Autistukai 3

kai vaikas pripranta prie tos rutinos, kad turi eiti dirbti, jam nebereikia jokių atlygių ir jis tikrai su dideliu noru ateina dirbti ir pyksta, kai su juo nedirbi. Tėvų pareiga atrasti tuos paskatinimus, kad vaikas norėtų eiti dirbti. Negi mes į darbą visada einame su malonumu? žinoma, būna ir jiems tokių dienų lyg tyčia, kad nesinori nieko daryti tuomet terapeutas, atsižvelgdamas į tai, skiria lengvesnes užduotis ir pan...



kaip tai ne? ABA metodas paremtas teigiamais paskatinimais.
Citata iš mano bakalauro:
"Taikomojo elgesio analizė (toliau TEA, angl. – Applied Behaviour Analysis) – tai mokytino elgesio teorija, kuri veda į naujus įgūdžius. Tender (2007) nurodo, jog gali pasirodyti keista, kad yra minimas elgesys, kai kalbama apie mokymąsi kalbėti, žaisti, gyventi prisitaikius visuomenėje. Tačiau yra manoma, kad bet kokį elgesį galima išmokti."...
"Visą TEA galima suskirstyti į kelias mokymo strategijas: atskiro bandymo treniravimas, pozityvus pastiprinimas, įvirtinimas, mokymas ir mokymasis, uždavinio analizė, elgesio valdymas.
- Atskiro bandymo treniravimas (angl. Discrete Trial Training). Pasak Tender (1999), tai viena iš veiksmingiausių ugdymo forma autistiškiems vaikams ugdyti. Maurice, Green, Luce (1996), Tender (1999), Maurice, Green, Foxx (2001), Siegel (2003) nurodo, jog, kiekviena pateikta instrukcija, veiksmas, iššaukia, sulaukia reakcijos, atsako. Pvz.: duodama vaikui aiški ir trumpa užduotis: „Rask tokį pat“. Vaikas, išgirdęs instrukciją, atlieka tam tikrą veiksmą. Kiekviena instrukcija yra pateikiama taip, kad vaikas galėtų ją įvykdyti. Kiekvienam vaikui yra sudaroma individuali programa, kuri reikalauja intensyvaus mokymo, kad vaikui nebūtų nuobodu.
- Pozityvus pastiprinimas (angl. Positive Reinforcement). Tai yra pagrindinis skiriamasis faktorius, veikiantis visą žmonių elgesį. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas individas jaus malonumą ar pasitenkinimą už skirtingus dalykus. Tender (2007) mini, jog geras TEA terapeutas nuolat kontroliuos ir įvertins mokymo kokybę, todėl, kad atlygis už gerai atliktą užduotį ar tinkamą elgesį bus kaip užtvirtinimas vaikui, jog jis pasielgė teisingai. Maurice, Green, Luce (1996) pabrėžia, kad pradžioje vaikai, turintys autizmo sindromą, negali patirti tokio pat atlygio ir malonumo už tam tikrą veiklą, kaip tai daro normaliai besivystantys vaikai. Pasak Maurice, Green, Foxx (2001), TEA pakeičia stebėjimą, supratimą ir tuomet padaro pasiekiamus dalykus, kurie ištiktųjų skatina kiekvieną vaiką sistemingai, laiku ir reikšmingai. Todėl pats mokymas tampa teigiamu atlygiu ir kelia pasitenkinimą. Maurice, Green, Luce (1996), Tender (1996), Siegel (2003) teigia, kad per juntamą atlygį, vaikas pajunta žmogiško bendravimo prasmę ir pasitenkinimą. Vaikai, turintys autizmo sindromą ir ugdomi taikant TEA, dažnai tampa aukštos motyvacijos.
TEA kelia vaiko motyvaciją, nes:
a) kai vaikas atsako teisingai, jis gauna atlygį;
vaikams yra pateikiamas tiks toks atlygis, kuris jiems patinka;
c) atlygio dažnumas priklauso nuo kiekvieno vaiko."



deja, bet esu pasirašiusi sutartį su ISAD ir negaliu šių užduočių platinti



kai kurios užduotys ir ABA yra daromos pasitelkiant žaidimus o ar kas galėtų dirbti pagal ABA aklai jos netaikydamas, tikrai nžn



užduotis tikrai įmanoma koreguoti, tariantis su programos vadybininkais iš savo patirties tikrai turiu nemažai pavyzdžių, kur konkrečią užduotį šiek tiek pakeitėme, atsižvelgdami į tėvų rekomendacijas



Tender tikrai nurodo, kokias užduotis skirti, bet jos visada aptariamos su tėvais, klausiama, ko būtent jie nori, kad vaikas mokytųsi, kas jam reikalingiausia ir t.t.



manau, kad tėvai patiria didesnį stresą nei vaikai tėvų akimis žiūrint, visada viskas atrodo baisiau, nei vaikams
Papildyta:


dėkui, būtinai paskaitinėsiu

Tai va, kad efektyvaus atlygio radimas yra tevu pareiga... Jeigu tevai butu rade rakta i autistuku motyvacija, tai dauguma ju tikrai nesusidurtu su tokiomis problemomis kaip susiduria.



Cia tikriausiai delto, kad ISAD yra neformaliai komercine organizacija ir medziagos isplatinimas butu tolygus pinigu praradimui. Antraip tikriausiai visi galetume internete rasti tas uzduoteles pagal savo poreikius.



Niekas neklausinejo ir niekas nesitare. Tose vietose, kur as maciau problemas - buvo kelios uzduotys. Bet jos buvo tikrai geros uzduotys. Visos kitos uzduotys buvo tipiniams autistiskiems vaikams, bet visiskai neaktualioms butent mums. O vat to bendradarbiavimo su tevais labiausiai mums ir reikejo.

Nu bet baigiant diskusijas, tai as manau jog tikrai tai yra labai reali ir intensyvi pagalba vaikams su autistiskais sutrikimais vien jau todel, kad vaikui yra skiriama tiek daug individualaus demesio, ko neimanoma gauti is niekur: nei is logopedu, nei is VRC nei is darzeliu.

Karamba arba kiti, kas su tuo susidure, norejau paklausti, gal galetumet patarti, kaip ugdyti vaiko girdimosios kalbos demesio sutelkima? Na kad ir is savo pedagigines paprastos praktikos arba kaip tai dirbama per ISADo uzduoteles? Kokias jam duoti uzduoteles ir nuo ko pradeti?

Maniskis nesugeba susikaupes isklausyti istoriju arba pasakeliu net jeigu jos ir trumpos. Tas nesugebejimas isklausyti atsiliepia ir per nesugebejima susikaupti, kai jam darzelyje aiskinamos uzduoteles arba zaidimo taisykles.
Su kalbos suvokimu pas mus rodosi viskas tvarkoje.

Karamba, nu viskas teisingai su tuo bakalauriniu darbu. Tiesiog pagal ABA tėvelį Lovaas:
"You see, you start pretty much from scratch when you work with an autistic child. You have a person in the physical sense—they have hair, a nose and a mouth—but they are not people in the psychological sense. One way to look at the job of helping autistic kids is to see it as a matter of constructing a person. You have the raw materials, but you have to build the person."—Ivar Lovaas, 1974

Taip, ABA gali išmuštruoti autistuką elgtis taip kad niekam neužkliūtų. Ir pasak tų pačių Green, Foxx, (kitų neskaičiau), čia labai veiksmingos įvairios bausmės. Berods Foxx drausminimui mėgsta taikyti netgi elektrošoką. Ir nėr čia ko gėdytis, juk tai tik fizinis kūnas iš kurio reikia nulipdyti žmogų...

ABA yra didžiulė industrija, nešanti milžiniškus pinigus. Netgi bandoma pateikti ją kaip gydymo, o ne ugdymo metodą.
Man nepatinka kategoriškas ABA teigimas ir narių religinis įtikėjimas, kad ji vienintelė yra gera.

Karamba, paskaityk suaugusių autistų, kurie vaikystėje apturėjo ABA, nuomonę.


Atsiprašau, jei nuskambėjau piktai. Aš tik už viešumą

Na dėl ISADD ir aš sutinku kad ten labai jau komercija kvepia.Toks jausmas kad kažkas bando pelnytis iš vaiko sutrikimo, nes asociacijos įstatuose kur nepasisuksi visur kalbama apie pinigus. O gal kas žinot kas apmoko žmones kauno abilitacijos centre,nes ten irgi taikoma ABA terapija. Tik kiek paskaiciau ten nera jokiu terapiautu ,vadybininku ir t.t

ABA yra didžiulė industrija, nešanti milžiniškus pinigus.

Dar siandien pasitikslinsiu, bet jei neklystu Australijoje ABA yra nemokamas mokslas, t.y. tevai neturi moketi, jei nori , kad su juo vaiku butu dirbama, uz sia programa, kaip ir uz bet kuria kita mokymo programa atlyginimus moka valstybe... (cia vel musu ,,superines" svietimo sistemos spraga) ir cia tik pas mus kainos tooooookios.

Labas,

O aš skaičiau kaip tik Amerikoje už ABA mokama dar brangiau nei Lietuvoje. Nemokamų paslaugų niekas negauna. Vienas iš tėvų irgi turi būti su vaiku nedirbti, nes kitaip nespėja ugdyti vaiko.

Čia apie tai kiek JAV kainuoja auginti ir ugdyti autistą. http://edition.cnn.c...html#cnnSTCText

Amerikoje taip pat galima gauti kompensaciją iš valdžios už ABA.
Ir tas dabartinis bumas dėl siekimo, kad draudimas dengtų ABA terapiją... nieko nesako?
ABA valdytojai tokie įtakingi, kad valdžia jiems visur jungia žalią šviesą ir net finansuoja iš savo kišenės.

Kai vaika ištinka nelaimė tai gali viska atiduoti,bet kodel reikia mokėti už tu pačių terapiautų apmokymą, arba pvz ; buvo parašyta įstatuose taip, kad jeigu psicho logui dėl vako reiks atskrist iš kitos šalies tai aš turiu apmokėti jo visas išlaidas ir dar apnakvyndit,manau kad tai visiškas absurdas.

visiskai sutinku kad tai apsurdas, o kas ka gali pakeist? aisku, butu visi specialistai reikiami vietoje daug pigiau viskas kainuotu, bet kad ner... ir kol nebus tol reiks moket...

Nu taip tokia jau padėtis lietuvoje,tikriausiai kol tokiu vaikuciu tevai nasusivienys ir neprades is valdžios reikalaut kad ji ka nors pradetu daryt tai ta situacija lietuvoj tokia ir liks.Nes pas mus nera nei jokiu centru tokiem vaikam kur juos galetu lavint nei specialistu kurie galetu su musu vaikais dirbti.Atrodo kad valstybei tokie vaikai neegzistuoja, kai pagalvoji tai verkt norisi.

Mūsų valstybėje ne tik tokie vaikai neegzistuoja, bet ir suaugusieji, jie nuskriausti dar labiau. Nes autizmas Lietuvoje tik vaikiškas sutrikimas. Kas laukia mūsų vaikų kai jie užaugs?