QUOTE(Dovanele @ 2008 11 06, 19:01)
Sveikos
Va va - ir as kazkaip susipainiojusi del temos buvau. Bet kai jau uzklydau, tai prisokdama "vargau" visa diena, kol iveikiau visa
.Ir jauciuosi nusipelniusi pasisakyti 
Tai va. Pagimdziau tris bernus, visus - naturaliai, t.y. pati, su eiles tvarka vykstanciais visais ilgais saremiais ir stumimais. Visus tris kartus - kartu su vyru iki pat galo.
Prisipazinsiu, pirma karta vyras dalyvavo gimdyme gal daugiau ir del mados, o ne is nenumaldomo poreikio. Taciau man buvo malonu, kad jis kartu su manimi pasitiko savo ateinanti vaikeli, ji pamate ir, kaip veliau paaiskejo - tai buvo vienintelis kartas ir galimybe, kai jis galejo pamatyti savo vaika ne apraizgyta med aparatura ne reanimacijoje ir gyva, nes musu pirmasis sunus po savaites mire. Sekancius du gimdymus kuriu as jau paniskai bijojau (manau, del visiskai suprantamu priezasciu) vyras dalyvavo jau ne del mados, o todel, kad jo reikejo man. Labai labai reikejo. Reikejo, kad apmalsintu mano baimes, kad priglaustu, kad leistu palauzyti rankos kaulus per ziaurius ir po 14val trunkancius saremius, kad ant kaktos uzdetu slapia ranksluosti, kad... Tai smulkmenos, bet gimdymo metu jos man sudare psichologini komforta.
O del ziauriu vaizdu gimdykloje
. Nei labai saukiau, nei kazka siuntinejau, nei kakojau, nei vemiau. Stumimo metu vyras stovejo prie galvos ir lenke man galva, tai nemanau kad kazka labai nemalonaus mate, o jei ir mate, jo tai neisgasdino
Taigi - kiekvienam pagal poreikius, o kartais - ir siek tiek pagal mada

Va va - ir as kazkaip susipainiojusi del temos buvau. Bet kai jau uzklydau, tai prisokdama "vargau" visa diena, kol iveikiau visa


Tai va. Pagimdziau tris bernus, visus - naturaliai, t.y. pati, su eiles tvarka vykstanciais visais ilgais saremiais ir stumimais. Visus tris kartus - kartu su vyru iki pat galo.
Prisipazinsiu, pirma karta vyras dalyvavo gimdyme gal daugiau ir del mados, o ne is nenumaldomo poreikio. Taciau man buvo malonu, kad jis kartu su manimi pasitiko savo ateinanti vaikeli, ji pamate ir, kaip veliau paaiskejo - tai buvo vienintelis kartas ir galimybe, kai jis galejo pamatyti savo vaika ne apraizgyta med aparatura ne reanimacijoje ir gyva, nes musu pirmasis sunus po savaites mire. Sekancius du gimdymus kuriu as jau paniskai bijojau (manau, del visiskai suprantamu priezasciu) vyras dalyvavo jau ne del mados, o todel, kad jo reikejo man. Labai labai reikejo. Reikejo, kad apmalsintu mano baimes, kad priglaustu, kad leistu palauzyti rankos kaulus per ziaurius ir po 14val trunkancius saremius, kad ant kaktos uzdetu slapia ranksluosti, kad... Tai smulkmenos, bet gimdymo metu jos man sudare psichologini komforta.
O del ziauriu vaizdu gimdykloje


Taigi - kiekvienam pagal poreikius, o kartais - ir siek tiek pagal mada

Nuoširdžiai užjaučiu dėl pirmo vaikelio

