Sapnuojame toliau

Labas - retai užeinu į šią temą, bet paskutiniu metu mano gyvenime vyksta didžiulės permainos, ir po sapno - tuoj jį aprašysiu - supratau, kad viskas bus gerai... O gal klystu?

Labai aiškiai ir ryškiai matau, kaip išspjaunu į delną be skausmo kokius 8 gražius baltus dantis ( mano pačios jie ne tokie - kaip toj reklamoj - Pageltę ) - sapne dar nusistebiu - neskauda, kraujas nebėga Apčiupinėju liežuviu burną - visi dantys savo vietoj

Ką manot? Gal žinovės labai trumpai aiškiai pasakys savo nuomonę. Šiaip sapnuoju dažnai kažką, bet atsibudus nebeprisimenu

Iš anksto dėkoju

Nieko tokio, gali buti ir blogiau, o cia tik sapnas... svarbiausia, kad isvadas pasidarytum, visa kita bus prideta

Papildyta:


Saulele, ka besakytu "aiskintojos", svarbiausia, kad tu supratai, jog viskas bus gerai...visa kita nebesvarbu Islik tame tikejime

Ačiū , Lingu Lingu

Aš šį rytą sapnavau labai keistą sapną... Na gal netgi du.
Pirmasis: MB man parašė SMS žinutę, kad šiandien 15:51 gal į paštą užsuks siuntinio (realiai jo laukiame, bet dar nėra žinių). Tai įstrigo tas skaičius.

Antras jau ilgas sapnas:
Kažkaip buvau kaime, močiutės namuose. Ir sesuo buvo. Buvome amžinąjį atilsį senelio kambaryje (dabar jis yra gražiai suremontuotas ir išlikusi tik viena spinta, visi kiti baldai nėra nauji, bet naujai atnešti į tą kambarį. Kur senosios lovos - nežinau. O viena spintelė - kitame kambaryje). Taigi tas kambarys toks pats, kaip ir prieš senelio mirtį ir jis visada toks, kiek pamenu, buvo. Su dviem sustumtomis lovomis, bet senelis ten vienas miegodavo. Tame kambaryje buvau aš, mano sesuo ir jos 6 mėn dukrytė (mano krikšto dukra). Aš tą mergytę pasiemiau ir visos nuejome prie lango. (ir visai ne vietoje prisiminiau, kad prieš tai sapne aš nešiojau savo mylimą realų katiną. Lyg kokį vaiką. O virtuvėje buvusi mano krikšto mama pasidžiaugė, kad kaip vaiką nešioju ir kaip gražiai atrodau). Na o tas langas toks didelis, su plačia palange (realiai gana mažas langas ir beveik nėra palangės). Tai aš ir sesuo žiūrėjome pro ta langą ir pamatėme, kaip keliuku pro namus pravažiuoja daugybė baikerių! Sakau, nedžnas reginys kaime. Bandau sakyti tai krikšto dukrai, kad va, baikeriai važiuoja, pažiūrėk, kaip smagu. O ji kažką čiupinėja, žiūrinėja... Pagalvojau, kad tokiam mažam vaikui tikrai neidomu ne tik baikeriai, bet ir patys motociklai. Tada matau, kad iš paskos baikerių lekia lyg ir juodas gražus žirgas įkinkytas į tokį nedidelį vežimą su balta bure. Pralėkęs pro įvažiavimą į kiemą, vadeliotojas pasuka į esančią nedidelę pievą už močiutės kiemo tvoros (toje pievoje jau keleri metai vis ką nors kaimynai sodina ir ji išarta). Tada vietoj vežimo su bure atsiranda toks romeniškas nedidelis vežimas su 2 ratais. Dar pagalvoju, kad šitaip lekia per pieva, truputį pavojinga.
Kažkaip aš ir mano puseserė atsiduriame toliau pievoje (toliau, už močiutės tvarto - daugybė pievų, daug erdvės), vežime, į kurį įkinkytas paprastas rudas darbinis arklys. O jį vadelioja - senelis. Kažkaip gana jauku buvo. Ir matome, kaip juodasis arklys beveik visai šalia lekia, apsiverčia kūliais su visu vežimu ir vadeliotoju. Išsigąstu. Bijau, kad nebūtų ko atsitikę nei vadeliotojui, nei arkliui. Bet viskas gerai. Tada mano senelis įvažiuoja į žalią žalią lauką, kuriame sudygę rugiai. O prieš tai buvęs laukas - tiesiog suartas, dar šiek tiek sniego vietomis... Ir juokais senelis sugalvoja, kad ir jam reikia su arkliu lėkti. Ir pradėjo lėkti ta žalia pieva į kalną. Man smagu, gera nuotaika, bet sakau seneliui, kad gal nereikia, dar užsigausime ar dar kas nors nutiks. Tada ramiai toliau važiuojame ir prisiminiau, kad mano senelis miręs! Ir negaliu to suprasti, jis šalia, bet realiai miręs... Tada galvoju, ar tikrai taip? Ar neapsirinku? (kai sapnuoju kitą senelį, visada žinau, kad jis miręs ir ten - jo dvasia). Pagalvoju, kad nenoriu, jog jis mane anapus išsivežtų, bet nusiraminu pagalvojusi, kad manęs jis ten neveža. Tada šovė mintis, kurią iki šiol prisimenu: "senelis ruošia dirvą". Toliau keliuku ėjau pati. Kilau į tokį kalną, buvo kiek apsiniaukę. Šalia keliuko matėsi stati pakalnė. Ėjau pirmyn, ant kalno matėsi močiutės kaimynų, kurie turėjo nemažai vaikų, troba. Pro ją man reikėjo praeiti, bet nenorėjau nieko iš jų sutikti. Pakely vėl buvo mano krikšto mama su krikšto tėvu. Tai jie pajuokavo, kad va, kažkada jie juokavę, jog tų kaimynų sūnus bus mano vyru (realiai jie nėra taip sakę, tik kažkada, kai buvome vaikai, tas kaimynų sunus per vieną jų šventę vis sakė, kad busiu jo žmona), o dabar aš turiu praeiti pro tuos kaimynus. Taip lengvai pajuokavo, o aš pagalvojau, kad taip rimtai imdavau į galvą tokį juoką, o dabar užaugau ir taip lengva į tą jų juoką žiūrėti...
Sapnavau dar kažką, lyg ir mokyklą, su spalvotais slaptais užkaboriais ir koridoriais, kuriais bandėme su kažkuo ir mano katinu pabėgti. Bet čia nelabai ką atsimenu.

Ir visgi, iš šio sapno labiausiai įstrigo ta pieva, senelis ir mintis, kad jis ruošia tą dirvą.

Gal kas turite kokių minčių?

Atsibudusi jaučiu, kad tas sapnas kažką gero turėtų rodyti, bet ką - sunku suprasti... O jei kažką tokio įsimenančio sapnuoju ir pavyksta suprasti, tai dažnai žinau, kaip kokiose situacijose elgtis. T.y. jei juos pavyksta man (gana žaliai šioje srityje) suprasti, jie man padeda.

Iš anksto dėkoju už Jūsų mintis.

Sakykite, ar tikite, ar yra bent keli procentai is simto, kad sapne mires artimas zmogus gali su tavimi bendrauti?
Netekau broliuko pries puse metu (jis jaunas, dar tik paauglys), iki siol neapsakomai sunku. Atrodo, kad jis kazkur salia, tik nezmoniskai skaudu,kad negaliu pamatyt, pakalbet, apkabint.
Daznai ji sapnuoju, ir maza ir dabartinio amziaus. Ji matau, kazka kartu veikiame, stebiu is tolo, bet po tokiu sapnu neatsimenu, kad butume kalbeje. Bet per ta puse metu buvo trys sapnai, kuriuose trumpai ji temaciau. Ir aplinka budavo kazkokia nereiksminga, nejudri, tarsi fonas. Aiskiai ji matydavau ir labai aiskiai, itaigiai girdedavau jo zodzius, tariamus man.
Broliukas zuvo autoavarijoje, ivykio kaltininkas - kitas zmogus (tas zmogus teigia esas nekaltas, nemates ir pan.).
Pirmasis sapnas - kambarys, namuose, kuriuose gyvename. Brolis kaip visada visu ugiu issitieses ant sofos, ziuri televizoriu. As ieinu i kambari, labai susijaudinu ji pamacius, puolu buciuoti kojas, rankas, apkabinu ir klausiu: ,,taves gi nera, kaip tu cia? Kur tu? Kas cia atsitiko?''. O jis taip atsisuko, nukreipdamas zvilgsni i grindis (jis budavo taip atsisuka, neziuri i akis, kai nenori ko nors pasakoti arba buna susinervaves, kai nenori kad jo trukdytum ir pan.) ir sako: ,,as pats nezinau kas cia pasidare''. Jo balsas buvo toks nervingas. Tik tiek ir as pabudau.
Antras sapnas - sapnavau kad bariausi su tuo avarijos kaltininku. Verkiau ir rekiau, kad as zinau, kad jis mate mano broli. Sakiau, kad gyvenimas jam atlygins, kad jis pats ta skausma patirs kada nors. Ir staiga is kazkur isnyra brolis, aplinkos neatsimenu ar nepastebejau. Jis toks kaip dabar, ir balsas, jo zodziai labai gerai girdejosi. Jis man sako: ,,tu nebijok, as tam ... (zmogaus pavarde pasake, cia jokios mistikos, nes ta zmogu mes pazystame) dar pasisapnuosiu ar ka, nepaliksiu as dar jo ramybeje''. Ir as atsibudau.
Trecias sapnas - nepamenu ka ir kaip sapnavau, tik vel is kazkur pamaciau broli, vel toki kaip dabar. As pradejau verkti, klausti kur jis, ka veikia, kodel mes negalime jo matyti, kodel jis pas mus negrizta. Jis atsake: ,, dabar as keliauju aplink pasauli ir as grisiu'', as pasakiau: ,,tai pasiimk ir mane, as irgi noriu pas tave'', jis atsake: ,,galesiu pasiimt ir tave''. Ir as pabudau, verkdama. Sitame sapne as verkiau, jauciau kaip skauda sirdi ir kaip jo truksta. Jis dabar buvo toks linksmas sakyciau, gal net laimingas ar nerupestingas.

Man tie sapnai taip istrige, nes juose as aiskiai bendrauju su juo. Kituose as neatsimenu kad kazka kalbeciau, arba mes nekalbam, tik siaip ji sapnuoju ir jo amzius buna visoks - nuo maziuko iki dabartinio. Zinau, kai sapnuodavau senelius (as ir ju netekusi jau) tai irgi niekada netekdavo su jais kalbetis.

Gal as kraustausi is proto. Bet man beprotiskai sunku, man jo truksta. Gyvenimas suduzo ir nera ka kalbeti. Tikriausiai nesupras tie, kurie nera neteke vaiko, jauno brolio, kuri teko auginti ir pan.
Labai prasau pasildalinti mintimis apie mano sapnus. Ka jie reiskia? Tik prasau nesisaipyti, neironizuoti, nes ir taip yra begalo skaudu.

Ne keli procentai, o visas šimtas...Tavo brolis toliau gyvena, tik pasaulyje, kuriame nėra materijos. Ir būtent sapnuose jūs galit susitikti.

Dievuliau... taip norisi tiketi, kad jis tikrai ten su manim kalbasi... tik yra daug zmoniu, kurie tuo netiki... O man taip norisi jaust ta artuma, ta bendravima. Tiek mazai mes ji turejom ir jo taip reikia.
Sakau, kiti sapnai buna kitokie, bet tie keli, kuriuose jis kalba su manim kazkokie ypatingi...
Viespatie, kaip sunku gyvent...

Laba, gal galetut pakomentuot mano sapna? Labai buciau dekinga

Net nzn kaip papasakot, viskas taip realiai atrode, tarsi net ne sapnas. Ir vieta buvo ta pati, kaip ir miegam. Sapno vieta ta pati, kaip ir tikroveje - as miegu lovoj su MB, salia lovytej guli dukryte, as pabundu del kazko, kazkoks chaosas, lyg ir tyla, lyg ir kazkoks triuksmas toj tyloj, toks garsas kaip buna per siaubo filmus, kai pasiekiama kulminacija, kai kazkas baisaus turi ivykti. Kambary daugiau nieko nesimato, bet zinau, kad kazkas dar yra, ir tas baisus triuksmas, ir dukryte ima skleisti kazkokius garsus, lyg kazkas jai kazka darytu, ar lyg apsesta butu.. As kazkodel negaliu prie jos prieti, tai zadinu MB, kad atsikeltu ir nueitu prie jos apsaugoti, o jis nesikelia.. Mano judesiai sukaustyti, ir toks siaubas, as MB imu net musti, o jis vistiek nesikelia, ir toks garsas, kad jau kazkas baisaus turi ivykti, susilieja su mergaites skleidziamu garsu, as is siaubo bandau prikelti MB ir prabundu pati.. Ir prabudus lygiai taip viskas kaip sapne - dukrele savo lovytej, as su MB savo lovoj, tik nebera to triuksmo, tyla, visi miega, ir toks jausmas - aciu dievui pabudau, nes nezinia kas galejo atsitikti. Toks jausmas, lyg kol manes nebuvo, kazkas bande pakenkti, bet as sugrizau - pabudau..

Buciau dekinga uz koki komentara.
Beje panasaus pobudzio sapnas ne pirma karta. Kazkada ir sapnavau, kad guliu nakti lovoj, taip kaip ir realiai gulejau, ir kad kambarys tuscias, bet jauciu, kad jame kazkas yra, kazkas sukausto mano judesius, ir imu jausti skausma pilve ir kakle, lyg kokios tai skyles ten atsivertu, ir pabundu is siaubo, ir pabudus tas pats kambarys, guliu toj pat vietoj, viskas kaip ir sapne, tik nieko nera, ramu, visi miega, man nieko neskauda.. Tik kad sirdis dauzosi..

Sveikos, gal galetumet padeti ir pakomentuoti sapna,nes sapnininke ne labai koki paaiskinima radau.
Sapnavau kad nuo kazko begu ir pasislepiau uz smelio kalno.Prisiglaudziau arciau kad manes nepamatytu ir visas smelis ant manes!Zmones kurie mane gaude istrauke ,valo ta juoda smeli nuo manes ir sako: " Na kam tu cia taip,nereikia taip"
Neramu del tokio sapno

Nusiramink... Jam labai gerai ten ir jis mielai tau tai pasakytų...

sapnavau kad rinkausi dantu sepetuka parduotuvej ir buvo labai spalvoti jie tik nezinau kuri issirinkau... lygtai jokio ka gali toks reiksti, regis sepeti sapnuoti negerai bet cia dantu sepetukas

net beskaitydama viskas yra gerai,taip giliai nepergyvenk...nors ka as cia kalbu...suprantu tave.. geriau galvok apie gerus dalykus,net siame sapne tu pati supratai,kad jis dabar yra laimingas ir jam viskas gerai kaip ir pirmajame sapne, jis nezinojo kodel taip atsitiko ir kodel jis ten buvo-nezinomybe, taip paskutiniajame - jis tau nori pasakyti,kad dabar jau viskas susitvarke ir nebereikia taip liudeti, leisti jam eiti - "keliauti",kaip jis pats tau sake,nebelaikyk jo

o dabar tau tereikia, kuo daugiau izvelgti pliusu ir teigiamu pusiu gyvenant sia diena,vyti visas blogas emocijas,mintis salin ir eiti toliau i prieki

dziaukis tuo,kad broliukas su tavimi bent per sapnus bendrauja, ne visiems yra suteikiama tokia galimybe!

linkiu daugiau sypsenos veide, stiprybes