Vaikas iš kūdikių namų

manau kad pajamos yra svarbios,bet svarbiau seimos tarpusavio santykiai ir parodymas kiek tu nori to vaikelio,bent jau mums taip buvo,nors mes pasiemem globa,tai siek tiek skiriasi nuo ivaikinimo...pasiruoskit,dokumentu tai be galo daug reikes uzpildyti ,sekmes ir kantrybes

Anksciau buvo tokiu minciu apie isivaikinima, kad nors viena maziuka galeciau padaryti laiminga, dabar dar daugiau apie tai mastau. Tiesiog negaliu ziureti kai rodos pvz Nomedos akcijas Jei butu galimybes, turbut 10 pasiimciau

is gailescio vaiku imti is vaiku namu nepatarciau

pritariu pilnai lauretai.is gailescio imti nereiktu.nors va mes paemem.buvo pinigu,buvom ka tik grize is uzsienio,didelis namas,kiemas,gyvunai.vyras kazkaip uzsimane.na ir paemem viena mergyte po to kita.gal tai nebuvo gailestis,tai buvo greiciau noras praskaidrint vaiku gyvenima,suteikt kazka kitokio ir aisku seima ,siluma.ir dabar kai jau didzioji pakuojasi lagaminus,nes nori isvykt.man galvoje viena mintis.gaila kad tada vaiku namai dave toki vaika.gi yra tikrai vaikuciu kuriems viso sito reikia.atsimenu dar viena vaiku teisiu darbuotoja sake,kad pas ja yra geru vaiku,bet jie didesni jau.su vyru dabar pakalbam,kad geriau butume tam didesniam vaikui,gal but tikrai tam kuriam reikejo namu,suteikti siluma.nors aisku nezinosi.bet ir dabar su visais dabartiniais isgyvenimais ir sirdgela,as galvoju:-"jei kada vaiku teises paskambintu ir paprasytu priglausti tikrai nuskriausta vaika,as turbut nesuabejociau ji paimt.bet va apie vyra negaleciau to pasakyt.kazkaip abejoju.vyras per daug mate mano asaru,kad pasiryztu dar karta tai kartot.na tikiuos kad nors musu mazoji blobotine uzauks pas mus ir nesudurniuos paauglysteje.labai noriu tuo tiket.stiprybes visiems,kurie pasiryzot siam zingsniui.ramybes ir santarves jusu namams.

velute, skaiciau Tavo istorija su globotinem. Stiprybes jusu seimai. Galbut pabuvusi vaiku namuose Danute nores pas jus grizti, galbut ir nenores, dabar ji tvirtai apsisprende, kad vaiku namuose jai bus geriau, tegu eina.

Velute, suprantu, kad tai sunkus jums išgyvenimas, kai mergaitė nebenori gyventi kartu, bet ar analizavote bent sau, iš tiesų kokios priežastys to noro išvykti? Kaip manote, kas pavyko auginant mergaitę, ką reikėtų keisti auklėjant mažasias? Beja, ar prieš tampant globėjais praėjote mokymus?

mes jau turejome mergaites,kai pradejom lankyti kursus.o del mazuju auklejimo,tai Vilte bus auklejama visai kitaip.nesvarbu kad ji mano tikra,bet auklesiu ja daug griezciau.auklesiu taip kaip iseis man,ne pagal kursu programa.kas is to kad vis bandai atsiverst paskaityt tas knygas,pasianalizuot sau ka ne taip darai ar ko nedadarai,kai niekas nuo to mano didziajai nesikeicia.ji gyvena su savo rozinem svajonem savam pasauly.cia zodziais niekada neiseis nupasakot ka ji kalba,bet tai yra kazkokios nesamones.net mano mama dirbdama prie lietuvos pagalbos telefono,neikerta jos kalbu.o del savivertes kazkur raset-tai as jau net nebezinau ar ji per gerai save vertina ar visai nevertina.tik zinau kad visi aplinkiniai jai yra durniai,debilai,nesveiki:mokytojai,psichologai,aplinkiniai vaikai,klasiokai,gal but ir mes....

Sveika, iš kart pasakysiu - neauginu vaikų dar, tai - ateity (viliuosi - netolimoj ). Skaičiau tavo istorija. Norejau užvakar kažką pasisakyti, bet sugriebiau už rankos sau - "tu gi nežinai kaip yra iš tiesų toj šeimoj". Taigi, nežinau, bet šiandien jau nesusilaikysiu - labai noriu pasisakyti Čia kažkas sakė - "o tu nebandei analizuoti ką ne taip padarei?". O man norisi paklausti: "o tu ne per daug analizuoji ką ne taip padarei?". Kažkaip bandau laikytis nuomonės, kad klaidų gyvenime nebūna. Juk kasdien elgiesi taip, kaip tau atrodo reikalinga. Ir negali žinoti, gal būt tai, kas šiandien atrodo klaida - iš tiesų yra į gerą. Tiksliau - aš tikiu, kad bet kas, kas šiandien atrodo klaida ar kažkas negero - ateity paaiškėja, kad kaip tik to ir reikėjo, kad viskas būtų gerai. Iš kitos pusės - juk negali palyginti kas būtų jeigu būtų. Juk negalim pakartoti gyvenimo ir pažiūrėti kaip būtų, jeigu kažką padarytume kitaip. Ir man regis vienintelė klaida gyvenime - yra gailėtis to, kad kažkada kažką kažkaip padarei. Juk galvodamas apie praeitį prarandi laiką šiandien.. Nieko naujo nepasakiau Nepažįstu tavęs, bet bandau suprasti kaip sunku, siunčiu apkabinimą ir palinkėjimą kaip išeis greičiau baigti graužtis ir vėl pradėti gyventi

Dėl vaikų auklėjimo, čia jau ne tau, nes tikrai nežinau tavosios istorijos - sau pamastymai. Vaikų neauginau, bet stebėjau draugių vaikus ir sakiau (tik) sau - oi nea.. aš taip nelepinčiau. Paskui mačiau kiek bėdos turėjo, nesusišnekėjo, bet kelis metus perauklėjant pasikankino ir dabar vėl viskas gerai. O šiandien, kai artėja ir į mano kiemą ta šventė, suprantu - juk tai mažutis mažutis žmogeliukas ir kaip gi jo nelepinsi

mano mazoji jau dabar nera lepinama.na aisku dar leliukiski tie nelepinimai.teveliu lova nakti buna labai retai.jos lovyte yra jos miegojimo vieta.niekada jos nemigdziau ant ranku.visada atsigula ir bando uzmigti pati savo lovelej.aisku buna ir asaru,bet tenka pakentet.tik galva pakelia pasiziuri ar kas mato kad verkia jei guli salia uzsimerkus tai pabamba dar ir eina gult.kai iseinu uz duru pasaukia,nutyla ir vel pasaukia,matyt klausosi ar kas neieis,bet ir vel nieko nelaimi.aisku gal ir truputi palepinciau,bet kadangi nelabai ja galiu kelt del nugaros problemu,tai su tokiu rezimu gyvename nuo gimimo ir jau baigiame priprast prie jo.o del draugiu vaiku tai jo-as irgi negaliu ziuret kai perlepinami yra ir daro ka nori,o po to mamytes nebezino ka daryt.kazkada yra teke vienos drauges vaika papurtyt biski,tai dabar ziuri i mane skersai.bet atsiprasau kai atsiveda vaikus ir jie su visais batais lipa ant baldu,ima ka nori ir tevai nereguoja,tai jau yra virsune.aisku cia ne vaiku problema o tevu.

as maniau, kad as tik griezta...

o ar svetimi turi teisę purtyti ne savus vaikus?

manau turi. jei tevams sveciuose dzin, tai seimininkei tikrai ne.