QUOTE(perry @ 2009 03 29, 11:53)
net

beskaitydama

viskas yra gerai,taip giliai nepergyvenk...nors ka as cia kalbu...suprantu tave.. geriau galvok apie gerus dalykus,net siame sapne tu pati supratai,kad jis dabar yra laimingas ir jam viskas gerai

kaip ir pirmajame sapne, jis nezinojo kodel taip atsitiko ir kodel jis ten buvo-nezinomybe, taip paskutiniajame - jis tau nori pasakyti,kad dabar jau viskas susitvarke ir nebereikia taip liudeti, leisti jam eiti - "keliauti",kaip jis pats tau sake,nebelaikyk jo
o dabar tau tereikia, kuo daugiau izvelgti pliusu ir teigiamu pusiu gyvenant sia diena,vyti visas blogas emocijas,mintis salin ir eiti toliau i prieki
dziaukis tuo,kad broliukas su tavimi bent per sapnus bendrauja, ne visiems yra suteikiama tokia galimybe!
linkiu daugiau sypsenos veide, stiprybes
Aciu uz palinkejimus. Is tikro labai sunku, nes daugiau nei broliu nei seseru neturiu. Ir tiek planu buvo ir tiek visko... o kaip netiketai jis isejo. Skaudziausia, kad jis buvo labai gyvybingas, geranoriskas, visi jam atrode geri, su visais sutare ir svarbiausia - labai norejo gyventi. Visur ejo, dalyvavo, tiek planavo.
Nezinau kodel gyvenime taip buna, kad pasiima pacius brangiausius. Susitaikyti su tuo neimanoma. O asmeniskai mums - kiekviena diena kaip kova, nes noro gyventi yra tik minimumas.
Bet tie sapnai, man jie tokie svarbus. Tikiu, kad yra anapusinis pasaulis. Ir sirdimi taip noreciau kazkokiu budu su juo palaikyt rysi. Nes ta tustuma, tas sielos skausmas nepakeliamas. As zinau, kad jo salia nera, bet samoningai negaliu su tuo susitaikyt. Taip ir atrodo, kad stai jis kazkur isejes ir tuoj pareis...
Papildyta:
Meldziuosi uz ji, ir uz senelius. Bent kelis kartus per savaite butinai. Ir zvakele uzdegu. Tikiu, kad jiems reikia, jog mes uz isejusius pasimelstume.