Sveikos mielosios,
Atleiskit, jei tokia tema buvo, tikiuosi, kad moderatoriai apjungs. Ar teko jums susidurti su mobingu (psichologiniu teroru darbe)? Noreciau, kad pasidalintumete patirtimi ir patarimais. Nuo pat atejimo i darboviete susiduriu su bendradarbiu psichologiniu teroru (apkalbomis, intrigomis, smeiztu, bandymais irodyti, kad nesugebu dirbti savo darbo ir pan.). Pasiskusti nera kam, nes vadovybe visa tai toleruoja. As labai myliu savo darba, bet po viso sito teroro, kuris trunka jau 2 metai, as is tiesu jauciuosi nieko nesugebanti normaliai padaryti. Naujo darbo tokiu itin ekonomiskai nestabiliu metu ieskoti butu neprasmiska. Patarkim man, kaip islikti darbe ir atsilaikyti.
Labai ilgai atlaikėt sakyčiau,net 2 metus.Aš po pusmečio pareiškimą rašiau. Darbas neturi būti košmaras.Vis dėlto manau,kad reiktų kito darbo dairytis,nes priešingu atveju sveikatos problemos atsiras,o suraminančiais pastoviai gyventi irgi ne išeitis.
Dar pastebėjimas-kaip galima mylėti savo darbą,kai toks teroras aplinkui,kažkokia nesveika meilė.Man geras darbas -tai pirmiausia tas kur geri santykiai su bendradarbiais, o visa kita jau antroj vietoj.
Dar pastebėjimas-kaip galima mylėti savo darbą,kai toks teroras aplinkui,kažkokia nesveika meilė.Man geras darbas -tai pirmiausia tas kur geri santykiai su bendradarbiais, o visa kita jau antroj vietoj.
QUOTE(Dileta @ 2008 11 07, 13:32)
Labai ilgai atlaikėt sakyčiau,net 2 metus.Aš po pusmečio pareiškimą rašiau. Darbas neturi būti košmaras.Vis dėlto manau,kad reiktų kito darbo dairytis,nes priešingu atveju sveikatos problemos atsiras,o suraminančiais pastoviai gyventi irgi ne išeitis.
Dar pastebėjimas-kaip galima mylėti savo darbą,kai toks teroras aplinkui,kažkokia nesveika meilė.Man geras darbas -tai pirmiausia tas kur geri santykiai su bendradarbiais, o visa kita jau antroj vietoj.
Dar pastebėjimas-kaip galima mylėti savo darbą,kai toks teroras aplinkui,kažkokia nesveika meilė.Man geras darbas -tai pirmiausia tas kur geri santykiai su bendradarbiais, o visa kita jau antroj vietoj.
Man irgi geri santykiai darbe yra svarbiausia, net mylimiausio darbo negalėčiau dirbti tokioje aplinkoje. Norėjau dar paklausti autorės, o kodėl bendradarbiai taip elgiasi? Ar tai vyksta tik su Jumis ar visi nusiteikę vienas prieš kitą? Galbūt ten labai didelė konkurencija?
jei sis darbas patinkA, vertetu paieskoti analogisko kitoje imoneje.
Man patinka mano profesija, kazkuo kitu saves neisivaizduoju. Nemanau, kad esu kazkuo isskirtine. Tiesiog nuo pat pradziu nepritapau - visu pirma isivaziuoti naujam darbe sunkiai sekesi, nes niekas nepadejo, atvirksciai - kenke. Siaip ne taip pati kapanojausi. I intrigas ar apkalbas nesileidau. Taip ir tapau kitokia nei visi.
Papildyta:
Konkurencija darbe didele, nes nuo jo kieko priklauso atlyginimas.
Papildyta:
Konkurencija darbe didele, nes nuo jo kieko priklauso atlyginimas.
Tema buvo tokia. Ar bandėte skaityti, ten patarimų nemažai.
Jeigu jūs kenčiate ir jums gerai, nevertėtų skųstis. Reikia mažiau skųstis ir aimanuoti, o keisti darbą. Iš jūsų šaiposi, rėžete jam atgal, kad taip nedarytų.
Jeigu jūs kenčiate ir jums gerai, nevertėtų skųstis. Reikia mažiau skųstis ir aimanuoti, o keisti darbą. Iš jūsų šaiposi, rėžete jam atgal, kad taip nedarytų.
QUOTE(Darida27 @ 2008 11 07, 16:51)
Atsikirsti jau bandziau, bet tai sukelia tik juoka.
Papildyta:
Jeigu galit, patalpinkit nuoroda i jau buvusia tema, nes negaliu jos rasti. Aciu.
Papildyta:
Jeigu galit, patalpinkit nuoroda i jau buvusia tema, nes negaliu jos rasti. Aciu.
Tai ir jūs nusijuokite, kai jums kas nors rėžiama
Na, iš tikro, nėra lengva, bet jei darbas patinka, ištvėrėte du metus, ir dar ruošiatės tverti, tai kas trukdo pamažėle ieškoti kito panašaus darbo? kodėl manote, kad tai būtų beprasmiška? Sveika atmosfera darbe yra labai svarbi, o tokia, kaip jūs sakote, gali kenkti netgi tiesioginiam darbui..
Viskas yra svarbu. Nebūtina su visais bendradarbiais bičiuliautis, juk dirbti einame, o ne liežuviu taukšti
Ai, dar. Tie pasakymai ,kad iš jūsų juokiasi, kai atsikertat, kenkia jums, skamba labai infantiliai, Jūs ką, nesuaugusi moteris? Negalite už save pakovoti?
QUOTE(Dileta @ 2008 11 07, 12:32)
Man geras darbas -tai pirmiausia tas kur geri santykiai su bendradarbiais, o visa kita jau antroj vietoj.
Viskas yra svarbu. Nebūtina su visais bendradarbiais bičiuliautis, juk dirbti einame, o ne liežuviu taukšti
Ai, dar. Tie pasakymai ,kad iš jūsų juokiasi, kai atsikertat, kenkia jums, skamba labai infantiliai, Jūs ką, nesuaugusi moteris? Negalite už save pakovoti?
QUOTE(sare @ 2008 11 07, 18:11)
Na, iš tikro, nėra lengva, bet jei darbas patinka, ištvėrėte du metus, ir dar ruošiatės tverti, tai kas trukdo pamažėle ieškoti kito panašaus darbo? kodėl manote, kad tai būtų beprasmiška? Sveika atmosfera darbe yra labai svarbi, o tokia, kaip jūs sakote, gali kenkti netgi tiesioginiam darbui..
Viskas yra svarbu. Nebūtina su visais bendradarbiais bičiuliautis, juk dirbti einame, o ne liežuviu taukšti
Ai, dar. Tie pasakymai ,kad iš jūsų juokiasi, kai atsikertat, kenkia jums, skamba labai infantiliai, Jūs ką, nesuaugusi moteris? Negalite už save pakovoti?
Viskas yra svarbu. Nebūtina su visais bendradarbiais bičiuliautis, juk dirbti einame, o ne liežuviu taukšti
Ai, dar. Tie pasakymai ,kad iš jūsų juokiasi, kai atsikertat, kenkia jums, skamba labai infantiliai, Jūs ką, nesuaugusi moteris? Negalite už save pakovoti?
Na, siais laikais jau su darbais sunkoka
Bet kita vertus - is tiesu, kaip sunku dirbtitokiame kolektyve, kur jeigu nepritapai (neliezuvauji, nesmeizi ir t,tt.) tai tada tampi didziausiu priesu
Nereikia man aiskinti, kad isdraskius aplinkiniams viena karta akis - situacija pasikeis. Paziureciau, kaip Jus isdraskytumet akis kokiam vyr. ....., kuris uz jus 30 metu vyresnis, ir kuriam Jusu sokinejimai tik juoka kelia. As bandziau ir po viena patyliukais kalbetis, klausiau, kas ne taip. Jei darbo rezultatai netenkina - sakykit. Atrodo, kad kai kalbi asmeniskai, viskas tvarkoj, galva linksi, sypsosi. Apsisuka - ir vel tas pats. Siaip noreciau, kad atsakymus rasytu isgyvenusios panasia situacija. Teoriski patarimai (keisk darba, kovok uz save) - man nenaudingi.
Papildyta:
Dar, tarkim bandziau gerintis, normalizuoti santykius. Viena diena prikepiau sausainiu ir atnesiau prie kavos. Prie ju praktiskai niekas neprisiliete, o viena kolega pareiske,"nevalgysiu, nes nezinau, gal tu cia mus nunuodyti nori".
Papildyta:
Dar, tarkim bandziau gerintis, normalizuoti santykius. Viena diena prikepiau sausainiu ir atnesiau prie kavos. Prie ju praktiskai niekas neprisiliete, o viena kolega pareiske,"nevalgysiu, nes nezinau, gal tu cia mus nunuodyti nori".
QUOTE(Darida27 @ 2008 11 07, 19:43)
Siaip noreciau, kad atsakymus rasytu isgyvenusios panasia situacija. Teoriski patarimai (keisk darba, kovok uz save) - man nenaudingi.
Mano kolegė buvo labai panašioje situacijoje. Jos skyrius ją tiesiog pietums kasdien valgydavo. Baisu žiūrėt būdavo, kokios paskalos net iki mūsų ateidavo, nors matėsi, kad moteris tikrai neverta jų. Tyli tokia, vargingiau gyveno - užtat ir pasijautė bendradarbiai viršesniais. Ji dirbo stropiai, praleisdavo pletkus ir užgauliojimus pro ausis, bandė kalbėtis gražiuoju su visais, manė, kad geru darbu užsitarnaus pagarbą, bet labai apsiriko.
Darida, jei per 2 metus tokie dalykai nenurimo, nei dabar, nei ateityje tikrai niekas nepasikeis. Nemanot? Todėl tas, Jūsų nuomone, teorinis patarimas pakeisti darbą yra vertingas. O kai kuriais atvejais - netgi vienintelis.
Arba tapkite vadove, Jūsų dar labiau nemėgs, bet bent jau apkalbinėti privalės atsargiau.
Papildyta:
QUOTE(Darida27 @ 2008 11 07, 19:54)
Dar, tarkim bandziau gerintis, normalizuoti santykius. Viena diena prikepiau sausainiu ir atnesiau prie kavos. Prie ju praktiskai niekas neprisiliete, o viena kolega pareiske,"nevalgysiu, nes nezinau, gal tu cia mus nunuodyti nori".
Leiskit atspėti - ta kolegė taip pareiškė girdint kitiems bendradarbiams? Bandos jausmas gajus kolektyve, kol vadovybė nesusimąstys, praras ne vieną gerą, kažkuo išrankiesims kolegoms neįtikųsi, specialistą.
