QUOTE(Medinis @ 2008 11 14, 11:36)
Duosiu vieną pavyzdį. Jei iš pat karto jo neatmesite, o pamąstysite - būsiu dėkingas.
Taigi - "aš jūsų niekada nemylėjau. Jūs man visiškai nesvarbi ir jei daugiau niekada su jumis nebendrausiu man nuo to nebus nei šilta nei šalta. Aš nieko iš jūsų negavau ir nieko nenorėjau jums duoti šiame gyvenime".
Kaip jaučiatės? Ar aš jus įskaudinau? Labai tikiuosi, kad ne. O dabar svarbiausia... Jei šiuos žodžius jums pasakytų jūsų vyras? Ar jūsų reakcija būtų tokia pati? Manau, kad ne...
Tai kokią išvadą galime iš to padaryti? Vienodu veiksmu vienas žmogus jus "įskaudina", kitas - ne. Gal esmė yra ne veiksmas, o tai, kaip jūs į jį reaguojate. Jūs. Žmogus tiesiog atlieka veiksmą, o vat ar tas veiksmas jus skaudina ar ne jau priklauso nuo jūsų... Tik nuo jūsų... Ir tai jūsų problema, kad jūs "įsiskaudinote". Tik jūsų.
tai tik įrodo, kad skauda ar ne, priklauso ne tik nuo veiksmo, bet ir nuo žmogaus, kuris jį atlieka. šiuo atveju, man neskauda, nes Tu man ir nežadėjai nieko, ko aš galiu tikėtis. toks yra elementarus logikos uždavinukas:
1.tai ko nepametei, tu tai turi.
2. tu nepametei ragų.
išvada (jei vertinsim tik šiuos du teiginius) - tu turi ragus.
bet išvada juk klaidinga, nes neatkreipei dėmesio į tai, kad tu ragų ir neturėjai (tiesiogine prasme

), tai kaip juos galėjai pameasti? kaip tu gali įskaudinti mane savo nemeile, jei aš to niekada nesitikėjau ir niekada man to nežadėjai, nesakei ir t.t.
nors tam tikrais atvejais skaudės ar ne, priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo paties veiksmo. pvz.: jei kas nors žmogų išvadina negražiais žodžiais, skauda ir tuo atveju, jei tai pasako artimas žmogus, ir tuo atveju, jei svetimas (gal šituo atveju mažiau, bet vis tiek skauda). Taigi, manau, kad kuo labiau žmogum tiki, tuo labiau jo veiksmai gali įskaudinti.
Kita vertus, toks Tavo įsitikinimas (tuo "tipo" neskaudinimu) juk gali būti ir tas atvejis, kada Tu save apgaudinėji (kad laimingas būtum).