Skaitau postus ir pagavau, jog mastau apie save
O man, o man, o man... o man nieko nepadovanojo apart kvietku - varpeliu glebio.
Nuejau pas vyra su pretenzijom: - kodel tu man nepadovanojai ziedo su briliantais?- Jis tik sumirksejo akims: - Bet tu gi nenesioji ziedu, ar tikrai nori - vilingai paklause... Susimasciau, o kokiu velniu man reikalingas ziedas

juk vyras teisus, nelabai domiuosi cackom pacackom. Atsiminiau masina: - o kodel mazinos nepadovanojai? - Tai juk turejai masina - atsako jis nieko nesuprasdamas. Beliko kailiniai, fuuuu na kodel as gyvunelius myliu...
Ech, tiek to, ziuriu jau i uzaugusi, suvyriskejusi sunu ir suvokiu, kad va jis ir yra mudvieju vienas kitam dovana. Kurios nepamesi, kuri nerudyja, nesukandeja. Gerai jau, gerai, sutinku kas metai tenkintis, sunaus gimtadienio proga, man vyro dovanotais varpeliais

Tik noriu visiem palinketi mylekite ir bukite mylimi. Nevisada masinos, briliantai ir kitos brangios dovanos atspindi tikrus jausmus ir padeka.