o ką nusprendėt dėl vaiko išlaikymo?


QUOTE(rozmarinas @ 2008 11 02, 19:45)
kada noriu, tik tiek, kad jis gyvena kitam mieste. o aš nevairuoju ir susisiekimas ten nėra labai patogus.
jei nevairuojate todėl, kad neturite vairavimo teisių tai gal vertėtų eiti jų laikyti - ir užsiėmimas būtų prasiblaškymui ir vėliau vaiką patogiau lankyti būtų...

jūsų situacijoj neteko būti, galėčiau tik įsivaizduoti...


stiprybės jum ir ramybės

Rosmarine ir pliumpt, jei nesunku, ar galite pasakyti kokios jusu ligos? Jei nenorit cia, gal galima i AZ? Man tai yra aktuali tema... Na ne man asmeniskai, bet aktuali.
Is anksto dekoju.
Is anksto dekoju.

QUOTE(pliumpt @ 2008 11 04, 12:21)
Tai, kad vaikas negyvena su manimi, buvo priimta ne vaiko, o tėvo iniciatyva. Tada tai atrodė teisinga ir geriausia išeitis, nes nemaniau, kad kada nors pasveiksiu, tačiau dabar matau, jog smarkiai klydau.
Rankų nesu nuleidusi, darau žygius, manau, jog esu verta antros progos, tačiau dabar situacija nėra mano rankose, tad jos baigtį sunku spręsti... Todėl vis nusiteikiu blogiausiam, nors galvoju apie geriausią.
Rankų nesu nuleidusi, darau žygius, manau, jog esu verta antros progos, tačiau dabar situacija nėra mano rankose, tad jos baigtį sunku spręsti... Todėl vis nusiteikiu blogiausiam, nors galvoju apie geriausią.
Taip, suprantama, antra puse jau bandys kovot iki galo. Todel siulau ir pradet kalbetis su buvusiu vyru. Ir aisku su advokatais. Kartais sprendimas ateina netyketai.
mano dukra taip pat augo ne su manimi...pasirinko tėvą...o augo pas jo tėvus,bet aš bendravau su ja ...ir vis dėl to jai visada trūko mamos,nes mama turi būti šalia...dabar nors ji jau panele susitikusi visada glaudžiasi prie manęs lyg ir norėdama susigrąžinti tas prarastas dienas,kai nebuvo šalia mamos,nes jos neatstoja niekas..seneliai ją užaugino šiltnamio sąlygomis-nesavarankišką...ji nėra mano vienintelė dukra turiu dar dvi,bet juk nesvarbu kiek vaikų bebūtų...visi vienodai brangūs...o vėliau vaikai vistiek palieka savo gimtą lizdą,o mes liekam pačios su savimi...tad gal reikia mylėti ir save,kad vaikai norėtų mus mylėti...
QUOTE(rozmarinas @ 2008 11 02, 00:27)
puikus jusu patarimai, tik tiek, kad sergu nepagydoma liga, tai buvo vienintele priezastis, kodel nustojau kovot. tiesiog nebeliko jegu, nebenorejau, kad vaikas matytu mama, kuri daznai net nesugeba atsikelti is lovos.
iš tikro baisu turėtų būti mamai gyventi ne su savo vaiku. Aš, turėdama dukrytę, niekaip to negaliu įsivaizduot.Perskaičius šią temą, paklausiau savo vyro, kaip jis jautėsi, kai po skyrybų su pirmąja žmona negalėjo, kada nori matyti savo vaiko, su juo gyventi.. Jis pasakė, kad panašiai, kaip Rozmarinui, nerado sau vietos, ilgą laiką mintys buvo tik su dukra. Na, kaip vyrai, kurie tikriausiai silpnesni, į pagalbą užsimiršimui pasitelkdavo alkoholį, kol gyveno vienas

Taigi, tas skausmas, kai vaikas gyvena atskirai, manau vienodas tiek mamai, tiek tėčiui, aišku, apie degeneratus nekalbu.
Beje, Rozmarinai, tema sena, praėjo šiek tiek laiko, kaip tu dabar tvarkaisi su vaiko nebuvimu kartu? o gal situacija pasikeitė?
Tema tikrai gera tik va kažkodėl užsislėpė , pati turiu tokią patirtį mano sūnus augo kelis metus ne su manim tai puikiai suprantu temos autorę tik tiek galiu pasakyt kad visada save guodžiau kad jam taip geriau , bet pati guldavausi ir keldavausi su mintimis apie jį , dabar jis suaugęs ir matausi su juo kiekvieną dieną išskyrus naktis ir galiu pasakyt tik tiek kad jo ir dabar man jo trūksta tada kai išvažiuoja čia jau matomai tokia mamų dalia be savų kudikėlių niekaip
QUOTE(lauryna @ 2008 10 31, 22:11)
Vaiksciok i pasimatymus, eik shopintis, nusipirk abonimenta i sporto kluba, skaityk knygas, zurnalus, varyk pasitusint su draugemis....Veiklos, nors vezimu vezk. 

jo... su tokiais pasiulymis akivaizdu, kad vaiko pas tamsta-dar nera

QUOTE(Bėganti @ 2009 02 06, 23:00)
Rozmarinas cia forume veiklos susirado.

aš forume veiklos turiu nuo 2004.