Įveikiau nevaisingumą

Sveikute,
nenusimink ir tikek. Mums irgi taip pat buvo. Po santuokos is karto pradejom planuoti vaikeli. O jo kaip nera, taip nera. Pradejom ieskoti priezasciu, bet visur atsimusdavom kaip i siena - visi gydytojai kaip susitare tvirtino, kad sveikatos problemu nera. Patare atsipalaiduoti ir laukti. Taip ir laukem septynerius metus, kol apsipratom ir pamirsom. Jau buvom prarade vilti, bet rudeni suvelavo menesines, visa kalte del to suverciau stresui ir t. t. O kai jos neatejo dar po savaiteles, nusipirkau NT. Ir jis buvo teigiamas. Deja, ta karta nepavyko isnesioti zirniuko. Taciau praejus pusmeciui ir vel pastojau. Tad tikiuosi, kad si karta viskas bus gerai. Tad ir tau linkiu kantrybes laukiant. Juk dziugi naujiena ir yra tada, kai ji ateina netiketa, ar ne? Tikiu, kad jums pasiseks

sveikos, mergaitės,

na, gal tai ir ne nevaisingumas buvo, bet norėčiau suteikti vilties...

Ilgą laiką pakankamai nenormalų ciklą turėjau... Buvau pakankamai jaunutė, neseniai ištekėjus, tad kai pastrigo ciklas, aišku, jau maniau, kad esu . Tuometinė ginė apžiūrėjus pasakė, kad tai tik ciklo sutrikimai ir, ne itin pasigilinus į situaciją bei mano sirgtas ligas, paskyrė gydymą kontraceptikais. Jį nutraukt turėjau po dviejų mėnesių, nes nerealiai bloga buvo, o viena naktis išvis praleista tualete buvo, kaip blogai buvo... Pasirodo, skirt kontraceptikų man net nebuvo galima dėl kažkada turėto Žilibero sindromo (ir iš kur man reikėjo žinot, kad vaikystėj dėdė Žiliberas kažkiek pakenkės kepenims buvo ir kad Žiliberas tai ir yra tam tikra gelta, o tuometinių kontraceptikų esant ar buvus geltai net negalima skirt!!!). Gydytojos reakcija buvo labai neprofesionali -- neva aš nuslėpiau, kad sirgau gelta, tada jau ir šaukt pradėjo, kad su tokiu ciklu gal ir išvis niekad nepastosiu, o jei ir pastosiu -- vaiko išnešiot nesugebėsiu!!! Žodžiu, palikta buvau likimo valiai... Bet nuo to sykio jau reikia nereikia knisuosi po ligos istoriją, gilinuos, kas man ar bent ką įtaria ir gilinuos medicinos enciklopedijose, kad po to taip "nenuslėpčiau" iš nežinojimo, kuo sirgus ar bent kas buvo įtarta...
Ciklą, kažkaip specialiai apie jį nemąstant susitvarkiau kiek kitaip -- susitvarkydama emocinį pasaulį, pagerdama vitaminų, pastiprinusių organizmą, na o prieš pastojimą (o vis tik motinos širdis jaučia!!!) -- viena po kitos dvi pakuotės vitamax vitaminų (buvo laaabai sunki žiema ir pavasaris), o "užtvirtinimui" -- Wellwoman. Kiek nustebino informacinio lapelio "tiesa" -- jis man turėjo sutvarkyt ciklą, tačiau pradėjus gert mmm išvis pradingo Galit įsivaizduoti, kaip pasijutau, kai sužinojau negalavimų priežastį -- . Ko tik nebuvo -- iš pradžių nepatikėjau, kad taip galėjo nutikt (vis skambėjo "specialistės" žodžiai -- "jei kada ir pastosi..."), vos ne pusę nėštumo gyvenau keista baime prarast kūdikį (juk irgi negalėjau neprisimint anos žodžių).
Ir ką? Gyvenimo verdiktas -- esu mama, auginu jau pusės metukų kūdikį (beje, nėštumas truko lygiai tiksliai kiek pridera -- 40 sav., vaikas gimė būtent ginės nustatytą dieną (!!!!)...

Žodžiu -- mano gyvenimiška patirtis -- pasistenkit kuo ramiau gyvent, kuo labiau rūpintis savimi (egoistiška, bet rengiate save , taigi ir savo vyrus tėvystei, ypač jei ir jie to nori), kuo daugiau šviesių minčių. Dar -- nepakenktų išsitirt skydliaukės hormonus ir... Jei ką -- nepasikliaut vieno gydytojo nuomone. Ir dar tikrai būtų svarbu ištirt ir antrą puselę. Mums ji to nepasiūlė tada. Viskas bus gerai

Perskaiciau ne viena jusu parasyta istorija ir taip suspaude sirdi, kad verkiau kaip vaikas...Prisiminiau savo nevilti ir asaru pakalne, sulaukus eiliniu mmm Mes su MB nesisaugojom iskart po to, kai pradejom kartu gyventi.Pradzioje dar dziaugiausi, kad nereikia nei kontraceptiku, nei jokiu kitu apsaugos priemoniu ir nepastoju. Bet kai praejo metai, supratau, kad kazkas negerai ir prasidejo keliones per dr...Visi sake, kad nieko cia blogo, juk dar antri metai priesaky, atsipalaiduok ir viskas bus o.k.Bet sirdy jauciau, kad ne taip viskas paprasta, ejom abu per dr., vyrui rado per maza spermatozoidu kieki, liepe gert kazkokius vitaminus (nebepamenu pavadinimo), o man mate, kad nekyla tempa Bet kazkaip dar nestresavau taip smarkiai, rupejo bute isikurti, o kai atsokome vestuves, pradejau labai rimtai tikrinti savo sveikata;radau gera gine, kuri po tyrimu pamate, kad man nesprogsta folikulas.Pirma menesi po jos suleistu vaistu nieko, o jau antra menesi as Nemoku apsakyt, koks tai jausmas, kai eilini karta perki NT, ir pamatai nebe igrisusia 1juostele, o jau dvi Verkem abu su vyru, nes buvo jau 1metai ir 9men. kai nesisaugojom, tiek reikejo laukt savo stebuklelio. Nors nestumo pradzia buvo l.sunki, vemiau tiek, kad ligoninej gulejau, bet suejus treciam menesiukui pasibaige visi vargai ir sekmingai isnesiojau dukrele.
Sekmes visoms busimoms mamytems, galva auksciau! Zinau atveju is savo gimines, kai leliaus lauke 3m., o kita net 12m.Va kur kantrybe, uz kuria Dievas galiausiai apdovanojo kudikeliu Kai atrodys, kad nebeturite jegu viska testi, patariu nuosirdziai, nueikite i baznycia, nusiraminsite ir gal atsius Viespats stebukleli (as juk niekad neidavau i baznycia per Kaledas, o tais metais nuejau, net Jezaus edzias pasupau altoriuje, paprasiau leliuko ir gal tai padejo ).SEKMES!!!

Skaitau parašytas istorijas ir suprantu mamas, kurios laukia... Prieš porą metų ir mes laukėm, bijojom, svajojom... tik mums nereikėjo laukti keleto metų. O mūsų istorija prasidėjo nuo to, kad dar būdama studentė, kad ir naudojau kontraceptines tabletes, vistiek pastojau. Gine patarė darytis išvalymą, bet nereikėjo... persileidau aštuonių savaičių, namie suskaudo pilvą, nuėjau į tualetą ir pasileido... Po to susituokėme, nusprendėme susilaukti vaikučio, pastojau, bet persileidau 5 savaičių, kadangi buvo placentos pirmeiga ir vaikutis neišsilaikė. Antrą abraziją darė labai pikta moteris... kuomet jau nebebuvo galima išsaugoti vaikučio, per apžiūrą ištraukė kraujo krešulį ir tiesiai šviesiai pasakė : - Žiūrėk, tavo vaikas eina lauk... Po antro persileidimo reikėjo daug laiko, kad nugalėčiau depresiją, be raminamųjų neužmigdavau, o jei užmidavau vis sapnuodavau verkiantį kūdikį ir matydavau tą kraujo krešulėlį Po pusmečio nusprendėm vėl pabandyti, persirašiau pas kitą gine, atliko tyrimus ir patarė puse metų palaukti. Po pusmečio nuvykau apžiūrai, atliko išsamesnius tyrimus, rado problemų su skydliauke. Tai pat sakė, kad ovuliacija įvyksta kas antrą mėn., skyrė hormoninius vaistus ir patarė dar palaukti... laukėm dar metus, skaičiavau vaisingas dienas, matavausi temperatūra, kol galiausiai paklausiau gydytojos patarimo, kad atsipalaiduočiau, užsiimčiau kokia veikla, kad tik atitolinti mintis ir vaikutis pats pasibels. Pradėjau lankyti vairuotojų kursus, darbe reikėjo ruoštis tarptautinei konferencijai. Taip įsisukau įdarbus, kad net pamiršau kada buvo mm... Vieną dieną darbe siaubingai supykino, tuomet supratau, kad laukiuosi ir nuojauta manęs neapgavo. Nėštumui buvo šešios savaitės ir nuvykau pas gine apžiūrai... Po echoskopo diagnozė buvo: placentos pirmeiga, gresiančio persileidimo požymiai... gine darė viską, kad tik neprarasčiau vaikučio, prasidėjo tyrimai, nuolatinis pykinimas, vėmimas, ligoninė ir gulimas rėžimas iki pat 9 mėn. Baimę nesusilaukti vaikučio, pakeitė baimė prarasti, bet visada tikėjau kad šį vaikutį aš sūpuosiu ant rankų... Nors buvo ruoštasi cezario operacijai, bet pagimdžiau pati. Kai uždėjo mano angelėlį ant krūtinės, pasimiršo viskas... baimė, skausmas, neviltis, ašaros... Stebuklų būna Mano stebuklėliui jau šeši mėnesiukai Linkiu Jums, brangiosios, sulaukti savo stebuklėlių

sveikutes visos.labai dziugu skaityti visas sias istorijas.asarele braukiau ne viena.ir labai dziaugiuosi su visomis!!!
pagalvojau,kad gal ir as pabandysiu papasakoti savaja.gal kam ikveps jegu ir padrasins...
pirmu men sulaukiau gal 13.jos niekada nebuvo reguliarios.buvo tai kas puse metu,tai kas kelis men.bet juk tokiu metu niekas ten neima i galva ir nekreipia demesio i tai.taip as uzaugau su savo tokiu ciklu.buvo gal 17-18m kai vaziavau i santariskes darytis tyr.nustate policistiniu kiausidziu sindroma.pamate cista ir pagulde i ligonine laparoskopijai...to nepadare,nes ta pacia diena israse is lig.neprisileidau apziurima... ....taip ejo metai toliau.paskui vel lankiausi pas gyd,liepe gerti KT tipo ciklui reguliuoti.metus geriau tikedamasi,kad tas ciklas susireguliuos,bet giliai sirdyje visa laika jauciau,kad turiu problemu rimtesniu.atejo laikas,kai sutikau savo zmogu su kuriuo pradejom kartu gyventi,o po nepilnu metu sugalvojom,kad visai noretume maziuko angelelio...nustojau gerti KT ir dingo mano men.laukiau...ir einu pas gyd.liepe gerti dufastona.ji geriant pstoti galiu...geriau ji puse metu ir ...nieko!numeciau tuos vaistus ir nusprendziau laukti!laukiau puse metu ir nieko nesulaukiau.vel einu pas gyd!!! gyd pasake tik tiek"manau tau niekuo negalim padeti.jei Dievas duos,turesi.laukit!gydymas brangus,o tokiu pinigu,vaikeli,tu neturesi".bet del viso ko dave siuntima i santariskes pasidaryti kraujo tyr.vaziuojam su MB pas gyd.pirma karta papuolu pas vyra gyd.drebu i ranka isikibus savajam.bijau eiti.teko!!!gyd surasineja mano anamnze,klausineja visko,ir klausia ar buvo nestumu ar pastojimu.pasakiau,kad norim vaikelio ir uz tai kreipiausi i gyd!!!gyd uzverte mano ligos istorija,paziurejo i pavarde ir paklause"o jus istekejusi?"sakau kad ne! tai vel gerai susake"mes gal ka ir pakoreguosim,bet man nesvarbu kur tu ta vaika padesi ir su kuo ji auginsi".apsalau!!!pasijutau kaip kokia paskutine K... !!!po keliu sav vaziavau atsakymu ir gyd Bumbuliene buvo.mane nusiunte gydytis pas atitinkamus specialistus.nuvykau pas gyd V.Klima i savanorius.prasidejo musu kryziaus keliai.pasirodo beveik nera gleivines.geriu estrofema!vel vaziuoju.nepasiduoda.vel laukiu ir vel vaziuoju.ir taip kiekviena karta.subreno gleivine tada eina folikulai.ju nera!vel geriu clostalbegyta.vel nepasiduoda.vel vazinejam ir laukiam.taip visa pirma cikla kankinomes.o jis beveik2men uztruko.taip pat su antru.paskaudo man papukus(niekada ju neskaudejo)lekiu testo,bet man teplioja ir skauda ziauriai pilva.tastas rodo II.mes dziaugiames,bet laukiu kitos sav kad jau pas gyd leksiu.uzkraujavau pries vaziuojant pas gyd.padare kr tyr ir rodo kad buvo uzkibe...pabego...raudu krokodilo asarom...ir taip vel viskas is naujo.baigesi musu pinigeliai,sukaupiau jegas ir norejom daryt pertrauka.gyd pasake,kad toki kelia nuejus negalima sustoti.pasiule man i tilto g atvykti pas ji.ir vel tesiam savo keliones.ir vel closalbegytas arba tamofenas,ovitrelle,dufastonas.uzkibo taip ir antra karta.ir vel atmete.gyd paguode kad tai rodo jog galiu pastoti,bet neaisku kodel atmeta.per ta laika sugalvojom ir susituokti.jau suplanavom viska,issiuntem kvietimus,pradejom svajoti,kad nuvyksim kur i siltus krastus pabuti.bet ...teko apsigalvoti,nes viena diena man neaiskiai pradejo papukus skaudeti!geras zenklas,pagalvojau.lekiu i vaistine.su nekantrumu sulaukiau ryto,pasidarau testa ir laukiam!viena matau.galvoju "negali buti".lekiu prie lango ir tyrneju.atrodo lyg ir siek tiek matau kita.lekiu pas brangiausia ir rodau.sakau sakyk kiek matai bruksneliu! viena sako,o jau matau kad nosyte pakilo i virsu ir akytes ziba dziaugsmu.galvoju,kad man nesivaidena!bijom labai dziugauti.iskart puolu gerti dufastona.kita diena vel perku testa.laukiu kito ryto ir vel darau testa.nagi matom II,bet tas antras labai jau neryskus.sekancia diena lekiu pas gyd.ziuri echo,bet nesimato nieko dar.mat dar mazai laiko.darau kr tyr ir parodo,kad tik pusantros sav nuo ovitrelle leidimo.progesteronas geras,gyd mus pasveikino!taip ejo tos lauktos savaiteles!per ta laika susituokem.tada buvo 14 sav.siek tiek problemeliu buvo,bet viskas praejo.svarbiausia,kad viskas praejo,issaugojom vaikeli.zinoma,buvo visko.ir ligoninej teko pagulet,ir lasiniu gavau ir vaistu,bet jau turim savo laukta angeleli.pagimdziau lengvai,36-37 sav.netiketai ir greitai,per pora valandu .glaudziau savo maziuka prie krutines ir netikejau,kad jau mama!tevelio akys taip pat blizgejo.mes buvom tokie laimingi!!!
esu labai dekinga dyd.V.Klimui uz jo kantrybe,uz tai kad ieskojo iseciu pigesniu,nes neturejom pakankamai pinigeliu,uz tai,kad jis rasdavo tinkama zodi nuteikiant i tolesni gyd.dziaugiuosi ir kad mano vyras buvo kantrus tuos pora metu kol sulaukem savosios laimes.
linkiu visoms nenuleisti ranku,kad ir ka sakytu aplinkiniai

Sveikos merginos,
nutariau papasakoti ir as savo istorija. Pries 5 metus turejau cista kiausideje su daugybinem saaugom, teko ja operuoti. Pries israsant is ligonines dr. pasake, kad bus sudetinga man susilaukti vaiku, na bet issamiai nieko nepaaiskino tad pamaniau bus sudetinga, bet imanoma. Pries 5 men. vel buvo cista, bet folikuline ir operuot nereikejo. Parodziau gydytojui israsa is ligonines kur gulejau pries 5 metus, o gi ten parsyta kad uzake abu kiausintakiai ir naturaliu budu nebus imanoma pastoti. Aisku blioviau ziauriai, abu su vyru buvom nusivyle viskuo, nes jau kaip ir bandem susilaukt vaikelio, ir kai suzinai, kad pades tik dirbtinis apvaisinimas tai norisi prasmegt kiauriai. Vyras guode, o as nenustojau asarot. Gydytojas mane vis drasino ir liepe neprarast vilties, ir liepe pasidaryt begale tyrimu, tarp ju ir vyrui reikejo pasidaryt spermos kokybes tyrima. Kai visa tai pasidarem, gydytojas nutare padaryt man kiausintakiu praeinamumo tyrima. Ir mano laimei pasirodo, kad uzakes tik vienas kiausintakis, o vienas praeinamas. Zinoma vienas kiausintakis tai ne abu ir pastos galimybe perpus mazesne, bet as net neabejojau, kad as pastosiu. gydytojas prisake ka kaip reikia daryti, kad greiciau ivyktu apvaisinimas (pasimylejus pasikisti pagalve po uzpakaliuku, kojas sulenkti prie krutines, i maksti isikisti vatos tampona, kad sperma iskart neisbegtu ir taip paguleti 15 min. ) as viska taip ir dariau kaip liepe. Sake jei nepavyks yra dar begale budu kurie pades pastoti. Ir mielosios mano, as iskart per pirma menesi Mano pilvukas dar visai mazytis, dar tik 10 savaiteliu, bet abu su vyru negalim atsidziaugti Nuosirdziai linkiu visom mergaitem didziules sekmes

Kai man buvo 18 metų išgirdau gydytojos komentarus praktikantei: ši moteris niekada neturės vaikų. Man buvo šokas. Apverkiau šį reikalą, bet niekada sau neleidau pagalvoti, kad jų neturėsiu. Tikėjau. Ne be gydytojų įsikišimo, tačiau prieš 30 metį pasigimdžiau dukrytę. O kai tave, kamantinėja kada - atsakyk, kad iki 40 - ties dar toli, dar laiko marios. Nežinau priežasčių negalėjimo pastoti, bet kad ir kaip sunku - tikėk, o jei nors kiek gali - stenkis apie pastojimą negalvoti. Pabandykite su vyru išvykti į kelionę, kur santykiai atsinaujina ir svarbiausia nepaverskite vaikučio užmezgimo darbu.

gal ir yra tame tiesos,kad reikia atsipalaiduoti ir apie tai negalvoti.jau rasiau savo istorija,bet dabar galvoju apie tai kad ir mes paskutini gydymo menesi buvom atsipalaidave.turejom begales kitu rupesciu-ruosmes vestuvems,stateme nama ir tt.kad ir seksas pagal grafika kazkaip gavosi malonus,kas kiekviena karta erzino jau svarbiausia tiketi,bet per daug ne panikuoti!!!

Sveikos esamos ir būsimos mamytes,
Dažnai paskaitinedavai kitu laimingas istorijas ir tikedavau, kad kazkada ir as apie savaja parasysiu ir padrasinsiu kitas Pagaliau tai galiu padaryti. Mano nevaisingumas 4 m. Susituoke su vyru nusprendeme pagyventi pradzioj be vaiku (baigti mokslus, isigyti savo busta ir pan). o kai nusprendeme susilaukti vaiko, jo niekaip nesulaukdavome, tad ir prasidejo zygiai pas gyd. is pat pradziu pas paprastus ginekologus. Po poros stimuliaciju nestumas (taciau nesivystantis ). Gyd. padrasinimai jei buvo vienas nestumas bus ir kitas. po nesivystacio isvykos pas nevaisingumo spec., naujos stimuliacijos, folikulu stebejimai, mylejimasis pagal grafika irr t.t. Ir nieko nesigavo. tuomet lauke laparaskopija (kadangi kiausides policistines atliko drilinga). Po operacijos gyd. padrasinimai, kad didesne tikimybe pastoti naturaliai (tad stimuliacijas atidejome) taip vel prabego apie metus. Po metų seke kelios stimuliacijos: rezultatas 0. Kazkaip pavargome nuo visko ir kuriam laikui viska "apleidome". Siek tiek pailseje nusprendeme atlikti IUI. Kadangi gyvenu mieste, kuriame nera nevaising. spec. pries vykstant i Vln, del IUI, nuejau pas savo gyd, kad paziuretu ar nera cistu ir pan. Tad paziurejes gyd. pasake, kad yra tinkamas vienas folikulas, taciau labai plona gleivine, ir jei kas nors ir ivyktu leliukas prie tokios gleivines neprisitvirtintu, tad vel as rami, kad nieko is to ciklo nebus ir ramiai laukiu keliones i Vln. Paskaiciavusi kada man ispuola naujas ciklas uzsiregistravau pas gyd. Vilniuje. Kadangi mano mm neleguliarios ju nesulaukiau ir nuvykau jau i Vln. Gyd apziurejo (nieko blogo ir gero nerado (nors jau mano stebukliukas augo pas mane)), tad sudare IUI plana ir sulaukus mm liepe gerti, po to leistis vaistus ir reikiama diena atvykti tai procedurai. Susipirkau visus vaistus ir greiciau laukiau mm. Ju niekaip nesulaukiau, tad "pasitikrinimui"(kodel man jos veluoja) pasidariau testa, kuris parode II. Taigi as pastojau per ta "tuscia" cikla su labai maza gleivine ir butent tuomet, kuomet visai to nesitikejau ir nepuoselejau jokiu vilciu. Nestumas buvo labai lengvas ir vasaros pradzioje mums gime dičkis sūnelis
Taigi merginos tikekite stebuklais, kurie tikrai kartais ivyksta (kaip namo atveju ) ir tikrai viena diena sulauksite savo džiaugsmelio ...

sveikinu, tavo istorija dar karta parodo reikia tesiog atsipalaiduoi ir viska pamirsti, ir tesiog gyventi.
mums jau taip gavosi antras leliukas, turesim pametinukus, nors dar pres metus galvojau kad gyvenime jau neturesiu vaiku,
dabar pas mums aug gerutis sunelis 6m. ir vel laukiam stebuklo antro

Sveikos mamytes ir busimos mamytes ,

Na as taip pat noreciau pasidalinti savo istorija . Skaitau sia tema ir siurpuliukai per kuna eina, vien pagalvojus ka teko iskesti ir kiek asaru pralieti laukiant savo angelelio Mums su vyru jau eina 8 metai kai gyvename kartu. Kaip ir dauguma busimu teveliu is pradziu net neskuba pastoti, taip pat ir mes pirmus 2 metus net neplanavom, po to pradejom kalbeti apie leliuka, praejo metukai ziurim kad to leliuko vis nera,tada jau susirupinom. Pradejom eiti pas gydytojus, visokie testai ir tyrimai. Valio, kazkur uz puses metu nestumo testas teigiamas, bet neilgam tas dziaugsmas, persileidimas. Buvo labai skaudu, norejosi skradziai i zeme prasmegt is to skausmo. Praejo kiek laiko vel kibom i bandymus pastoti .Kur mes tik nesikreipem, ko tik mes neisbandem . Praeita vasara uzsiregistravom vaisingumo klinikoje Klaipedoje, su gydytoja sutarem kad visus tyrimus pradesim nuo spalio menesio, nes pas mane nereguliarios, tai truputi sudetinga. Na tai va to ir tereikejo su vyru nusiteikem, cia jau sviesele tunelio gale, kad gal si karta pasiseks, nes gydytoja paminejo, jei nesigaus darysim apvaisinima. Tai gi ATSIPALAIDAVOM nebegalvojom taip smarkiai apie visa sita rikaliuka megavomes atostogomis ir jus net nepatikesit po savaites pastojau . As pati dar netikiu, nors va lovyteje guli 4 menesiuku ir 6 dienu mergaiciuke, kuri gime 4kg ir 340gr. ir nestumas buvo lengvas, net uzitese beveik dviejom savaitem ilgiau. Tikrai is visos sirdies linkiu visoms norincioms pastoti, kuo greiciau ant ranku supti savo angeliuka SEKMES VISOMS BUSIMOMS MAMYTEMS ir TIKEKITE STEBUKLAIS, nes kokia diena SAVO STEBUKLA SUPSITE ANT RANKU

Ir as noriu pasidalinti savo istorija... Turiu jau dvi paaugles dukreles, bet atsitiko taip, kad sugalvojom pabandyti dar karta sulaukti vaikelio, nutraukiau kontraceptiku vartojima ir prasidejo... pirma pusmeti menesiniu ciklas sutriko (menesiniu nebudavo po 3-4 men), nesulaukus pirma kart menesiu apsidziaugem - laukiamies... deje, sutriko ciklas... menesines buvo kas 3 menesus apie penkerius metus, pradejau varsttyti gydyklu duris, gydimas - ryti tuos pacius kontraceptikus... deagnoze - kiausidziu cistoze ir hipofizes liaukos neveiksnumas... cituoju gydytoja: "jums pastoti naturaliai - 1%, jei noresite kudikio - turesite vartoti kiausidziu darba skatinancius vaistus ar net dirbtinas apvaisinimas.... nusprendeme, kad ner ko plesyti juk jau dv atzalas turime, ir nustojome saugotis, gyvenom ir darem tada kada tik norejom .. seserius metus jokiu rezultatu, susitaikiau galutinai su mintim, kad jau daugiau mama nebusiu, netgi pradejau "dziaugtis" kad sutaupome daug pinigu kontraceptikams... bet nereguliarus ciklas eme nervinti, vien jau del to, kad nezinai kada ir kur "sprogsi", emiau "gydytis" alaviju sultimis su spanguolem (forever), nes drauge prasitare, kad yra tikimybe jog sios sultys valo cistas, geriau jas nuo praeitu metu rudenio ir didziai nuostabai mano ciklas susitvarke ir tapo ne ketvirtinemis o menesinemis - reguliarios kas 28 d. vasario pabaigoje pasireiske keisti simtomai labai panasus i gripo (skaudejo galva, pakilo temperatura 37,5 C, maude sanarius, jegu nulis, begalinis noras miego) kreipiausi i gydytoja (tuo metu buvo gripo epidemija) - deagnoze - gripas, namuose pragulejau dvi savaites ir pramiegoja po 18 val i para... kraujo tyrimas - idealus (gydytoja net pamane, kad simuliuoju )... dar po savaities siek tiek atsigavau ir pradejau "laukti menesiniu"... vel nera... pirma mintis - vel sutriko ciklas... bet!... viskas pradejo smirdeti ir pykinti... negi sulaukem... vastine... testas - II!!!! vel gydytojai... per gandrines patvirtino, kad tai tiesa!!! ir dabar jau prasidejo 3 trimestras, lapkrity laukiam seimos pagausejimo!!!
taip, kad mielos moterys stiprinkite savo imuniteta, maziau chemijos, daugiau tikejimo (svajokite) ir tikrai gandru sulaukisite!!!!