Autistukai 3

Klausyk, bet jei jis jau kalbejo, ir cia ne fizines kliutys kalbai, bet psichologinesir pan., tai gal dar yra vilties? Mano sunus gal iki 5 klases apart "taip" ir "ne" beveik nieko nesakydavo. Reikalai smarkiai pasistumejo, kai isigijom katyte, kuria jis be proto myli (jis pats tos kates norejo), ir isigijom kompiuteri - pirmiausia pradejo kalbeti apie kate ir kompiuteri, o paskui ir apie visa kita. Dabar net nepanasu, kad kazkada jis nenoredavo kalbeti - kalba visai normaliai. Aisku, kalbos turtingumu pasigirti negalime, bet puikiai pasako ka galvoja, jaucia, svajoja, ko nori ka mato - viska, ka kalba bet kuris kitas zmogus. Tik reikia duoti laiko vaikui. Ir duoti tai, ko jo sirdele geidzia, kad ir kaip tai kartais nepatinka patiems teveliams - as irgi kates nebuciau laikiusi, jei ne sunus, nes esu alergiska katems Bet sunus juk svarbiau uz mane, ar ne Stebek savo maziuka, gal pastebesi, kad jis kazka megsta ypatingai, ne taip, kaip eilini daikta - gal lektuvelius megsta, gal masinytes, gal triusiukus, gal suniukus, gal dar ka nors. Pradziai nebutina viska pirkti ir tempti i namus - nuvesk i kokia masinu ar lektuvu paroda, pasirodyma, nueikite i sunu paroda (jei megsta sunis, o ne ju bijo), i zoologijos soda. Aplamai gyvoji gamta ir technika - dvi autistuku silpnybes, kiek pastebejau. Kai atrasi kas jo sirdelei padeda atsigauti, tada sudaryk salygas tuo uzsiimti namie - konstruopti lektuvus, priziureti koki gyvuneli... Gal akvariumas jam patiktu? Zodziu, stebek vaika, siulyk jam kuo daugiau ivairiu uzsiemimu ir atrask ka megsta. O paskui apie tai kalbekite, ta darykite kartu, ir po truputi gal vaikui sugris noras kalbeti?

Diskutuoju šioje temoje, nes pažįstu tokią vieną vaikiuką...
Dbar jau po paskutinio apsilankymo VRC jam šalia lengvo autizmo buvo diagnozuotas ir protinis atsilikimas...
Ar yra dar kam nors panašiai?
ar tai reiškia,kad tiesiog savo laiku buvo pražiopsotos vaiko galimybės....

Čia tai paguodei Linabalt Neitiketina, kad taip velai pradejo kalbeti ir taip greitai vejasi kitus.
Pastebejau tik kad ju nieko negalima ismokyti ir priversti daryti anksciau laiko. Pvz mokiau apsirengti, nusirengti, tai iki nuprotejimo kasdiena o rezultato jokio. Nu galvoju kas gi bus su tuo mano vaikiu... Atejo laikas, pats apsirenge, atejo pasirodyti : ). Tas pats su valgymu, sisiuko darymu. Tai gal jis kada nors priaugs iki to snekejimo...
Jo, bandysiu dazniau kompiuteri jam duoti, nes siaip retai duodam, gaila buvo kad ka istrins, sugadins. Is gyvuneliu jis irgi turejo labai mylima katyte pas mociute. Tada dar visai mazas buvo. Pries kelis metus radom suvazineta ant kelio. Keista, bet jis ja atsimena ir dabar, - turim filmuku kompiuteryje is tu laiku, tai jis pastoviai ziuri filmuka kur jis zaidzia su ta katyte, rodo pirstuku ir bando pasakyti. Tik neiseina vel.

Pabudimas atsirado tada kai susirupinau, jog su mano vaiku kazkas negerai ir "ateis laikas ir kalbes" patarimai jau nebetinka. Tuomet sulauzeme esama rutina (iki tol jis augo su mociute, viskas buvo iprasta: atsikelia, pavalgo, i parduotuve, i lauka, miegoti ir pan...). Nuvedeme i darzeli, pradejome lankyti logopede, pradejau naudoti logopedes metodus namie, rodyti jam knygutes, skirti daug laiko ir demesio, dar homeopatinius zirniukus nuo raidos gereme. Taigi paciam pabudimui reikejo minimaliai pastangu, bet pasivijimui tai reikia nemazai pastangu.

Mano sunus mokejo kalbeti ir anksciau, nors ta kalba ir labai primityvi buvo, tik jis visiskai NENOREJO kalbeti - pasakydavo ka nors TIK kai pats panoredavo, o jei nenori - gali per galva verstis, neispesi nei zodzio O paskui atejo momentas, kai prasdejo po truputi kalbeti daugiau, daugiau... dabar jau net nebesitiki, kad kazkada toks nekalbus buvo - mokytojai mokykloje atkakliai bande pripaisyti jam protini atsilikima, tik IQ tesatai rode ka kita - intelektas buvo normalus, kuo gydytoja labai stebejosi. Vissa esme - suzadinti vaikui NORA kazka pasakyti ar padaryti, nes jis daro tik tai, ko nori, ir kalba tik tada, kai nori. Todel, jei norite, kad vaikas kalbetu, pasistenkite, kad jis ir pats to noretu. Bet ne ikalbinejimais - ikyrumas tikrai nepades. Vat, jei megsta kates, tai butu pirmas izngsnis - isigykite katyte. Jei dar ji bus panasi i ta, kuria prisimena is seniau, butu isvis puiku. Aisku, butu labai puiku, kad pasisektu gauti svelnaus charakterio, meilia katyte, bet tas meilumas priklauso ne tik nuo paveldeto is tevu charakterio, o dar ir nuo seimininku - jei visa seima mylesite katyte, ir su ja svelniai, graziai elgsites, ji atsakys tuo paciu. Svarbiausia, kad vaikas matytu, kaip jus elgiates su katyte - jis darys ta pati, jam labai svarbu, ne tik, kad pats butu nuosirdziai mylimas, bet ir jo katyte kad butu mylima, nes mano sunus tiesiog susitapatindavo su katyte, jis net mokedavo tyliais katiniskais kniauktelejimais susisneketi su musu kate. Dabar gal irgi, kazkaip nebepastebiu to. Bet vat tie "pokalbiai" su kate buvo pirmas zingsnis i bendravima su zmonemis. Gal jusu vaikas kazkaip kitaip elgsis - cia labai individualu, bet svarbiausia, kad jam tikrai reikia kates. O toliau jau matysite kas ir kaip.Ir kai prie kompiuterio sedi, vis paklauskite ka jis ten daro, tegul bando papasakoti, pasidalinti ispudziais. Aisku, musu atveju, labai "prasimusti" padejo dar ir jaunesnis broliukas - baisus plepys, ikyruolis ir nenuorama. Apie kompiuteri butent su juo sunus pradejo kalbeti, nes ju interesai panasus, zaisdavo tuos pacius zaidimus, ir kazkaip savaime pradejo dalinti patirtimi. O jus svarbiausia neprisigalvokite ir nebijokite - kazkada ir as netikejau, kad sunus taps toks, koks yra dabar, o dabar manau, kad dar po keliu metu jis jau nedaug besisikirs nuo bendraamziu, o po 20 metu jo keistumai bus isvis sunkiai pastebimi, o gal ju neliks isvis

Ačiū už patarimus! Ale aš rimtai galvoju, kad tas mažesnis broliukas tavajam labiausiai padėjo.
Hihih, labai juokinga, bet as su savo vaiku siomis dienomis galiu pakalbėti tik telefonu. Tai įrenginys, kuris jį stebuklingai prakalbina. Aišku, kalba sava kalba, bet vis šis tas, nors biški balsą pralavina. Jei jam kas paskambina, tai jis stengiasi iš paskutinių jėgų. Vot iki ko daejom. Dažnai iš darbo jam paskambinu (močiutė turi telefoną) tai pasišnekam kiekvienas savo kalba : ). O šiaip normaliai neprakalbinsi. Dažniausiai tyliai žaidžia.

tai tu ir bandyk telefonu sneket. Kasdien uzduok tuos pacius klausimus ir sulaukus "atsakymo" - pakartok kaip teisingai turetu buti - paskui ta pati karytokit namie ir ismoksit pamazu - bent jau laba pasykt, kaip gyveni - gerai, ka veiki - zaidi, valgai , miegi, ar tau gera su mociute - tap, gaera, ar pasiilgai mamytes - pasiilgau, ar lauki kad atnestu lauktuviu - laukiu (bet tada reik ir atnest) ir viso pasakyt

O idomu mamytes ar teko jum girdeti gal is specialistu ar siaip kur pasiskitineti ar tai kad vaikelis jau buvo pradejes kalbeti o po to nustojo (regresuojantis autizmas) labiau teigiamai gali itakoti kalbos ir jos supratimo vystymuisi? Na maniskis kaip turejo tuos kelis skiemenukus tair ir liko siai dienai ma, ba, te ir viskas
Na o mes galima pasigirti ismoko viena komanda paparasytas isnesa i siuksliu deze brolio pampersus ir siaip kokius popieriukus. Gereja po truputeli kalbos supratimas tik aisku tokiu dalyku kuriais domisi, zino zodi plintusas, magnetas. Paklaustas kur yra tas ar tas tik akim saudo bet pirsteliu nerodo.

likau nepastebeta
mes irgi suniuka pirksim, na gal geriau ne pirksim o is pifo paimsim koki naslaiti, gydytoja patare, kadangi maniskis vienturtis...sake sunys, arkliai ir delfinai tokiem vaikam padeda (na, arklio ar delfino kol kas be sansu )

o jis megsta sunis? svarbu issiaiskinti, kas vaikui labiau patinka - suo ar kate, nusivesti pas pazistamus kurie turi sunu, kaciu, kad paziureti kaip vaikas i juos reaguoja. Nors pripras prie bet kurio, bet pvz mano sunus, nors ir susigyveno su suniu, kuri isigijom pries pora metu, jo meile - vis tiek kate, su ja daug mieliau draugauja

is mamyciu aprasymu kiek suprantu paprasciau vaikus prakalbinti jeigu jie niekada nera kalbeje negu kad kai kalbejo ir prarado kalba. nes praradimas tikriausiai ir rodo regresa. laimei, kad daugumai regresas nesitesia visada, o kazkada baigiasi ir vaikas pradeda vistiek lipti is duobes. O jeigu praradimu nebuvo, tai bent jau pozymis, kad neregresuoja.

vega2 - DAUG pavyzdziu yra kai vaikai pradejo kalbeti nuo 5,6 ar net daugiau metu. Nepasiduok.

reiketu paziureti, nes nezinau. jis kazkaip nereaguoja, kitas vaikas pamato suni, ir rekia ciusiu, o maniskiui svarbu koks akmenelis ir pan