mergiotės
Švilpa, dėl prasmės....
nesulaukiančioms gandro skyrelyje kalbama apie procedūras ir t.t. gan kvailai jaučiuosi, kai panos dalinasi patirtimi kiek kartų ką ir kaip darė.. o aš šia tema nieko negaliu pasakyt.
įlendu paskaitinėju, bet su kiekviena diena vis mažiau ir mažiau... tiesiog, nebematau prasmės, kai pati nežinau ar galėsiu ką daryt..... pernelyg sunku... kam skaudinti save? tas pats būtų žiūrėt pro langą kaip turčiai puotauja, o tu gali nebent stiklą palaižyt....
bandau atrasti kokią nors veiklą, kur galėčiau pasimiršti... sunkokai sekasi, bet...
nesu tokia stipri, kaip kad vaidinu. nesu tokia kvaila, kaip atrodau...
darausi bjauria boba, nes nebegaliu pakęst durnų klausimų... prie visų pamokymų, patarinėjimų dėl vaikų, prisidėjo klausimai:" o kaip vyras? jau dirba? ieško darbo? "... pasakai žmonėms realią situaciją, o tau į akis žiūrėdami aiškina, kad nėr taip blogai, arba guodžia kad va kitiems dar blogiau....
labai pasigailėjau pasakius vyro sesei, kad man endometriozė. ši netingėjo susirast informaciją internete. sakysit, va domisi, padės gal kuom.. taip taip, padėjo... pradėjo aiškinti man, kad nereikėjo pirkt to ano, reikėjo vaiką pirktis... ir išvis kad eičiau gydytis, juk endometriozė gali suvežėti... ir pasirodo, aš tundra nežinau, kad endometriozė pagydoma. tereikia "atsiurbimą" padaryt ir jau sveika....
žinau, kad ne mum vieniems dabar sunku. bet nuo to lengviau nepasidaro, kaip kitiems. taip išgyvensim tą taip vadinamą sunkmetį, bet praeis metai kiti... ir kas žino, gal vaikas taip ir liks svajonė... net nepabandyta pasiekti.....