Kalijos - Puslapis 16 - Flora

QUOTE(Ice tea @ 2009 03 13, 10:48)

As irgi kazka sumaisiau siemet, bet.....

O knygos sako, kad kaliju nors ir skirtinguose vazonuose net greta viena kitos statyti negalima

čia gal dėl ligų taip sako.. kad neužsikrėstų viena nuo kitos.

nors va, šiand per "Labo ryto" laidą, per LRT, tai tulpių žinovė iš Vilniaus botanikos sodo sakė, kad tulpių negalima netgi pjauti, nes tada jos užsikrečia virusu, ir net gali žiedų spalvą sumaišyti, sudryžinti.
Papildyta:
štai ką radau. Man atrodo, nuostabus informatyvus straipsnis.
http://www.manoukis....s...?s=537&z=27
o čia jis visas:

Kalijos – ne tik baltosios
Mano ūkis 2005/1

Dr. Judita VARKULEVIČIENĖ,
VDU Kauno botanikos sodas

Kalija (Zantedeschia) priklauso aroninių (Araceae) eimai. Tai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje yra 6 rūšys, kurios savaime auga Pietų Afrikos pelkėse.

Etiopinė kalija (Zantedeschia aetheopica (L.) Spreng.) – žolinis augalas, natūralioje aplinkoje užauga iki 80 cm aukščio. Sausros metu visai arba iš dalies nudžiūna. Lapai dideli, ryškiai žali, ilgakočiai. Žiedyną sudaro baltas papėdlapis ir geltona burbuolė. Žydi gruodžio–balandžio mėnesiais. Sukurta daugybė veislių: Crowborough, Little Gem, White Sail, kurios skiriasi įvairių formų papėdlapiais, kitos turi rausvą žiedynkočio atspalvį, o Green Goddess veislės papėdlapiai turi žalią atspalvį.

Kalijų dauginimas

Kalijos dauginamos sėklomis, kurios turi būti šviežiai surinktos ir tuoj pat pasėtos. Sėjamos į vazonus arba dėžutes, pripildytas durpių ir smėlio mišinio, laikoma 20–22°C temperatūroje. Sudygsta per mėnesį, o po 1,5–2 mėnesių daigai sodinami į 10 cm skersmens vazonus. Dirvožemis ruošiamas iš kompostinės, durpinės ir velėninės žemės (1:1:0,5). Daigai auginami 15–18°C temperatūroje, šviesioje vietoje ir gausiai laistomi. Kitų metų birželio – liepos mėnesiais laistoma vis mažiau, paskui ir visai nebelaistoma. Rugsėjo mėnesį augalai persodinami į didesnius vazonus (naudojamas tokios pat sudėties substratas). Prigijus augalams, tręšiama žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.

Kalija dažniausiai dauginama vegetatyvikai – kero dalijimu, atskiriant jaunas atžalas nuo senų augalų. Keras dalijamas rudenį arba pavasarį, kai kalija persodinama. Tinkamiausias laikas persodinti yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Šiuo metu atskiriamos atžalos, kurios sodinamos į atskirus 10–15 cm skersmens vazonus, o dirvožemis ruošiamas iš velėninės, durpinės ir kompostinės žemės (1:2:1). Laistoma gausiai. Temperatūra turi būti 10–12°C. Vegetacijos metu kas 2 savaitės tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Sodinimas ir priežiūra

Kalijos nelepios ir nesunkiai auginamos. Jos gerai auga šviesioje, saulėtoje vietoje, kai gausiai laistoma. Tai šviesą ir drėgmę mėgstantys augalai. Pakenčia ir pavėsį, tačiau, trūkstant šviesos, ištįsta ir menkai žydi. Vanduo greitai išgaruoja per lapus, todėl saulėtoje vietoje laikomą augalą reikia laistyti reguliariai, kad žemė neišdžiūtų. Nepakankamai laistomų kalijų žiedai neišsivysto ir dažniausiai žydi po lapais. Tačiau nereikia ir perlaistyti, nes nuo palikto padėkle vandens pradeda pūti šakniastiebiai.

Kalijas galima auginti vazonuose, dėžėse ir šiltnamiuose. Augalas mėgsta silpnai rūgštų (pH 5–6), purų, gerai sugeriantį vandenį, derlingą dirvožemį. Dirvožemio mišinys paruošiamas iš anksto (2–4 savaitės prieš persodinimą) i velėninės, durpinės ir trąios kompostinės žemės (2:3:1). Naudinga įmaišyti 15–20 g kalio, 30 g fosforo trąšų, pridėti supuvusio galvijų mėšlo. Galima naudoti lėtai tirpstančias trąšas.

Suaugusius akniastiebius reikia sodinti negiliai – tik tiek, kad nesimatytų aknies kaklelio, nes giliai pasodintas augalas supūva. Pasodinti augalai statomi viesioje vietoje, palaikoma 10–12°C temperatūra. Kai prigyja, temperatūra pakeliama iki 14–16°C, kad skatintų žiedinių ūglių susiformavimą. Dar aukštesnė temperatūra neigiamai veikia augalą, žiedynkotis labiau ištįsta ir būna silpnesnis.

Persodinimas ir pražydinimas

Žydinčių kalijų galima turėti ištisus metus, išskyrus poilsio laikotarpį. Žydėjimo laiką galima reguliuoti keičiant temperatūrą. Laikant vėsiai (8–10°C) iki gruodžio, kalijos žydės vėliau. Norint pražydinti anksčiau, temperatūra turi būti 12°C, o vėliau – 15°C.

Geriausia pražydinti nuo lapkričio iki kovo. Peržydėjus ir pradėjus gelsti lapams, kalijas galima persodinti arba nuo gegužės laikyti lauke (su vazonu ar pasodintas į dirvą be vazono). Natūralioje aplinkoje kalija 2 mėnesius išgyvena ramybės laikotarpį. Mūsų sąlygomis tam tinkamiausias laikas gegužės–birželio mėnesiai. iuo metu reikia laikyti augalą sausai, leisti lapams nudžiūti. Bet pats augalas nežūva ir po kurio laiko pradeda leisti naujus lapelius. Tada laistoma vis gausiau.

Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais augalai ikasami i dirvos, sodinami į atitinkamo dydžio vazonus arba dėžes ir neami į vėsų šiltnamį ar kambarį. Jei ilsėjosi vazone, augalą reikia išimti iš vazono, atskirti atžalas ir, patrumpinus aknis bei lapus, pasodinti į tą patį vazoną pakeitus dirvožemį.

Jei vazone nepriaugo daug atžalų, kalijų galima nepersodinti, o tik pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį nauju. Po 3–4 savaičių šiltnamio temperatūra keliama iki 15°C.

Rudenį reguliariai tręšiama azoto trąšomis, o nuo spalio – fosforo ir kalio trąšomis. Naudinga tręšti trąšų mišiniais su mikroelementais. Organinėmis trąšomis geriausia tręšti, kai augalas dar nežydi. Karvės mėšlas skiedžiamas vandeniu santykiu 1:5, o paukščių 1:10.

Vienoje vietoje kalijos gali augti 4–5 metus. Žiedai skinami ryte, žiedynkotis iraunamas prie pat pagrindo. Skinant žiedus, iš žiedynkočio galima suprasti, ar pakankamai kalija laistoma. Jei raunat žiedynkotis isitraukia lengvai ir būna stangrus, vadinasi drėgmės pakanka. Jei žiedynkotis raunasi sunkiai ir būna minkštas – drėgmės trūksta, reikia laistyti. Pamerktos kalijos išsilaiko 10 dienų.

Ligos ir kenkėjai

Jei laikoma per iltai (18°C), žiemojančią kaliją apninka voratinklinės erkės, amarai, puola baltasparniai.

Jei ant lapų matyti apvalios, rudos dėmės, lapų kraštai gelsta, augalas lengvai išsirauna iš dirvos – tai puviniai. Tokiais atvejais reikia vėdinti patalpas, laistyti mažiau, neaplieti lapų ir nestatyti augalų arti vienas kito. Kartais tenka purkti fungicidais.

Pastaba. Augalas yra nuodingas. Odą ir akis reikia saugoti nuo kalijos sulčių.

Spalvotosios kalijos

Spalvotosios kalijos auginamos palyginus neseniai – 20–25 metus. Jos būna geltonos ir rausvos spalvos. ios kalijos formuoja šaknies gumbą, primenantį begonijos gumbus. Šiuo metu yra daugybė hibridinių kalijų, kurių papėdlapiai yra įvairių spalvų, o atspalviai – nuo šviesiai geltonų ir rausvų iki sodrių geltonų ir raudonų.

Elioto kalija (Zantedeschia elliottiana (W.Watson) Engl.) turi žalius plačius irdikus lapus su baltomis dėmėmis. akniagumbiai stambūs. Žiedynkočiai 50 cm ilgio, papėdlapiai viesiai ir rykiai geltoni.

Remano kalija (Zantedeschia rehmanii ) turi viesiai žalius lancetikus lapus be dėmių. akniastiebiai stambūs. Žiedynkočiai ilgi, papėdlapiai velnių ir rykiai raudonų atspalvių.

Dėmėtoji kalija (Zantedeschia albomaculata) turi strėlikus lapus su daugybe baltų dėmių. akniastiebis stambus. Žiedynkočiai ilgi, papėdlapiai balti su juoda pamatine dėme.

Priežiūra

Spalvotąsias kalijas galima auginti iltnamyje, lauke ir 12–15 cm skersmens vazonuose. akniagumbiai būna įvairių dydžių, tai priklauso nuo augalo kilmės. Tinkamiausi pražydinti 4–6 cm dydžio akniagumbiai. Gerai auga derlingoje, purioje žemėje, kuri ruoiama i labai trąios kompostinės, lapinės, durpinės žemės ir smėlio (1:1:1:0,5).

Augalai sodinami sausio–vasario mėnesiais 3 cm gylyje, kadangi aknys iauga virutinėje gumbo dalyje. Laikomi 15–18°C temperatūroje. Pradėjus augti ūgliams, temperatūra mažinama iki 12°C. I vieno pasodinto suaugusio akniagumbio iauga 2–4 stiebai.

Nuo pasodinimo iki sužydėjimo praeina 2–4 mėnesiai. Intensyvaus augimo metu reikia patalpas vėdinti, ypač saulėtomis dienomis. Jei per ilta, lapai itįsta, ilinksta. Užaugus lapams, pradeda augti žiedai.

Per visą augimo ir žydėjimo laiką reikia augalus gausiai laistyti ir tręti. Per didelis azoto kiekis tik didina lapų masę. Į vegetacijos pabaigą reikia didinti kalio kiekį, tada akniagumbiai geriau isilaiko žiemos metu ir kitais metais geriau žydi. akniagumbiai visikai subręsta, esant auktai temperatūrai.

Vasarą kalijas su vazonu galima įkasti sode ar pastatyti balkone arba iimti i vazono ir pasodinti lysvėje, saulėtoje vietoje, gausiai laistyti ir tręti. Baigiantis vasarai pradeda gelsti ir džiūti lapai, augalai beveik nebelaistomi. Nudžiūvus trečdaliui lapų, akniagumbiai ikasami ir džiovinami iltose patalpose. Vėliau nuvalomi ir 3–4 savaites laikomi labai iltai, apie 25–30°C ilumos. Iki sodinimo laikomi patalpoje, apie 15°C temperatūroje. Ikastus akniagumbius geriau laikyti vėsiau, kad neperdžiūtų. Vazonuose augintus augalus, nudžiūvus lapams, galima ir toliau laikyti tuose pačiuose vazonuose, sausoje ir iltoje vietoje.

Dauginimas

Spalvotosios kalijos dauginamos sėklomis, kurios sėjamos ką tik surinktos. Sparčiausiai sudygsta (per 2 savaites), kai temperatūra 18–20°C. Pirmaisiais metais sėjinukai auga labai lėtai, o antraisiais-trečiaisiais sėjinukai sodinami į lysvę. Tais pačiais metais gali ir žydėti. Kitas dauginimo būdas – akniagumbio dalijimas. Kiekviena dalis privalo turėti po vieną stambų pumpurą. Pjūvio vietos apibarstomos trinta medžio anglimi ir apdžiovinamos. Kiekviena akniagumbio dalis sodinama į atskirus vazonus. Žydi trečiaisiais-ketvirtaisiais metais.

Kalijas puola amarai, tripsai, baltasparniai, o sausose patalpose – voratinklinės erkės ir skydamariai. Kalijų negalima laikyti per arti viena kitos, reikia nuolat vėdinti patalpas.

Iš Lietuvos emigravo jau ir delfinai...

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis