Kartais,,baudžiu"savo vyrą tyla{tik man atrodo,kad jam tai būna dovana,o ne bausmė} .Dažniausiai prisileidžiu pilną vonią vandens...ir plaukiu už burbulų.. tikrai padeda. ,,Parplaukusi",į problemą sugebu pažvelgti paprasčiau.
..jei supykdo tai nutylu kazkuriam laikui,kad suvirskinciau,susideliociau,padaryciau analize ir isvadas,o tada MORALAS toks kad nebekyla klausimu viskas...ramu toliau ...kazkaip neberekiu ...nes girdint savo rekima-ima juokas ...
O jau kai as supykstu tai kiekviena kart mes skiriames(bet vis neissiskiriam), paskui zliumbiu zliumbiu, dar buna kad ilgai...ilgai nesikalbu..Negaliu saves sukontroliuot, gal kada nors...ismoksiu...protingiau elgtis...