Vaikas nebegyvena kartu

#49
QUOTE(Medinis @ 2008 11 01, 16:46)
<salve123> - ir kaip jums patarimai? Ar jie skiriasi nuo to, ką daro vyrai, netekę vaikų? Ar norėtumėte tai aptarti temoje apie tėvus po skyrybų? Manau dabar ir pati suprantate, kad skirtumas tik tame, su kuo skirta vaiko gyvenamoji vieta - su tėvu ar motina. O likęs vienas iš gimdytojų susiduria su lygiai tokiomis pačiomis problemomis ir jas sprendžia panašiai. Super tema.


Nematau nieko blogo patarimuose - dalyvauti vaiko gyvenime idant pasinaudoti galimybę pagyventi kartu su juo. Sveikinčiau tokias ir vyro pastangas ir labiau džiaugčiausi, jei vaikas norėtų gyventi su tėvu, nei jo nekęstu..

O panašumo tarp vyrų ir moterų yra, bet įžvelgiu vieną skirtumą - čia nėra kalbama apie galimybę absoliučiai atsiriboti nuo vaiko ir jį palikti, idant būtų lengviau išgyventi atskirtį nuo jo. Nebent autorė tai nutyli....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salve123: 02 lapkričio 2008 - 10:03
#50
QUOTE(salve123 @ 2008 11 02, 09:59)
O panašumo tarp vyrų ir moterų yra, bet įžvelgiu vieną skirtumą - čia nėra kalbama apie galimybę absoliučiai atsiriboti nuo vaiko ir jį palikti, idant būtų lengviau išgyventi atskirtį nuo jo. Nebent autorė tai nutyli....

Manau tai tik pradžia.. Susikurs dvi naujos atskiros šeimos - štai tuomet ir išlįs visi šie gražumai. Gyvenimas tęsiasi.
Atsakyti
#51
smile.gif sutinku.Susitaikyti reiktų su tuo ko negalima pakeisti,bet atsiradus galimybei keisti ir viską kas įmanoma,ko reikia.Taip ,kad viltis visada turi būti,negalima savęs gyvos laidoti schmoll.gif
Atsakyti
#52
Rozmarinas, suprantu kaip sunku. Mano vaikas auga su manimi, bet ne vieną kartą pagalvojau apie tai, kad galima tokia situacija, kad vaikas gyvens ne su manimi. Pagalvojau ne todėl, kad yra kažkokų objektyvių priežasčių, ne jų tikrai nėra. Pagalvodavau tada, kai biologinis tėtis gyveno užsienyje. pagalvodavau, gal ten vaikui būtų daugiau galimybių įgyti gerą išsilavinimą.
Žinai, suprasdama, kad kažkur vaikui bus geriau, kažkur jis turės daugiau galimybių aš tikrai galėčiau ir net gi, manau, privalėčiau peržengti savo mamiškumą ir galvoti tik apie vaiko gerovę. Juk tokia tėvų pareiga mylėti savo vaikus, kokie ir kur jie bebūtų ir paruošti juos tolimesniam savarankiškam gyvenimui.

Stenkis ir tu galvoti, kad visa tai yra tik dėl vaiko gėrovės, tik vaiko labui. ir bendrauti kuo dažniau su vaiku - telefonu, internetu, gyvai. Jei vaikas gyvena Lietuvoje visi atstumai įveikiami per palyginti trumpą laiką, todėl, jei vieną vakarą labai pasiilgsi vaiko - sėdi į autobusą ir... gali paskaityti pasaką vaikui prieš miegą ar išgerti šiltos kakavos bei palinkėti labos nakties.

gal čia nevisai į temą pasakysiu, gal būsiu pasmerkta, bet.... man baisu žiūrėti, kaip del vaiko draskosi Rinau šeimynėlė. kaip vaikas slepiamas, vagiamas doh.gif baisu, ar tie tėvai pagalvojai, kaip jaučiasi vaikas? ar jie suvokia, kokia žalą daro mergaitei?
manau, daug geriau, kai viskas išsprendžiama taikiu keliu, žiūrint vaiko interesų. O suaugę privalo galvoti protingai ir susitvarkyti su savo jausmais, nors ir labai tai sunku.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Elldija: 02 lapkričio 2008 - 12:14
#53
Rozmarine,bet tu juk dar dirbi,vadinasi padetis dar nera is paciu liudniausiuju.Tu privalai surasti savyje jegu ir pasistengti del savo vaiko,o del nepagydomos ligos etiketes nieks neturi teises ja taip ivardinti,net pacios auksciausios klases gydytojai,todel tai priklauso tik nuo taves pacios ,kaip tu su ta liga susigyvensi . Labai tau linkiu sekmes,nenuleisk ranku 4u.gif
Atsakyti
#54
taip kartais dirbu, bet dažnai turiu nedarbingumą, tais atvejais nebūnu pajėgi niekuo aplinkui pasirūpint.
dėl rinau pritariu, tikrai nenorėjau, kad mano vaikas būtų tampomas po teismus ir tardomas, jis ir taip pakankamai pergyvena ir jaučiasi kaltas, kad nusprendė gyvent pas močiutę. o aš nusprendžiau, kad jeigu jau jis pats to nori, tuomet privalau jam leisti. paskutinis mano atkrytis paveike labai mus abu. suprantu, kad jis nebegali jaustis su manim saugus. bijo, kad aš numirsiu ir pan.
Atsakyti
#55
QUOTE(rozmarinas @ 2008 11 02, 15:35)
nusprendė gyvent pas močiutę.


Tai vyro mama?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo l.jelena: 02 lapkričio 2008 - 14:52
#56
ne, mano.
Atsakyti
#57
QUOTE(rozmarinas @ 2008 11 02, 16:35)

taip kartais dirbu, bet dažnai turiu nedarbingumą, tais atvejais nebūnu pajėgi niekuo aplinkui pasirūpint.
dėl rinau pritariu, tikrai nenorėjau, kad mano vaikas būtų tampomas po teismus ir tardomas, jis ir taip pakankamai pergyvena ir jaučiasi kaltas, kad nusprendė gyvent pas močiutę. o aš nusprendžiau, kad jeigu jau jis pats to nori, tuomet privalau jam leisti. paskutinis mano atkrytis paveike labai mus abu. suprantu, kad jis nebegali jaustis su manim saugus. bijo, kad aš numirsiu ir pan.


Suprantu tave ir tavo vaika,laikykis ,gerai nors tiek ,kad vaikelis pas tavo mama ir bet kada tu ji gali pamatyti ....ir dar tikek,kad iveiksi savo liga,nors kartais ir buna sunku tuo patiketi,bet zinok ,viltis turi daug daugiau sansu,negu mirtis (zinau ka kalbu,visa tai is mano pacios skaudzios ,bet vertingos patirties ) mirksiukas.gif
Atsakyti
#58
QUOTE(rozmarinas @ 2008 11 02, 15:56)
ne, mano.


O jusu mama ir tevas dirba, ar pensijoje?
Atsakyti
#59
mama viena, ji dirba. tarkim tai pasiturinti moteris iš aukšto socialinio sluoksnio ir dar gan jauna. be to mano mama yra mano didžiausias priešas. prašyčiau nekomentuoti šito pasisakymo ir nesakyti jokių bla bla bla apie tai, kad nebūna blogų mamų ar pan. ačiū.
Atsakyti
#60
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 18:15)
Aš nenoriu čia nei verkt, nei dejuot ar kitaip skųstis gyvenimu. man tik būtų malonu pabendraut su moterimis, kurios taip pat negali gyventi su savo vaikais. galbūt išgirsti apie kitų patirtį kovojant su klaikiu vienišumu ir staiga nutilusiais namais.


Sveika, esu ir aš tokia mama, deja sad.gif Dukrelė gyvena su tėvu... Nenoriu taip pat aptarinėti smulkmenų ir išvis ką nors apie tai pasakoti, tiesiog irgi noriu pasidalinti savo skausmu, nes prarasti vaiką - be galo sunku...
Atsakyti