Pykčio išreiškimas

pas mus tas pats. Jau pradėjau skaityti literatūrą. Patarimas vienas - semkitės tėveliai kantrybės ir matykite šviesą tunelio gale. O kas belieka...

Baisiausia ka esu maciusi, tai kai mazius puole mama su zirklemis is pykcio... Vaikui buvo keli metukai, tiksliai nepamenu, dar normaliai net nesnekejo...Apie kandziojimasi, plauku rovima net nekalbu, cia tik "gelytes".
Musu maze kol kas nerodo dideliu oziu, jei pradeda rekti, tai tuoj buna pasodinama arba paliekama rekti.Bet tai buna retai, tikiuos ragu dideliu neuzsiauginsim...

Mano dukryte irgi kartais labai pyksta, pradeda mustis, kartais musa pati save. Saukia, isterikuoja, Sako, kad manes nemyli, ir kad nesu jos drauge. Labai ilgai negali nusiraminti, palieku viena kambaryje, tai ilgokai sukauja. Yra labai uzsispyrusi, daro viska savaip, kartais jau ir pati nezino ko nori Tai tada bandau tartis graziuoju nesaukti, ramiai, bet grieztai su ja kalbetis. Jei pradeda mustis tada stipriai apkabinu, ir pradeda pamazu rimti, skaiciau patarimus viename forume, ten gyd pataria kaip elgtis, labai protingi patarimai. Svarbu ir paciai tvardytis ir nesaukti, tada vaikas pajunta mamos siluma supranta, kad ji myli, ir kad jis ne vienas, visada salia yra mama. Issiverkti reikia leisti, taip isliejamos neigiamos emocijos, bet per ilgai neutesti sio proceso, stengtis kuom nors nukreipti demesi.

panasu i triju metu krize ....
as taip pat daug skaiciau, ieskojau informacijos ir forumuose, straipsniuose, knygose, mano dukrytei dar tik virs 2 metuku, bet labai ryski triju metu krize, prasidejo labai staiga, labai issigandau, puoliau lakstyt pas daktarus... labiausiai pasireiskia savarankiskumas, negaliu jos nei aprengti,nei nurengti, nei maitint, nei madyt...nieko, viska nori daryti pati, net nusprendzia ka rengsis ir ka valgys pusryciam, pati plaunasi savo indus....labai sunkus metas tevam, pageriu kartais raminanciu arbatu, o vaiko slopinti jokiais vaistais raminanciais nenoriu, taj normalus vystymosi etapas. kartais i viska paziuriu su sypsena, stengiuosi save nuolat ramint. bet nenuolaidziauju, isterijos atveju paskiriama bausmele - time out, labai geraj veikai kol kas, uzdarau kambary pasakau kai nusiramins ateisiu, paklykia max 2 min.tada beldzia i duris ir sako : busiu gera .... o kartais stengiuosi nukreipt jos demesi, jei ji ko susinervavo, as sakau ziurek kate prabego, ar siaip ka parodau pro langa, suvaidinu kad uzsigavau ar dar ka nors, labai geraj suveikia, pamirsta savo isterija ir atbega manes guosti. mamyciu fantazija juk beribe
is salies visiem atrodo islepintas vaikas, bet taip nera, niekada jos per daug stengemes nelepinti, pvz.ji niekada nesimusa, net kai labai supyksta pakelia rankyte lyg noretu suduoti bet susivaldo, nes nuolat jai kalu i galva kad mustis negalima. reikia daug daug stiprybes siuo metu, kartais su mb vakare uzmiegam kartu su ja po visu dienos ''karu'' ... kiekviena diena atsikeliu su mintimi, ka cia nuveikus, kad tik maziau ''oziuku'' butu, jei diena buna turininga, uzimta, mazylei nebelieka kada net oziuotis.

pas mus kaprizu ir netruksta, ypac jei ko neleidi ar draudi. tai tiesiog spiegia arba mato, kad spiegimas nepadeda, tai pradeda mustis. tai tokiu atveju, kur mane musa tai ir as jam i ta pacia vieta atgal, kad zinotu, kur skauda ir mamai kazkaip sureaguoja tada. paskui sakau susitaikom, tai duoda pa

Aš tai kažkaip mušti nenoriu, kad negalvotų jog taip galima Nors tikrai kartais ranka kyla, bet susitvardau. Man kol kas geriausiai padeda nekreipiant dėmesio, paklykia ir nustoja, tik kad prie žmonių nepatogu, bet ką padarysi

na ir musu angelelis nera is paciu ramiausiu. jei jau ko nori, tai butinai pasieks, o jai dar tik metukai.... megsta kandziotis, bet ko stebetis, bei as budama nescia, su vyru durniuodami, ta pati dariau . jei znybia, as ta pati jei dariau. tas pats ir su plauku pesiojimu. tik nezinau, ka daryti, kad mociutei per veida nemustu . jau toks elgiasys man visai nepatinka. na, o jei pradeda isterikuoti, nekreipiu demesio, tada kelios sekundes, ir vel vaikas ramus. bet sakau, mums dar tik metai, todel kas bus toliau, neisivaizduoju. bet ko noreti, juk ji ozeragis - su ragiukais ir turi buti

Turi močiutė pati sudrausminti griežtai dėl mušimų Ne kitaip vaikas nesupranta jog negerai kažką daro

maniškė irgi klykia ant viso namo kai supyksta išmėto žaislus,žnaibosi,mušasi stenguosi nekreipti dėmesio, bet nevisada išeina kai praeina ožiukai visada apsikabinu pasakau,kad myliu ir pabučiuoju

na pas mus lygiai tokie patys oziukai islenda, jam dabar 1m6men, bet jau dabar kai pamato kad nekreipi demesio tai apsiramina, o anksciau tik dar labiau isirekdavo jei nekreipdavai demesio tai po kokiu 15-20min rekimo paimdavau jo veida i rankas ir tyliai i ausi sakydau šššš... tik taip padedavo nuraminti dabar kazkaip ramiau isterikuoja, ir greiciau pats nusiramina, be to stengiuosi to rekimo isvengti, jei daro to ko negalima, atsinesu koki zaisla pradedu zaisti tada susidomi jis,paimu uz rankos nuvedu graziai kalbindama prie lango ar pan., ar kaip nors panasiai, aisku visiskai rekimo neisvengiam bent jau jo sumazejo. ir nebelenda kur jam negalima, kartais dar su savo rubeliais pazaidzia bet jau ir tai retai. manau su laiku ir tos isterijos isaugs jei teveliams nepritruks kantrybes

Mumu mazoji pradeda mustis, kai ko negauna. Labai laukiu, kad is to isaugtu, nes gali uztrenkti ne tik man ar teciui, bet ir seneliams, svetimam zmogui. Tiesiog kyla ranka trenkti atgal, bet bandau susilaikyti, aiskinti, kad taip negalima, negrazu. Kaip kitos mamos su tuo kovoja?

musu irgi pasimusa, bet manau, tai ne pykcio o demesio ar dar kazkokia israiska, dar dabar ir kandziotis padejo
o kartais uzeina parekimo priepoliukai, bet truputuka parekia, negauna ko nori ir aprimsta