Marggg - esat šaunuoliai jau vien dėl to , kad leidžiat tokiom mintim jus aplankyti. linkiu , kad ta diena tikrai ateitų pas jus. O kas liečia aplinkinius - visada bus tokių kurie tam nepritars, kiti su tuo susitaikys tik laikui bėgant (mano mama pvz.). svarbiausia, kad jūsų širdys to norėtų.
Mergaites, o po kiek laiko santuokinio gyvenimo nusprendet isivaikinti?
Mums labai sunku, skaudu ir del to vis atideliojam pranesti kai kuriems zmonems blogas naujienas ir musu priimtus sprendimus, kaip tas problemas spresti. Tad po truputi prie to pratiname ir tikimes nelabai audringos reakcijos
Mums labai sunku, skaudu ir del to vis atideliojam pranesti kai kuriems zmonems blogas naujienas ir musu priimtus sprendimus, kaip tas problemas spresti. Tad po truputi prie to pratiname ir tikimes nelabai audringos reakcijos

Na mano atvejis šiek tiek kitas,bet jei įdomu...
Po 10 vedybinių metų gimė dukra,o kai dukrai buvo penkiolika apsilankėme globos namuose,nes ta mintis nuolat buvo mano širdyje.Per 4 metus parsivežiau keturis vienos šeiimos vaikus ir du kitos ,pačius mažiausius apleistus,kurių niekas nenorėjo.Aišku aš dabar juos globoju,nes finansiškai tokios šeimos negalėčiau normaliai išlaikyti,,tačiau vaikai turi normalią pilną šeimą,čia mano vaikai,jie turi mamą ir tėtį tikrus brolius ir sesris.Nakčiai pabučiujami,pasupami ir pamyluojami,paglostomi ir peržegnojami..Jie jaučiasi saugūs,ramūs,reikalingi,mylimi.Jūs neysivaizduojate kiek aš išgirstu,,mamyte aš tave myliu,,
Aš neįsivaizduoju ką daryčiau be jų ,o jie be manęs...
Po 10 vedybinių metų gimė dukra,o kai dukrai buvo penkiolika apsilankėme globos namuose,nes ta mintis nuolat buvo mano širdyje.Per 4 metus parsivežiau keturis vienos šeiimos vaikus ir du kitos ,pačius mažiausius apleistus,kurių niekas nenorėjo.Aišku aš dabar juos globoju,nes finansiškai tokios šeimos negalėčiau normaliai išlaikyti,,tačiau vaikai turi normalią pilną šeimą,čia mano vaikai,jie turi mamą ir tėtį tikrus brolius ir sesris.Nakčiai pabučiujami,pasupami ir pamyluojami,paglostomi ir peržegnojami..Jie jaučiasi saugūs,ramūs,reikalingi,mylimi.Jūs neysivaizduojate kiek aš išgirstu,,mamyte aš tave myliu,,
Aš neįsivaizduoju ką daryčiau be jų ,o jie be manęs...
QUOTE(marggg @ 2005 04 19, 14:49)
Mergaites, o po kiek laiko santuokinio gyvenimo nusprendet isivaikinti?
Mums labai sunku, skaudu ir del to vis atideliojam pranesti kai kuriems zmonems blogas naujienas ir musu priimtus sprendimus, kaip tas problemas spresti. Tad po truputi prie to pratiname ir tikimes nelabai audringos reakcijos
Mums labai sunku, skaudu ir del to vis atideliojam pranesti kai kuriems zmonems blogas naujienas ir musu priimtus sprendimus, kaip tas problemas spresti. Tad po truputi prie to pratiname ir tikimes nelabai audringos reakcijos

Kadangi nemanėme, kad įsivaikinimas yra kliūtis biologiniams vaikams ir apskritai norėjome daugiau nei vieno vaiko, tai apsisprendėme po 2,5 metų, kai apie metus pabandravus su medikais tapo aišku, kad susilaukti vaikų nebus taip paprasta.
Namo vaikelį mes parsivežėme taip pat po ilgų lankymosi pas daktarus metų ir nedžiuginančių jų išvadų. Tada vedę jau buvom 2 metai.
VA tame ir yra visas kampas. Kad musu medicinine isvada irgi kaip aiski, kartu su vyru atvaiksciojom po visas klinikas. Bet mes vede dar tik metai. O visi kalba tik apie anukus ir vaikus, nieko nenutuokdami apie esancias problemas. LAbai bijom tai jiems pranesti

QUOTE(marggg @ 2005 04 20, 08:17)
VA tame ir yra visas kampas. Kad musu medicinine isvada irgi kaip aiski, kartu su vyru atvaiksciojom po visas klinikas. Bet mes vede dar tik metai. O visi kalba tik apie anukus ir vaikus, nieko nenutuokdami apie esancias problemas. LAbai bijom tai jiems pranesti 

mes su vyru svesim penktas vestuviu metines rugpjuti, bet vaiku irgi neturim. taip pat visi spaudzia ir reikalauja, kiti net egoistais vadina, atseit gyvenam tik sau. o tikros tiesos mes ir patys nezinome. per visa savo buvimo kartu laika nesame sunaudoje nei vieno prezervatyvo, esu isgerusi tik 1 pakuote kontraceptiku, ir tai tik tam kad isvengciau menstruaciju per savo vestuves. tad irgi krebzda mintis galvose kad galbut negalesime savo vaiku tureti. kol kas dar nesitikrinome ir nebandeme ar tai tiesa, saugomes tik liaudiskais metodais ir galvos sau nekvarsinam ka kiti pagalvos ir t.t. nes tai yra musu gyvenimas ir mes ji gyvenam tiap kaip mums yra priimtina ar taip kaip tuo metu galime sau leisti gyventi. visiskai nesisielosiu ir net nebandysiu dirbtinio apvaisinimo, jei paaiskes jog savu vaikeliu negalim tureti, nes pilni vaiku namai laukianciu kad kas nors juos is ten kuo greiciau paimtu. o tie kurie bus pries musu pasirinkima, arba tegu susitaiko su ta mintimi arba lai pamirsta kelia i musu namus. tikri draugai niekada neisduos, kad ir koki sprendima jus priimsite. sekmes!!!
QUOTE(vikule @ 2005 04 18, 17:15)
Labutis Zuika1,aciu kad rupiniesi
mums sekasi sauniai,mergyte parsivezem tiesiai po teismo ir ji jau pas mus 10 dienu
dabar laukiam tik teismo sprendimo isigaliojimo ir bus viskas.Siaip mergyte jauciasi gerai,tik pasikeite aplinka,oras ir maistas,tai pabere mus truputy,bet jau nieko,pamazu priprantam prie permainu
Dar kaip pradejome i lauka eiti,truputy persalom,nes ten kudikiu namuose visai ju nevesdavo i kiema
dar gydomes,bet ir jau sveikstam:)Siaip viskas gerai,judri mergyte ,visus cia mus pavaiko ji
O kaip jums sekasi? kazkaip nutilom visos:)








O kaip jums sekasi? kazkaip nutilom visos:)
tikrai kazkaip pritilom, tikriausiai visas ir visus pagerejes oras po bundancius po ziemos parkus ir klonius isvaike. kaip tarakonai po ziemos visi islindo lauk, kaip mes su vyru vis juokaujam, kai mieste grazia diena praeiti neimanoma per minias zmoniu.
zuika1 gal tu ka girdejai apie rio, jau seniai ka ir begirdejau apie ja ir ju leliu, gal ne tam forume lankausi

visom sekmes ir geros dienos

QUOTE(marggg @ 2005 04 20, 08:17)
VA tame ir yra visas kampas. Kad musu medicinine isvada irgi kaip aiski, kartu su vyru atvaiksciojom po visas klinikas. Bet mes vede dar tik metai. O visi kalba tik apie anukus ir vaikus, nieko nenutuokdami apie esancias problemas. LAbai bijom tai jiems pranesti 

Tik negalvokit apie aplinkinius. tai jūsų gyvenimas ir tik jūs galite nuspręsti kaip pasielgsite. Visi "patarėjai" anksčiau ar vėliau išeina, o gyventi reikės jums.
Pasakysiu kaip daryčiau aš. Niekam apie savo planus nepasakočiau, ir prie jokių minčių nepratinčiau. Tiesiog po pokalbio įvaikinimo agentūroje ir pasakyčiau artimiesiems "sveikinu, jūs tapsite seneliais/dėdėmis/tetomis/pusbroliais/pusseserėmis ir t.t.
O kiekvienam bandančiam paauklėti užrašyčiau savo sąskaitos numerį ir šalimais dirbtinio apvaisinimo kainą


Vat įdomu kiek tų "pasipiktinusių" ar "nusivylusių" artimųjų papildys jūsų sąskaitą

Mūsų situacija kiek kitokia. Turime du savo vaikučius, bet ateityje galvojame įsivaikinti. kažkaip paaugus mažąjam pradėjo galvoj kirbėt tokia mintis. Kai paklausiau vyro ką jis apie tai mano, atsakė, kad pritaria, bet po keletos metų - dabar labai nedėkinga situacija - tiek pinigų tiek laiko atžvilgiu, tačiau neužilgo tai turėtų susitvarkyti


Pritariu Motinai dėl tos nuomonės, kad nereikia galvoti apie aplinkinius. Juk gyveni savo gyvenimą ir pati turi jį tvarkyti.
Andro, labai džiugu, kad nusprendėt kreiptis globos.
Andro, labai džiugu, kad nusprendėt kreiptis globos.