Aš kai būnu pikta tai nesugebu blaiviai mastyt, man vienodai kas ir ką apie mane pagalvos ar panašiai, man tada reikia rėkti, šaukti...mane apima isterija, o dažniausiai tai būna dėl brangiausio kaltės, o kas dar blogiau tai jis net nesiruošia nusileisti, ar patylėti, jis visada puola mane atgal, nors ir pats būna kaltas...Siaubas kai pagalvoji, geriau nepatekti tuo metu į mano akiratį...

o kai jau išsirėkiu (o tai gali trukti laaaaabai ilgai

) tada imu bliauti, bet taip garsiai kad palengvėtų, nes kitaip dar gali ilgai ilgai nepraeiti...