo globai vaikus keliu. Tai imi bijoti kad to visai tu nenori, kad tai nesamonė, kad tu negalėsi kad tai ne tau , kad tai per sunku ir t.t. Svarbiausia nepriimti skubotų sprendimų. Nuo mūsų pažinties su Egle praėjo 8 ėnesiai, nuo tada kai pamačiau Dainių-5 mėn. Matai kaip vaikas keičiasi ir kaip randa vietą tavo širdyje ir namuose ir niekur nereikia skubėti ir išsigąsti savo jausmų. Čia rašau tiem, kurie nori susivokti savyje. Iš tikro tai nieko nėra nuostabesnio ir prasmingesnio kaip dalyvauti žmogaus kūrime. Mes su Egle kalbamės- juk dar pernai ji net neįsivaizdavo kad po metų lygiai ji gyvens Klaipėdoje o ne kaime, žasi su savo broliu prie jūros ( tada nežinojo apie jį nieko), kad jis galės vaikiškai zysti kad jį paimčiau ant rankų ir svarbiausia kad jį bus kas paima ant rankų.Iš Dainiaus grupės įvaikinami broliukas ir sesutė. Mačiau džiugius vaikų veidus- juos lanko mama ir brolis, bei laimingą būsimos mamos veidą. Fantastiška tai matyti iš šalies.
Dar kartą noriu pakartoti tiems kas galvoja, bet bijo kalbėti apie tyai kad norėtų globoti vaiką- JŪS NORMALŪS. Patikėkit ir to savyje netramdykit, tik eikit į tai pamažu ir niekur neskubėkit, vistiek būsit vieninteliai ir gal pirmi tam vaikui, kurį Jūs pakviesit į savo gyvenimą.

Visai neseniai susidūriau su blogai pasibaigusiu bandymu. Todėl dar smagiau džiaugtis kitų sėkme. Geros jums ir visiems jūdų vaikučiams ateities .

Ilgai skaičiau SMV postus ir viduje kažkas kliuvo. Kai pagaliau sugebėjau suprasti kas, nusprendžiau parašyti.

Bijau, kad deja šie postai bus panaudoti tik blogam (nors aprašyta patirtis yra tikrai vertinga). Tiems, kas nori įvaikinti, bet nedrįsta - drąsos nepridės. Tiems, kas ieško blogų pavyzdžių, norėdami atkalbėti artimuosius - džiaugsis juos perskaitę.

Tokia patirtis yra tinkama jau įvaikinusioms (globojančioms) šeimoms ir į įvaikinimą (globą) žiūrinčioms realiomis spalvomis. Bet atrodo, kad dauguma šios temos lankytojų dar tik norėtų įsivaikinti arba tiesiog permeta akimis (o tuo pačiu ir formuoja vienokias ar kitokias pažiūras) iš įdomumo, nors tai joms ir neaktualu. SMV postuose yra daug ir šilumos tų vaikų atžvilgiu, tik bijau, kad ji liks nepastebėta.

Viena mano pažįstama pagimdžiusi sūnų kelias savaites verkė - sūnus taps nusikaltėliu, nes ne vienas paauglys iš jų gatvelės ir iš normalios šeimos jau nusikalto. Jos draugės pasukiojo pirštą ties smilkiniu , įvertino tai kaip pogimdyvinę deprsiją ir liepė skubiai gydytis.

Nežinau kodėl su įvaikinimu visuomenėje yra atvirkščiai...

Manau, supratote ką norėjau pasakyti šiuo pavyzdžiu... Lygiai taip pat skaitančioms siūlyčiau blaiviai vertinti įvaikinimą apskritai ir koknkrečius SMV papasakotus likimus.

Taip, zinoma mano postus reikia vertinti blaiviai.
Niekam nenorejau jais pakenkti ar atkalbeti. Jei ieskote ko nors tarp mano eiluciu, tai galiu pasakyti, ka tarp ju norejau parasyti. Beje, tikrai nuosirdziai - ka besiimtumete gyvenime daryti, viskas gali buti sunku, bet visgi, tikrai verta. O ir myleti galima ne tik idealu vaika.
Tarp kitko, jei dar atviriau, net ir turedama tokia patirti, kokia turiu, manau, kad savo gyvenime uzauginsiu bent jau viena beglobi vaika. Ir tam ruosiuosi.

saunuole as ir noreciau tai padaryti gera istiesu kai turi tam jegu ir sugebi myleti svetima vaikak aip savo, manau ne visos sitai sugeba ir gali... dbr neat abejoju ar galeciau myleti svetima vaika kaip savo...

šaunuolė SMV!!! TIKRA ŠAUNUOLĖ
Ačiū už patirtį. Labai ačiū. Sėkmės!

Aciu, ir Jums sekmes, kazkodel tikiu, kad jums jos reikia geram labui

Sveikos,

Si vakara kazkaip isisnekejome apie vaikucius su vyru ir sutareme, kad visai noretume issivaikinti mergyte..kad tai ipramintu gyvenima ir kt.

Tik dabar galvoju nuo ko pradet ir ar mes tai galim padaryt ar reikia but pasiturinciais ar uztenka gerai ir darniai seimai but