Padekite mamai su 7 vaikuciais

Dieve kaip jus ieskot prie ko prisikabint,bet nereikia rerekt kad jau taip blogai vaiku namuose,nueikite ir paklauskite tikrai ne visi noretu gryst i biologines seimas.

na turbut pritarciau sitai nuomonei,is tikro vaikui svarbiausia tureti mama ir teti,o visa kita ne taip svarbu.. na, svarbu,bet jie be tevu yra vienisi..nemylimi ir t.t. kas tas naujas rubas,zaislas.. nors turbut sunku sneketi zmonems kurie turi namus,darbus,padeti visuomeneje,draugus,placia gimine kuri atskuba i pagalba kai reikia.. lengva sneketi..

P.S Anonse kur reklamuoja apie sita mamyte,ant sofos uztiesta su sirdelem patalyne,labai buvo malonu matyt kad mano nuvesti daiktai yra naudojami,tikrai gera sirdyje pasidare

Tevai nelygus tevams,as uz ta mamyte kad ji stengiasi susitvarkyt su vaikuciais,o nepasielgia taip kaip Garsioji Almute,ir materialumas toli grazu man neuztemdes akiu,tik dirbu su vaikais vaiku namuose ir puikiai zinau,kaip yra jai 3metuku vaikas pamtes kad atejo ''mamyte''aplankyti klykia ir bega sleptis,tai va cia ir pasirodo kaip gerai tam vaikui namie buvo

tai matyt kad "gerai"... cia sunku diskutuoti sia tema,tikrai..nes labai daug visko buna..

žinai...buvau...kalbant apie vyresnius...tai...nors mama gerianti,nelabai maisto būna,bet vaikai prašosi vasaros atostogoms pas MAMĄ didžioji dauguma svajoja apie savo mamas,tikisi,kad jos pasikeis,kad joms reikia pagalbos ir meilės
o kalbant apie mažiausiuosius - tai teko matyt,kaip irgi kokių trejų metų vaikiukas visu kūneliu prisiglaudžia prie motinos...o ji gerianti,todėl vaiko jai ir neduoda. Išsiblaivo kartą per porą mėn,tada ateina savo vaiko aplankyt...O vaikas glaustosi kaip katukas apie ją,nepamiršta,nors ir retai mato.


tai čia kita situacija-,o tu pasiskaityk apie šią mamą,gali ir nuvažiuot ir pan,tie vaikai,kaip paukštukai susiglaudę apie mamą nors ir vanduo ant galvos varva,nors ir vėjai traukia pro langus,nors ir vietos maža,nors ir nėra spalvotų knygelių ir kalno žaislų,nors ir nebūna mandarinų per Kalėdas... Tikrai nemanau,kad šios mamos vaikams būtų gerai vaikų namuose.


žinai,tavo postai tiesiog ne į temą...čia yra tema apie paramą mamai,o ne apie tai kaip gerai/negerai vaikų namuose,kur vanduo ant galvos nelaša... Taip,tikrai žinau,kad yra atveju,kad vaikų namuose vaikui suteiktos materialinės sąlygos žymiai geresnės nei namuose...Manau,kad šios mamos ir jos vaikų gyvenimo sąlygos tikrai blogos,bet tikrai nemanau,kad jos vaikai būtų laimingesni vaiknamy. Irgi iš patirties (tik ne darbinės) galiu pasakyt,kad jos vaikai veržtųsi atgal, į tą mažutį kambarėlį...

pridursiu, tą akimirką, kai mama yra gera, kad ir kaip retai tai bebūtų, vaiko širdelė atleidžia visas nuoskaudas ir iš naujo prisipildo tikėjimo. Tikėjimo, kad nuo šiol viskas bus kitaip. Tai čia mes, suaugę, suprantam ir netikim, kad bus kažkas, o vaikas - niekada nepraras tos vilties! Nes jis yra jos vaikas, kokia ji bebūtų, ką ji beveiktų, kaip besielgtų. Kai laimingoji akimirka pasibaigia, širdelė persijungia į kitą režimą, vardu "dabar skriaudu, bet rytoj viskas bus kitaip ir viskas visada bus gerai ir vėl" ir laukia, laukia... Ir nesvarbu kur - namie laukia ar įstaigoj. Tos širdelės ir akelės nepailsta laukti.
Maža to, kartais, kai mamos niekada nėra buvę šalia, jie laukia kažko, ko įvardint neįmanoma. Vadinkit tai šiluma, meile, rūpesčiu. O aš pasakysiu paprasčiau - tiesiog mamos. Jos niekada nebuvo ir niekada nebus. Bet dar pilve vaikučio širdelė gavo pranešimą "tu esi mano, o aš esu tavo". Po to taip ir blaškosi ta širdelė, draskoma laukimo ir to jausmo, kad kažkas turi būti šalia. Kad ir koks negeras tas kažkas yra...
O kai vaikui lemta užaugti pažinus skriaudą nuo mamos, jis prisiekia niekad niekur niekada su nebeturėti reikalų. Tačiau tai tik savygina. Jis vis tiek laukia. Dabar jau ne tos tikrosios, o kitos - svajonių mamos (neskriaudžiančios). Bet mamos. Ir norėtų grįžti namo, nesakykit, kad nenori. Tik pirmiau reikia išmelsti mažo stebuklo - kad pyktis ir žiaurumas virstu paprastom glaudžiančiom rankom, ramiom ir gerom akim. Tada ir sprangus užužužužvakarykščios duonos kąsnis taptų skanesnis. Svarbu, kad ji šalia...
Tai nesikabinėjimas prie žodžių, tikrai nesupraskite klaidingai. Tačiau norime diskutuoti klausimu, kas yra svarbiau - NET pilnas bliūdas sriubos ar TIK mamos buvimas šalia...

prisipažinsiu temos neskaičiau, tiesiog pasutinius postus ir tiek, ir kaip tik kalbėsiu ne apie šitą konkrečią situciją. Dažniausia gyvenime būna daug svarbiau NET pilnas bliūdas sriubos...deja...ir vaikams taip pat. JEi norit platesnės diskusijos ūtenttoioj plotmėj užsukit į globėjų, įtėvių temą, ir mes pabandysim paaiškinti plačiau kodėl sakau taip. Mamos bbuvimas šalia irgi turi būti protingas, ne vien buvimas. Tai daug plačiau, daug daugiau ir tikrai labai daug apimanti tema. Diskusija manau būtų įdomi ir naudinga.

Mamos buvimas šalia (taip pat ir protingumas) ir to buvimo jautimas pirmiausia yra instinktyvus. Tai čia mums, žmonėms, viskas atrodo pagal normas, dogmas, schemas, įstatymus, apstatymus ir kt. O atsigręžkim į gamtą...
Nenoriu daugiau teršti temos off-topicais. Diskusija tikrai gali būti ilga, sunki, įdomi, su ginčais ir t.t. Tik, nemanau, kad reikalinga. Bent jau man - tikrai ne. Bandytumėt man įteigti "pilnos lėkštės" reikalingumo teoriją. O aš jums tada papasakočiau vieną tokią gyvenimo ištrauką ir į žodžius bei sakinius sudėčiau meilės geriančiai mamai skausmą... Tik nenoriu to daryti - juk čia ne kunigo budelė, forumas. Nebent keliai kada nors kur nors suvestų prie puodelio kavos
Kita vertus, kiekvienam savas kryžius sunkiausias ir tiesa yra visose šios temos plotmėse.
Reikia grįžti prie temos esmės - paramos šiai mamai ir jos vaikams

as visai nekalbu naivai yra kam reikia padeti yra ir kam geriau pagalvoti o jei ka nuo nelaimiu niekas neapsaugotas o neprisisaukiamos
Papildyta:

jau geriau be teveliu nei su teveliais ir lauke tikriausiai pati nezinai kareiskia gyventi lauke kai nieko nera , O as deje zinau
Papildyta:

as nekalbu kad si mama nemyli savo vaiku bet ar negeriau jei pas ja butu trys vaikai ir truputi daugiau turetu

šiuo atveju, diskutuoti apie tai, kas būtų geriau jeigu būtų....tikrai nėra prasmės pas šitą mamytę ne trys, o septyni...lengva kitiem šnekėti, kad pas tave turi būti tiek ir tiek vaikų, o ne tiek.... aš abejoju, kad ši mama išsižadėtų nors vieno vaikelio, vien dėl to, kad "truputi daugiau turėtų". Man atrodo, kad nelabai supranti, kokia šitos temos esmė

Rita, jūs visiška ne taip supratote. Nei apie įstatymus, nei apie apstaymus o jau juo labiau dogmas diskutuoti neviečiu. Iš esmės visa tokia pagalba, kokią darote, bendte daryti jūs ir yra TIK pilnas bliūdas sriubos. Niekaip kitaip pasirūpinti negalite, o gaila. Vėl gi ne apie šią konkrečią situaciją. Tas bliūdas sriubos tai ir yra- rūbeliai, žaisliukai, piniginė parama. Jums tai ką darote atrodo teisinga, aš gi ir nesakau kad tai klaidinga. Bet vaikai lakosi įsiibę savo mamos prasigėrusios ir savaitm neprasiblaivančios ne iš begalinės meilės jai. Iš baimės- išbaimės to naujo, svetimo ir visai nepažinto pasaulio. Jie labai bijo pirma tų nepatirtų jausmų, nepažntų ir neperskaitytų. Jų nemyli, ir jie mylėt nemoka, negali ir neturi tam vidinių resursų. Iš tiesų galima rašyti daug. Kad pažinti tuos vaikus, nepakanka ten būti su jais kartas nuo karto, net reguliariai - su jais reikia būti nuolat.