Autistukai 3

o anksčiau protinio sutrikimo nebuvo?
Mano sūnui autizmas pats sau, be protinio sutrikimo


taip, mano sūnui taip nutiko. Tiesa, labai anksti - kai jam buvo vos pusantrų. Jo kalbos raida vystėsi, progresavo normalia eiga, t.y., jis tarė skiemenis, garsus, pakartodavo trumpus žodžius - mama, ačiū, čia ir t.t. Bet vieną dieną ėmė ir nutilo. Tiesiog nutilo. Žinoma, dabar lyginu jo ankstyvą kalbos raidą su jo broliuko (dabar jam pusmetukas) raida - visiškai kas kita. Čia vaikas ir guguoja, ir skleidžia įvairiausias nuotaikas, garsus. Pirmasis gi labai menkai čiauškėdavo, tačiau netylėjo. O po užtilimo vėl pradėjo kažką lementi tik šią vasarą, beveik 3 metų būdamas. Tiesa, jis negali ištarti ir nervinasi girdėdamas duslias priebalses - š, č, ts, pš ir t.t. Tad jo "žodynas" labai skurdus. Taip pat jis negali susieti kalbos su veiksmu, pvz., pakviesti, parodyti pirštu ir t.t., kitoks pas jį mąstymo modelis galvoje, dar nesugebėjau iki galo jo perprasti, tad vis dar išlieka sunkumai



Maniškiui visada šuneliai ar katės buvo giliai vienodai, ir namų gyvūnas jo pasaulėlyje neegzistavo niekad. Tačiau dabar nežinia iš kur atsirado paniška baimė jiems

Jei nereaguoja, tada nesvarbu ka laikysite, ziurekite kas patiems labiau prie sirdies (asmeniskai man labiau patinka sunys, tik jiems reikia daugiau demesio ir laiko, todel kate laikyti patogiau). Tegul namie gyvena nesvarbu koks gyvunelis, kada nors prades i ji kreipti demesi, o suniukas savo meilumu gal ir ras kelia i vaiko sirdi. Tik sunys is prigimties yra ikyroki - nori zaisti, draugauti, o autistiskus vaikus toks ikyrumas gali erzinti. Bet gal taip ir geriau - mano jaunesnis sunus savo ikyrumu pradzioje labai erzino vyresneli, o veliau tai isejo i nauda - jis tiesiog neturejo kitos iseities, kaip pradeti bendrauti Ir suni kai parsineseme, pradzioje visai nenorejo prie jo net liestis, o paskui atrado, kad su juo galima zaisti, ir apsiprato po truputi

O jums Rita kaip VRC tikrino ar yra protinis atsilikimas ar ne? Mums atlikus ivertinima lygtais sake dar anksti spresti kazka nes mazas dar. Minejo kad smulkioji stambioji motorika, vaizdine atmintis gera del to pa kol kas atmete protini atsilikima, nors dar isvadu neskaiciau eisiu penktadieni atsiimti. Tai neaisku ko ten bus prirasyta. O taip sirdis virpa

Rita o jus turite antra broliuka? Kazkaip galvojau kad sesute. Na as kai luginu vyresneli su dabar 5 men broliuku ir skirtuma matau: kalbinamas sypsosi, yra akiu kontaktas, mato save ir mane veidrodyje kai kalbinu pro veidrodi sypsosi. Seka suaugusius akimis. Vyresnelis dar dabar neziuri i save veidrodyje o ir maziukas kai budavo tai veidrodyje atspindi nuo lempos tik matydavo. Taciau nepaneigsiu buna tokiu periodu kai kirminelis grauzia ir manau kad neviskas gerai. Antrasis broliukas neramiai naktim vis dar miega , buvo periodas kai nuo triju iki 3,5 menesiu mazai ka kalbejo, nors dabar jau ciauska tikrai nemazai o dar daugiau kai pirstukai burnoj jau ir skiemenukus bu-bu, isgirsti galima. Na laikas parodys o jis taip letai slenka ech ...

Tu tik atsipalaiduok, ir niekur neskubek. Negerai taip nerimauti, nes tavo nerima vaikai jaucia, ir nors nesupranta kas ir kaip, jiems negera kartu su tavim... Megaukis kiekviena diena, kiekviena akimirka, praleista su vaikais, ir nesuk galvos del visokiu pozymiu - dabar tikrai per anksti ka nors spresti, o kai ateis laikas, tada ir pamastysi ar viskas gerai Siaip tai tikimybe nedidele, kad ir jaunesnysis tures ta pati sutrikima kaip vyresnysis, todel nepergyvenk Svarbiausia - nesijaudint ir gerai maitintis

na, vertinimo metu jam vertino ir tyrė visas sritis, tame tarpe ir protinio sutrikimo tikimybę. Kol kas atmesta. Vasarį juk mums stacionaras, tad žiūrėsim kaip čia bus Tik va nelabai supratau neįgalumo komisijos sprendimo. Buvo kalbėta vis apie lengvą laipsnį, o skirtas - vidutinis. Reikės teirautis, kodėl taip atsitiko. Gal jie įvertino kažkaip prasčiau, negu mes čia įsivaizduojame

Taip, turime broliuką. Dabar jam pusmetis. Aišku, mamyčiukas kaip reikiant, tačiau raidos skirtumas - akivaizdus. Domisi žaislais, žaidimais, šypsosi, kalbinamas atsiliepia, į vieną tašką nežiūri, ramiai ilgai sėdėt vienoj vietoj tikrai negali, domisi absoliučiai standarniais dalykais, ne kažkuo ypatingu, neturi keistų įpročių, mėgsta švelnumą, jam reikia kontakto, akys staigiai fiksuoja judesį, objektą, guguoja, šūkauja, reiškia emocijas, labai domisi vyresnėliu, tiesiog klykia iš malonumo būti šalia jo Aišku, viskas dar tik prasideda, tačiau jau dabar patiriu nepatogumų, kurių išvengti dar neturiu įpročio. Tarkim, kontroliuoti tam tikrų daiktų pasiekiamumą. Na, niekada mano vyresnėlis nei lindo kur, nei griebė iš rankų ar nuo stalo, nei domėjosi stalčių turiniais ar pan. Tad mama būti reikia mokytis iš naujo. Dabar esu autistuko mama, sunkų kelią nuėjau, kol išmokau, įsiprogramavau elgesio su juo modelius. Dabar vėl reikia mokytis iš naujo. Šįkart, būti universalia mama - autistuko ir paprasto vaikiuko. Nelengva, vienok

O jums i neigalumo komisisja reikejo vaikuti vestis ar uzteko VRC isvadu? Kazkaip laukia sitas etapas ir nelabai zinau kas ir kaip.

Na nezinau vis imu nerimauti del mazelio va kas liecia zaislu domejimusi taip siaip sau. Neurologe ir minejo kad prastogai ciupa. Vezimelyje tyrineja pakabintus zaisliukus sukioja juos, taciau kai paduodu priesais barskuti dar taip pagalvoja ar imti ar ne o nevisada ir susidomi. Po lankais paguldzius ir kazkaip nepuola jais dometis. Nors akiu kontaktas yra ir kalbinamas sypsosi ir krykstauja taciau kartais ir pasaudo zvilgsniu kai i ji ziuriu, taciau pagavus zvilgsni visada nusijuokia. O dar ir su vartymusi prastokai nors jam jau sia savaite penki menesiai bus. Tai dabar lankom masazus tikiuosi situacija pagere s.
Na as kai savo sunelius paguldau ant lovos viena salia kito tai vyresneliui ne motais maziukas, o mazius tai stebi apziurineja ir stebi vyresneli, na nezinau gal ir viskas gerai gal cia as jau perdetai i viska ziuriu.

Rita kiek suprantu jusu vyresnelis nera hyperaktyvus jei taip nesidomi nei stalciais, nei nuo stalo. Mano tai priesingybe jei tik pavyksta i stalciu ilisti tai viskas isvesrsta nuo stalo viskas nusluota, i cukrine lenda viska traukia tik speju gaudyti.

Dar mamytes norejau pajklausti gal kokia literatura zinot del uzsiemimu su autististiskais vaikuciais. Domintu ivairios uzduoteles pagal vaiku amziu. Darom uzsiemimus kasdiena ir jau kazkaip issisemiau, rusiuojam spalvas, formas veriam kamuoliukus, kaladeles, segiojam segtukus pagal spalvas, piesiam bet kazkaip norisi ivairesnes veiklos tai vis mastau kur cia ko pasiskaitinejus.
Bandom dar imitacinius zaidimukus zaisti (stumdom masineles, veziojam zveriukus, glostom zaisliukus, mylu mylu darom), taciau sunkiai su tokia veikla mums sekasi.

na, padrasinot, einu i pifo puslapi, koki maza miela kad ir misruniuka pasiimsim, ziuresim kaip seksis.
maniskis su tais gugavimais, tai kaip kokia diena, kartais, zaidzia vienas ir tyli, o kartais nesa zaislus, kamuolius, zyzia, nori demesio ir prasosi ant ranku (atsistoja salia, ir rankas aukstyn iskelia)...
ant dienu, buvo toks nutikimas, visa diena vaiksto ir sako "aaatiui" "aaaatsu", galvoju kas jam, pasirodo jis aciu sako bet aisku, tik kad girdi daznai ta zodi, ka reiskia tas aciu, nesupranta...
sian eisim maudytis, jauciu vel su rekimais...

Ne, į neįgalumo nustatymo komisiją vaiko nereikėjo, bet reikėjo į poliklinikos komisiją (tą, kuri ruošė dokumentus). Plius, reikėjo apeiti keletą paskirtų daktarų, ale klausos ir t.t. Visus dokumentus rengė ir vaiką tyrė psichiatrė. Taip pat reikėjo važiuot į kažkokia psichologinę ar tai psichiatrinę tarnybą, kurioje buvo vaikas irgi apžiūrėtas ir išduota pažyma darželiui, kad mums būtų skirtas logopedas išimties tvarka. Šiaip, popierizmo ir lakstymo tai nemažai

Dėl mažiuko, nesiūlau šitaip stipriai nerimauti iš anksto. Kažkuriuo metu ir aš labai įtarinėdavau, tačiau pastebėjau, kad ėmiau matyti tai ką noriu matyti, o ne tai, kas yra iš tiesų. O iš tiesų, vaikutis sveikas. Ir jūsiškis sveikas, neabejoju tuo!

Noriu pasidžiaugti....Vakar Matas rašė lietuvių kalbos diktantą maždaug puslapio apimties ir padarė tik 2 klaidas, vietoje ų parašė ū raidę.Aš jam buvau pažadėjusi duoti pinigų, tai ir pasistengė vaikas .

Džiaugiuosiu už jus Atėne. Vaikas ir pats tikriausiai laimingas buvo.

Nu super gabus jusu vaikis Atene. O kiek jam metu ?

Su gabumais, tai kaip čia pasakius...Jam 10 metų, bet jam kiekvieną veiklą reikia motyvuoti.Pasakiau, kad duosiu pinigų, tai galvojo, taikė taisykles ir rašė.Dažniausiai jis privelia daug klaidų o šį kartą nusprendė jų nedaryti .Man labai neramu dėl tokių jo pasakių,man atrodo, kad aš esu kaip ir ne iš mūsų šeimos, aš kažkoks kitoks,aš ne taip maitinuosi.
Ar jūs esate kalbėjusios su savo vaikais, kad jie truputį kitokie?